Priežastys, sukeliančios spūstis autostradoje pirmadienį

Šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės priežastys, dėl kurių pirmadieniais autostradose susidaro transporto spūstys. Atsižvelgiama į įvairius veiksnius, pradedant nuo kelio dangos būklės ir baigiant eismo įvykiais bei oro sąlygomis.

Kelių dangos būklė ir jos įtaka spūstims

Viena iš svarbiausių priežasčių, lemiančių spūstis autostradose, yra prasta kelių dangos būklė. Daugelį metų Lietuvos magistralės, ypač pagrindinės, vietomis primena rajoninius kelius. Vėžės, įlūžimai ir duobės, panašios į skalda nuklotą paviršių, kelia tiesioginį pavojų eismo saugumui ir sukelia transporto priemonių eismo sulėtėjimą.

Pavyzdžiui, liudininkai užfiksavo, kaip dešimtys vairuotojų pateko į siaubingų duobių spąstus magistraliniame kelyje A1. Pataikę į jas automobiliai prakirto padangas ir patyrė rimtesnių transporto priemonių apgadinimų, šalikelėje nusidriekė apgadintų automobilių virtinė. Tokie incidentai, kaip fiksuota vasario 27 d. vakare kelyje Kaunas-Klaipėda ties Ariogalia (Raseinių r.), kai vairuotojai susidūrė su problemomis dėl „puikaus“ autostrados stovio, su prakirstomis padangomis, aiškiai iliustruoja, kaip kelio dangos defektai gali paralyžiuoti eismą.

Tyrimais nustatyta, kad kai provėžų gylis pasiekia 7,6 mm, automobilių autoįvykių, kuriuos sukelia šie kelio darinių defektai, dažnis pradeda staigiai didėti. Tai ypač aktualu didesniu greičiu važiuojantiems automobiliams.

Taip pat svarbu paminėti ir greičio apribojimus, kurie taikomi priklausomai nuo sezono. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, motociklais ir triračiais automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Iki lapkričio 1 d. greitis galėjo siekti 130 km/val. Nors naujoviškos sistemos „Via Lietuvos“ vertina kelio dangos būklę, matomumą ir oro temperatūrą, nulemdamos leistiną greitį, nepakankamas kelio dangos sutvarkymas lieka svarbia problema.

Eismo įvykiai ir jų pasekmės

Eismo įvykiai yra viena dažniausių spūsčių priežasčių, ypač pirmadienio rytais, kai eismo srautas yra intensyviausias po savaitgalio.

Pavyzdžiui, šeštadienio, lapkričio 1 d., ryte A1 kelio atkarpoje ties Giraite įvykusi avarija lėmė spūstis Klaipėdos link. Panašiai, vienas vairuotojas užfiksavo, kaip penktadienio vakarą pakelėje sustojo dešimtys automobilių dėl susidūrimo.

Ši savaitė prasidėjo su avarijų virtine Lietuvos greitkeliuose. „Via Baltica“ kelyje į spūstyje stovinčių vilkikų eilę įsirėžęs jaunas vairuotojas žuvo vietoje. Magistralėje prie Kauno susidūrė du lengvieji automobiliai - vieną vairavo garbaus amžiaus senolis, kitą - stipriai apgirtęs vyriškis. Autostradoje Kaunas-Vilnius (Vilniaus kryptimi) tarp Žiežmarių ir Bačkonių susidariusios didžiulės spūstys buvo sukeltos lengvojo automobilio, rėžusisio į kelininkų transporto priemonę.

Kiti incidentai, sukėlę spūstis, apima įvairias situacijas: lengvojo automobilio „Audi“ rėžimasis į tuščią kelininkų automobilį kelyje Kaunas-Vilnius, krovininio automobilio nuvažiavimas nuo kelio automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda netoli Žadvainių kaimo, ir netgi automobilio „BMW 530 GT“ užsiliepsnojimas magistralėje už Kauno, sukėlęs spūstis Klaipėdos link.

Taip pat pasitaiko ir sudėtingesni įvykiai, kaip pavyzdžiui, „Via Baltica“ kelyje į spūstyje stovinčių vilkikų eilę įsirėžęs jaunas 23 metų vairuotojas, kuris žuvo vietoje. Arba magistralėje prie Kauno susidūrę du lengvieji automobiliai, kai vieną vairavo garbaus amžiaus senolis, o kitą - girtutėlis vyriškis, kuriam nustatytas sunkus pustrečios promilės girtumas.

Kitą kartą autostradoje Kaunas-Vilnius (Vilniaus kryptimi) tarp Žiežmarių ir Bačkonių susidarė didžiulės spūstys, nes lengvasis automobilis rėžėsi į kelininkų transporto priemonę. Penktadienį kelyje Kaunas-Vilnius automobilis „Audi“ rėžėsi į tuščią kelininkų automobilį, todėl vairuotojai pranešė, kad Vilniaus link formuojasi spūstys.

Sudėtingos situacijos gali kilti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ketvirtadienį „Viskas apie automobilius“ grupėje vyras pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksavo prieš eismą važiuojantį automobilį Kaune. Nors tai ne tiesiogiai sukelia spūstis, tai rodo eismo saugumo problemas.

Oro sąlygos ir jų poveikis eismui

Oro sąlygos yra dar vienas svarbus veiksnys, galintis lemti spūstis autostradose, ypač pirmadieniais, kai keliai gali būti ne visiškai paruošti.

Pavyzdžiui, ketvirtadienio rytą keliuose buvo itin slidu, kaip įsitikino ir Vilniaus rajono policijos pareigūnai, kurie patys pateko į apmaudų eismo įvykį: važiuodami į avariją, jie atsitrenkė į jau sudaužytą „Chrysler“ ir dar kitą automobilį. Ryte prieš devynias magistraliniame kelyje Vilnius-Panevėžys į atitvarus atsitrenkė nuslydęs automobilis „Chrysler“.

Dėl itin slidžios kelio dangos ketvirtadienio rytą ties Ariogala susidūrė septyni automobiliai, nors, laimei, nė vienas žmogus nenukentėjo. Kiti vairuotojai taip pat pranešė, kad ten labai slidu.

Taip pat svarbu paminėti ir greičio apribojimus. Nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d. lengvaisiais automobiliais, krovininiais automobiliais, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, motociklais ir triračiais automagistralėse ir greitkeliuose leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 110 km/val. greičiu. Iki lapkričio 1 d. minėtais keliais galima buvo važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu.

Nuošalų paminėjimas apie galimus pokyčius kelių mokesčių srityje, kaip planuojama nuo 2026 m. įvesti naują elektroninę rinkliavą, rodo, kad kelių priežiūra ir finansavimas yra nuolatinė problema, galinti turėti įtakos spūsčių mažinimui.

Kitos priežastys

Be tiesioginių eismo įvykių, kelių dangos problemų ir oro sąlygų, spūstis autostradoje pirmadienį gali lemti ir kitos aplinkybės:

• Transporto srauto padidėjimas: Pirmadienis - tai savaitės pradžia, kai daugelis žmonių grįžta prie įprasto darbo grafiko po savaitgalio. Tai natūraliai lemia didesnį transporto priemonių skaičių keliuose.
• Kelio darbai ir remontai: Nors tai nėra tiesiogiai susiję su pirmadieniu, ilgalaikiai kelio darbai ar remontai, kurie gali vykti ir savaitgalį, bet jų pasekmės jaučiamos pirmadienį, taip pat prisideda prie spūsčių. Pavyzdžiui, nauja Kleboniškio tilto dalis Kaune atidaryta, tačiau senoji uždarė rekonstrukcijai, kas gali turėti įtakos automobilių srautui.
• Neatsakingas vairavimas: Nors tai yra ir eismo įvykių priežastis, chuliganiškas vairavimas, greičio viršijimas ar neatsargūs manevrai gali sukelti situacijas, kurios stabdo eismą ir sukelia spūstis. Pavyzdžiui, Kaišiadorių rajone užfiksuotas vairuotojas, kuris ne tik viršijo greitį, bet ir chuliganiškai vairavo automobilį „Audi A6“, sudarydamas pavojingas situacijas.
• Vilkikų karavanai: Vilkikų karavanai, tranzitu per Lietuvą traukiantys, palieka gilius pėdsakus keliuose, o tai gali turėti įtakos kelio dangos būklei ir saugumui.
• Neplanuoti incidentai: Nors ir reti, tačiau tokie incidentai kaip deganti užeiga prie autostrados ties Kaunu ar sprogusi vilkiko padanga Kaunas-Klaipėda kelyje gali laikinai paralyžiuoti eismą ir sukelti spūstis.

tags: #spustis #autostradoje #pirmadieni