Nuo 2021 m. sausio 1 d. Čekijos Respublikoje įsigalios elektroninių vinječių - kelių naudotojų mokesčių sistema. Elektroninės vinjetės pakeis popierinius bilietus, kurie buvo tvirtinami ant priekinio transporto priemonės stiklo. Elektronines vinjetes 2021 metams bus galima įsigyti nuo 2020 m. gruodžio 1 d.
Elektroninių vinječių įsigijimas ir kainos
Vairuotojai galės įsigyti elektronines vinjetes 10 dienų (kaina 310,00 CZK), vienam mėnesiui (440,00 CZK) arba vieneriems metams (1500,00 CZK). Perkant elektroninę vinjetę būtina teisingai suvesti transporto priemonės duomenis, nes vėliau duomenų keisti negalima. Jei automobilis yra priskiriamas prie gamtai draugiškų ir jau yra įregistruotas, nuolaidos taikomos automatiškai.
Čekijoje naudojama Čekijos krona, nors šalis yra ES narė. Keliaujantiesiems į Čekiją kelių vinjetes rekomenduojama įsigyti tik oficialiame puslapyje edalnice.cz. Dešimties dienų vinjetė lengviesiems automobiliams kainuoja apie 13 eurų. Svarbu vengti neoficialių pardavėjų, kurie taiko didelius antkainius. Pavyzdžiui, nepatartina pirkti vinjetes tokiuose puslapiuose kaip digitale-vignette-online.cz, kur 10 dienų vinjetė gali kainuoti beveik 21 eurą.
Do You Know Czech republic Basic Information | World Countries Information #47 - GK & Quizzes
Kelionės įspūdžiai per Lenkiją ir Čekiją
Straipsnio autorius dalijasi patirtimi keliaujant į Italiją per Lenkiją ir Čekiją. Prieš Naujus metus pastebėta, kad Lenkija atidarė naują greitkelio atkarpą iki pat Lietuvos sienos, todėl navigacijos sistemos pradėjo siūlyti maršrutus per Kauną ir Marijampolę. Autorius, vengdamas vilkikų kolonų, pasirinko siauresnį, bet trumpesnį kelią per Alytų ir Lazdijus, sutaupydamas apie 50 kilometrų ir 2-3 litrus kuro.
Palyginus kelių būklę Lietuvoje ir Lenkijoje, autorius konstatuoja, kad Lietuva atsilieka. Jo teigimu, rinkdama „jarunda” ministrus, Lietuva liko Europos kelių užribyje. Lenkija, tiesdama ir tvarkydama kelius, žengia didelius žingsnius, paliekant Lietuvą toli už savęs.
Naujųjų metų išvakarėse, grįžtant iš Lenkijos į Vilnių, autorius susidūrė su plikledžiu nuo Augustavo iki Lietuvos sienos, o kirtus sieną kelias tapo tikra čiuožykla, nepaisant +2C temperatūros. Važiuodamas 60 km/h greičiu, jis jautėsi tarsi lėktų akis išdegęs. Nors tai kelias A4, barstytuvo jis nesutiko iki pat Vilniaus, ironiškai manydamas, kad jį barstys tik po A1, A2 ir A3.
Maršrutas per Lenkiją link Čekijos
Vaikų žiemos atostogos tapo proga keliauti per Čekiją ir Austriją link Italijos. Pirmoji kelionės dalis per Lenkiją prasidėjo anksti ryte, lėtai Ауštančiame danguje krentant šlapiam sniegui. Autorius pasuko Waze siūlomu maršrutu per Kauną, vengdamas ankstesnio užsispyrimo. Marijampolę pasiekė beveik šviesoje, tačiau greitkelio tiesimo darbai sulėtino tempą. Numatoma, kad 40 kilometrų atkarpa greitkeliu taps tik po 2 metų.
Kirtus sieną, kelionė tapo malonesnė. Nors greitkelis ties Ełk (Lukas) ir Łomża dar nebaigtas, darbai vyksta sparčiai, ir tikimasi, kad Lietuva gaus dar vieną kelių tiesimo pamoką. Greitai nuo Lietuvos - Lenkijos sienos Varšuvą bus galima pasiekti nekeičiant Cruise control nustatymų. Važiuojant link Čekijos, kelias priminė autostradą su šviesoforais, kur reikėjo laiku stabdyti prieš traktorius ar kitas lėtai judančias transporto priemones.
Lenkijoje, pagerinus kelių būklę, buvo padidintas ir leistinas greitis: 120 km/h keliuose su skiriamąja juosta ir 140 km/h magistralėse. Lenkija tapo viena iš valstybių, turinčių greičiausius kelius Europoje. Ties Piotrków Trybunalski kelias S8 įsilieja į A1, leidžiantį važiuoti greičiau. Toks pat greitis ir keliuose link Poznanės, Gdansko, Vroclavo. Artėjant prie Čekijos sienos, netoli Katovicų, vietomis greitis buvo apribotas dėl galimo kelininkų darbo broko.
Kelionė Čekijos keliais ir nakvynė
Kelionė Čekijos keliais prasidėjo dar prieš kelionę, įsigijus elektroninę vinjetę. Autorius pamena, kad praeitą vasarą gavęs čekį degalinėje, o dabar viską susitvarkė iš namų. Čekijos siena buvo pasiekta greitai, tačiau paskutiniai 40 kilometrų nebuvo magistralė.
Po kiek daugiau nei 11 valandų kelio, užsukta į Mokrá-Horákov gyvenvietę, esančią netoli Brno, nakvynei. Nors nakvynė atrodė geras kainos ir kokybės variantas, vėliau paaiškėjo, kad ji be pusryčių, kuriuos šeimininkas žada pagaminti tik nuo 8:30.
Apžvalgos bokštelis ir rytinė ekskursija
Ieškodamas ką veikti iki pusryčių, autorius rado nedidelį apžvalgos bokštelį, esantį kitapus gyvenvietės, kitame slėnio šlaite. Bokšto aukštis - tik 10 metrų, tačiau pastatytas ant kalvos, jis atveria vaizdą į kalvotą Moravijos kraštovaizdį. Nuo saulėtekio iki pusryčių likus pusantros valandos, autorius spėjo pasižvalgyti nuo bokšto ir apžiūrėti gyvenvietę.
Mokrá-Horákov gyvenvietė, įsikūrusi slėnyje, išsiskiria stačiomis gatvelėmis ir ryškiai spalvotais namais. Gyvenvietėje privatūs namai dera su daugiaaukščiais, o šlaituose tarp medžių matyti Šventosios namelius primenantys medinės architektūros objektai. Pasivaikščiojimas stačiomis gatvelėmis tapo puikia kojų treniruote prieš slidinėjimą.
Tęsiant kelionę link Austrijos
Po pusryčių, iš bokšto matytu keliu, važiuojant pro Brno, pasukta link Vienos. Pastebėta Tesco degalinė, kurioje degalų kainos buvo itin draugiškos. Pilnu baku pajudėta link Austrijos, tačiau leistinas 130 km/h greitis teko pamiršti.
Artėjant prie Mikulovo, autorius pajuto tarsi važiuotų prieš eismą, nes iš Pietų į Šiaurę traukė nesuskaičiuojami būriai paukščių. Daugiau paukščių matėsi prie dirbtinio vandens telkinio, per kurį eina kelias į Austriją. Čekija buvo pravažiuota greitai, tačiau paskutiniai 40 kilometrų nebuvo magistralė.
Kelių mokesčiai Austrijoje
Priešingai nei Čekijoje, įvažiavus į Austriją, teko stoti pirkti kelių vinjetės. Norinčiųjų įsigyti vinjetę buvo daug. Autorius rado degalinę, kurioje, nors ir neprekiaujama vinjetėmis, pavyko gauti informacijos. Po trumpo atstumo teko žingsniuoti atgal ir už 9,90 eurų nusipirkti vinjetę dešimčiai dienų. Mokant kortele, teko sumokėti 50 centų brangiau. Neseniai atsirado galimybė įsigyti ir elektroninę vinjetę, tačiau programėlės rasti nepavyko.
Užsiklijavus ant priekinio stiklo klasikinį kelių mokesčio lipduką, pradėta pratintis prie austriško eismo ritmo. Magistralėje leistinas greitis, kaip ir Čekijoje, - 130 km/h. Šios dienos maršrutas vedė pro Vieną, Gracą ir Klagenfurtą.
Do You Know Czech republic Basic Information | World Countries Information #47 - GK & Quizzes
Maršrutas per Austriją ir įspūdžiai
Waze siūlė rinktis kelią pro Zalcburgą, kuris buvo 60 kilometrų ilgesnis, bet tik 2 minutėmis greitesnis. Autorių erzina tai, kad Waze kiekvienoje šalyje, kur mokami keliai, reikia nurodyti, jog turi vinjetę, kitaip programa nubrėžia maršrutą regioniniais keliais.
Pirmasis sustojimas Austrijoje buvo maždaug pusiaukelėje tarp Vienos ir Graco. Sustota prie ryškiai geltonos spalvos Oldtimer viešbučio su restoranu, kuris atrodė vertas kadro. Automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo tuščia.
Važiuojant greitkeliu per kalnus, prasidėjo tuneliai, kurių šiame kelyje virš 20. Ilgiausias siekia 4300 metrų. Visi tuneliai nemokami, tik greitis juose ribojamas iki 100 km/h.
Lankytinos vietos Austrijoje
Prie Klagenfurto teko išsukti iš greitkelio, norint aplankyti aukščiausią pasaulyje medinės konstrukcijos apžvalgos bokštą. Jis matosi nuo greitkelio, bet norint į jį patekti, reikia važiuoti pakrante kita ežero puse. Keliai ten siauri ir eismas lėtas.
Ant kalvos pastatytame 100 metrų aukščio apžvalgos bokšte aukščiausia apžvalgos aikštelė yra 71 metro aukštyje. Bijantys aukščio Karintijos regiono kraštovaizdžiu gali gėrėtis iš uždaros ir įstiklintos patalpos. Bokšte yra ir ilgiausias Europoje (žemyninėje jos dalyje) nusileidimo tunelis.
Restoranas prie ežero ir lietuvių svetingumas
Po apsilankymo bokšte, skubėta į restoraną prie ežero. Restoranas patraukė dėmesį automobilių gausa, kas rodė jo populiarumą. Užsisakius maistą, patikinta, kad tai Karintijos regionui būdingas patiekalas - mozzarella įdaryti virtiniai su dideliu dubeniu salotų.
Restorano savininkas, pozityviai nusiteikęs vyras, kuris su neįgaliojo vežimėliu nuolat sukiojosi tarp stalelių, pasirodė esąs neįgaliųjų krepšinio komandos narys. Restoranas - jo šeimos verslas. Charizmatiškas ir pozityvus savininkas suteikė ne tik skanų maistą, bet ir motyvacijos dozę.
Kelionės pabaiga ir palyginimai
Iki kelionės tikslo liko 200 kilometrų ir 3 valandos kelio. Paskutiniai greitkelio kilometrai džiugino, tačiau toliau pro Lincą link Italijos vedantis kelias tapo lėtesnis. Italija pasiekta sutemus, todėl vingiuotu keliu tarp kalnų judėta lėtai. Nuo sienos iki Bruneko apie 40 kilometrų, greitkelio šioje vietoje nėra, tad už kelius mokėti nereikia.
Iš viso nuvažiuota 1770 kilometrų. Vidutinis greitis beveik siekė 100 km/h, jei ne ilgas sustojimas Austrijoje. Autorius apgailestauja, kad anksčiau užsieniečiai stebėdavosi Lietuvos keliais, o dabar tenka su pavydu žiūrėti į kaimynus. Kol lenkai tvarkė kelius, Lietuva tik lopė duobes.