Mobilumo paketo sprendimas dėl vairuotojų atlygio

Transporto ir logistikos sektorius nuolat susiduria su pokyčiais, reaguodamas į ekonomikos sutrikimus, kuriuos lėmė daug veiksnių, įskaitant „Brexit“ ir „COVID-19“. Europos Sąjungos (ES) priimtas Mobilumo paketas yra viena iš karščiausių temų transporto sektoriuje. Šis teisės aktų rinkinys skirtas reguliuoti komercinio kelių transporto teisinius santykius ES mastu ir pakeis daugelio vairuotojų bei vežėjų gyvenimą ir darbą.

Mobilumo paketo priėmimas ir tikslai

Diskusijos dėl Mobilumo paketo priėmimo truko ne vienus metus. Europos Komisija dar 2017 m. pateikė Mobilumo paketo projektą, susidedantį iš trijų pagrindinių dalių - darbuotojų komandiravimo, vairavimo ir poilsio laiko bei kabotažo taisyklių. Galutiniai teisės aktai buvo priimti 2020 m. liepos 31 d., o Europos Parlamentas turi itin plačius įgaliojimus ir diskreciją keisti Europos Komisijos siūlomus aktus teisėkūros procese. Tačiau Paketo svarstymo ir priėmimo procesas sulaukė daug kritikos. Pvz., 2019 m. Mobilumo paketo svarstymo ir priėmimo proceso analizė rodo, kad galimai buvo nesilaikyta privalomo poveikio vertinimo. Europos Parlamentas padarė esminius pakeitimus, kurie nebuvo Europos Komisijos analizuoti pirminiame poveikio vertinime. Tai galimai pažeidė Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros.

Mobilumo paketo idėja kilo dėl būtinybės spręsti vairuotojų darbo sąlygų problemas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp ES šalių. Mobilumo paketo tikslai yra daugiaplaniai:

• Pagerinti vairuotojų darbo sąlygas, sumažinant nuovargį ir stresą.
• Užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad visi vežėjai laikytųsi vienodų taisyklių.
• Padidinti kompetentingų organų kontrolės galimybes.
• Labiau atliepti spartėjančio informacinių technologijų naudojimo privalumus.

Svarbiausi Mobilumo paketo pakeitimai ir jų įsigaliojimo datos

Mobilumo paketo taisyklės bus pradėtos taikyti etapais. „AsstrA-Associated Traffic AG“ įmonių grupės ekspertai pabrėžia svarbius pakeitimus, kurie įsigalios 2022 m. ir vėliau.

2020 m. rugpjūčio 20 d.

• Reglamentas (ES) Nr. 2020/1054, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 561/2006 ir (ES) Nr. 165/2014. Šiuo reglamentu, be kita ko, keičiami reikalavimai dėl maksimalaus vairavimo ir minimalaus poilsio laiko trukmės, privalomų pertraukų, taip pat nuostatos dėl tachografų įdiegimo ir naudojimo. Reglamentas įsigaliojo ir yra taikomas nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d.

Nuo 2022 m. vasario 2 d.

• Reglamentas (ES) Nr. 2020/1055, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 1071/2009 ir (EB) Nr. 1072/2009. Šiuo reglamentu plečiamos keičiamų reglamentų taikymo sritys, tikslinami reikalavimai transporto įmonėms, keičiami tam tikri licencijavimo aspektai, kabotažo taisyklės ir kitos nuostatos.
• Direktyva (ES) Nr. 2020/1057, kuria nustatomos konkrečios su direktyva 96/71/EB ir direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto priemonių vairuotojų komandiravimo taisyklės ir iš dalies keičiamos direktyva 2006/22/EB ir reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.

Nuo 2024 m.

• Reglamentas (ES) Nr. 2020/1056, kuriuo nustatoma reglamentavimo informacijos, susijusios su krovinių vežimu Europos Sąjungos teritorijoje, teikimo elektroninėmis ryšių priemonėmis, teisinė sistema.
• Nuo 2024 m. gruodžio 31 d. transporto įmonės sudaromas darbo grafikas, kuriame nurodoma kiekvieno vairuotojo pavardė, nuolatinė jo gyvenamoji vieta ir iš anksto sudarytas įvairių vairavimų, kitų darbų, pertraukų ir vairuotojo buvimo darbe tvarkaraštis, turės apimti ilgesnį laikotarpį, t.y. kontrolės dieną ir ankstesnes 56 dienas. Atitinkamai, patikrinimo metu pareigūnams turės būti pateikiama informacija (dokumentai) būtent už šį ilgesnį laikotarpį.
• Privalomas antrosios kartos išmaniųjų tachografų įdiegimas tarptautiniame transporte. Reglamento (ES) Nr. 165/2014 pakeitimais taip pat įtvirtintos nuostatos dėl išmaniųjų tachografų įdiegimo tam tikrais etapais, jų naudojimo, duomenų juose kaupimo bei apsikeitimo ir kitų susijusių sąlygų, kurie turėtų padidinti transporto kontrolės sklandumą, kokybę bei reikalavimų laikymąsi.

Nuo 2026 m. liepos 1 d.

• Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, numatantis vairavimo trukmių, pertraukų ir poilsio laikotarpių taisykles, bus taikomas ir vykdant tarptautines vežimo operacijas arba kabotažo operacijas, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 2,5 tonos.

Vairuotojų darbo ir poilsio režimo pokyčiai

Mobilumo paketu nekeičiami pagrindiniai vairuotojų maksimalaus darbo bei vairavimo laiko, taip pat poilsio laiko reikalavimai, tačiau keičiasi galimas poilsio laiko paskirstymas bei panaudojimas.

• Kassavaitinis poilsis transporto priemonėje: normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu (kuriuo kompensuojami anksčiau minėti sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai), negalės būti naudojamasi transporto priemonėje. Tai reiškia, kad ilgesni nei 45 valandas trunkantys kassavaitiniai poilsio laikotarpiai turės būti praleisti būste, kuriame būtų tinkamos sąlygos miegui ir higienai. Visas tokio būsto ne transporto priemonėje išlaidas turės padengti darbdavys, nebent poilsiu būtų naudojamasi vairuotojo gyvenamojoje vietoje.
• Sugrįžimas į veiklos centrą/gyvenamąją vietą: vairuotojų darbas turės būti organizuojamas taip, kad vairuotojai galėtų sugrįžti į darbdavio veiklos centrą (kuriame vairuotojas paprastai būna ir kuriame prasideda vairuotojo kassavaitinio poilsio laikotarpis šalyje, kurioje yra įsisteigęs darbdavys), arba sugrįžti į savo gyvenamąją vietą, priklausomai nuo darbo grafiko, kartą per 3 arba 4 savaites, siekiant, kad darbuotojas pasinaudotų bent vienu ne trumpesniu nei 45 valandas trunkančiu kassavaitiniu poilsiu (normaliu arba anksčiau minėtu kompensuotu). Kai darbuotojas naudosis 2 iš eilės sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais, darbdavys vairuotojo darbą turės organizuoti taip, kad vairuotojas galėtų grįžti dar prieš prasidedant ilgiau nei 45 valandas trunkančiam normaliam kassavaitinio poilsio laikotarpiui, kuriuo pasinaudojama kaip kompensacija.
• Sutrumpintas kassavaitinis poilsis: vairuotojas galės pasinaudoti 2 iš eilės einančiais sutrumpintais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ne įsisteigimo šalyje tuo atveju, jei vairuotojas per bet kurias 4 iš eilės einančias savaites pasinaudos bent 4 kassavaitiniais poilsio laikotarpiais, iš kurių bent 2 būtų normalūs kassavaitinio poilsio laikotarpiai. Bet koks kassavaitinio poilsio laikotarpio sutrumpinimas turės būti nustatyta tvarka ir terminais kompensuojamas kitu lygiaverčiu poilsio laikotarpiu.
• Pertraukos poriniams ekipažams: su porininkais dirbantis vairuotojas privalomą 45 minučių pertrauką, kuria pasinaudoti privaloma po keturių su puse valandų vairavimo (jeigu nepradedamas naudoti poilsio laikotarpis), gali padaryti transporto priemonėje, kurią vairuoja kitas vairuotojas.
• Poilsis kelte ar traukinyje: tais atvejais, kai vairuotojas lydės keltu ar traukiniu gabenamą transporto priemonę ir naudosis normaliu kasdienio poilsio laikotarpiu arba sutrumpintu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, šis laikotarpis galės būti pertraukiamas ne daugiau kaip 2 kartus kita veikla, kurios bendra trukmė negalės viršyti 1 valandos. Šiuo poilsio laikotarpiu vairuotojas turėtų galėti naudotis miegamąja kajute (kupė), gultu ar lova. Ši nuostata normalaus kassavaitinio poilsio laikotarpiu minėtų reisų metu būtų taikoma tik tuo atveju, jei numatyta reiso trukmė būtų bent 8 valandos, o vairuotojas galėtų naudotis miegamąja kajute kelte arba kupė traukinyje.
• Vairavimo trukmės viršijimas: leidžiama nukrypti nuo nustatytų maksimalaus vairavimo trukmės bei privalomo poilsio reikalavimų, jeigu nekeliamas pavojus kelių eismo saugumui. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tokie nukrypimai galimi, jeigu kasdienė ar kassavaitinė vairavimo trukmė viršijama ne daugiau kaip 1 valanda darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu. Tomis pačiomis sąlygomis gali būti viršijama vairavimo trukmė ne daugiau kaip 2 valandomis, jeigu iš karto prieš papildomą vairavimą buvo padaryta ne trumpesnė kaip 30 minučių nenutrūkstama pertrauka, darbuotojui siekiant pasiekti darbdavio veiklos centrą arba vairuotojo gyvenamąją vietą, kur būtų galima pasinaudoti kassavaitinio poilsio laikotarpiu.

Vairuotojų atlyginimų ir komandiravimo taisyklės

Svarbiausi pakeitimai yra susiję su naujomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis vairuotojų atlyginimus. Pagal teisės aktus, vairuotojams mokamas darbo užmokestis turi būti bent jau ne mažesnis kaip valstybėje, kurioje jie dirba, nustatytas minimalus darbo užmokestis. „AsstrA-Associated Traffic AG“ ekspertai pabrėžia, kad po Mobilumo paketo 2022 metų vasario mėnesio reglamento įsigaliojimo, tarptautinių vairuotojo išlaikymo išlaidos padidės.

Direktyva (ES) Nr. 2020/1057 atlikti esminiai pakeitimai vairuotojų komandiravimo srityje. Nuo direktyvos 2020/1057 taikymo pradžios, t. y. 2022 m. vasario 2 d., direktyva (ES) Nr. 2018/957 atlikti pakeitimai turės būti taikomi ir kelių transporto sektoriui. Pakeitimai apima tokio paties dydžio darbo užmokesčio mokėjimo taisykles, dienpinigių įskaitymo į darbo užmokestį taisykles ir kitas komandiruojamų darbuotojų garantijas.

Reikalavimas mokėti vairuotojui atlyginimą, atitinkantį užsienio valstybės, į kurią vairuotojas vyksta, reikalavimus, bus taikomas ne visais atvejais. Pavyzdžiui, direktyvoje numatyta, kad toks reikalavimas nebus taikomas vairuotojui, vykdančiam dvišales vežimo operacijas prekių atžvilgiu. Dvišalė vežimo operacija prekių atžvilgiu suprantama kaip prekių judėjimas, grindžiamas vežimo sutartimi, iš įsisteigimo valstybės narės į kitą ES valstybę narę arba trečiąją valstybę, arba iš kitos ES valstybės narės ar trečiosios valstybės į įsisteigimo valstybę narę (pavyzdžiui, jeigu lietuviškos transporto įmonės vairuotojas gabena krovinį iš Lietuvos į Vokietiją).

Tačiau, jeigu lietuviškos įmonės vairuotojas atlieka kabotažo operacijas Švedijoje, jam turės būti mokamas švediškas atlyginimas. Atitinkamos taisyklės būtų taikomos ir tuo atveju, jeigu lietuviškoje įmonėje įdarbintas vairuotojas „išsiunčiamas dirbti į Vakarų Europą“ (pavyzdžiui, gabena prekes iš Vokietijos į Italiją).

Vienas iš svarbiausių pokyčių vežėjams 2022 metais: draudžiama įskaičiuoti į atlyginimą už darbą užsienyje (už komandiruotes) mokėtinų sumų, susidedančių iš dienpinigių ar apgyvendinimo išlaidų.

Kabotažas ir faktinės nuolatinės buveinės taisyklės

Mobilumo paketas taip pat numato pakeitimus kabotažo taisyklėse ir reikalavimus transporto įmonėms turėti faktinę ir nuolatinę buveinę.

Kabotažo taisyklės

• Bendrosios kabotažo taisyklės (3 operacijos per 7 dienas) nėra keičiamos. Nuo 2022 m. vasario 2 d. apie pirmiau nurodytus vežimus, t. y. kaip ir anksčiau, per septynias dienas bus galima atlikti ne daugiau kaip tris kabotažo operacijas.
• Įvedamas 4 (keturių) dienų „atšalimo“ laikotarpio reikalavimas. Vežėjams neleidžiama atlikti kabotažo operacijų ta pačia transporto priemone arba - transporto priemonių junginio atveju - tos pačios transporto priemonės motorine transporto priemone toje pačioje valstybėje narėje keturias dienas po kabotažo operacijos, atliktos toje valstybėje narėje, pabaigos. Šis pakeitimas bus taikomas nuo 2022 m.
• Kombinuotam krovinių vežimui, kuris ateityje greičiausiai bus panašus į kabotažą, bus taikomi tokie patys vežimų skaičiaus, vairavimo dienų ir pertraukų laikotarpių apribojimai, kaip ir kabotažo operacijoms.

Faktinės nuolatinės buveinės nustatymo taisyklės

• Transporto įmonės turės organizuoti savo transporto priemonių parko veiklą taip, kad būtų užtikrinta, jog įmonės turimos transporto priemonės, kurios naudojamos tarptautiniam krovinių vežimui, grįžtų į vieną iš veiklos centrų toje valstybėje narėje ne vėliau kaip per 8 savaites nuo išvažiavimo iš jos. Šis reikalavimas buvo įvertintas gana prieštaringai, nes kai kurie ekspertai teigia, kad jis prieštarauja Europos žaliojo kurso principams. Tarptautinės kelių transporto sąjungos skaičiavimais, reikalavimas privalomai grąžinti transporto priemonę į kilmės šalį padidins krovininių transporto priemonių kilometražą apie 80-135 milijonų kilometrų per metus, t. y. apie 45-75 proc., o tai prieštarauja ES ir valstybių narių įsipareigojimui mažinti klimato kaitą ir CO2 emisijas.
• Siekiama išvengti „pašto dėžučių“ įmonių. Reglamente įtvirtintos sąlygos, kurias turi atitikti vežimo įmonė, kad ji būtų laikoma įsteigta atitinkamoje ES valstybėje narėje. Pavyzdžiui, nebeužtenka formaliai Vokietijoje įregistruoti transporto įmonę, kuri turi iš esmės vien pašto dėžutę, kad reglamento prasme būtų pripažinta, jog transporto įmonė yra įsteigta Vokietijoje. Tokia įmonė Vokietijoje turi turėti patalpas, kuriose ji turi prieigą prie svarbiausių įmonės dokumentų originalų elektronine ar bet kuria kita forma, administracijos darbuotojus, kurių skaičius turėtų būti proporcingas įmonės veiklos dydžiui, taip pat atitikti kitus reglamente keliamus reikalavimus.

Poveikis ir kritika

Mobilumo paketo įgyvendinimas sukels reikšmingus pokyčius transporto sektoriuje ir, pasak kai kurių, turės neigiamų pasekmių tam tikroms valstybėms narėms.

Ekonominis poveikis

• Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija (LINAVA) skaičiuoja, kad šalies ekonomikai krovinių vežimo sektoriaus iššūkiai dėl Mobilumo paketo įgyvendinimo Lietuvai lems apie 1,6 proc. BVP praradimus. Taip pat prognozuojama, kad darbo neteks beveik 35 tūkst. asmenų.
• „AsstrA-Associated Traffic AG“ ekspertai pabrėžia, kad nesilaikant Mobilumo paketo nuostatų, bus skiriamos ne tik finansinės baudos, tačiau taip pat bus padaryta žala reputacijai, dėl ko gali būti sustabdytas licencijos galiojimas arba ji panaikinta.
• Priklausomai nuo atliekamo pervežimo tipo, vežėjų sąnaudos didės nuo 20 iki 100 %. Tai susiję su vilkikų grąžinimu į įmonės veiklos bazę įsisteigimo šalyje (vien tik Lenkiją pravažiuoti papildomi 1.600 km).
• Nors Lietuvos vežėjai rado sprendimą: masiškas transporto įmonių steigimas Lenkijos teritorijoje, BET jeigu šiuo metu Lenkijoje įsteigtoje įmonėje vairuotojas uždirba apie 1.520 EUR „į rankas“ - atlyginimo pagrindas yra 780 EUR brutto, o likusią dalį sudaro neapmokestinamos neapmokestinamos vienkartinės išmokos, tai darbdaviui vairuotojo darbo vieta kainuoja apie 1.890 EUR.

Konkurencingumo problemos

• Įgyvendinimas pareikalaus didelių išlaidų, dėl ko, manoma, didės sektoriaus koncentracija šalyje bei mažės konkurencijos lygis.
• Lietuvos vežėjams taps sunkiau konkuruoti su vakarų ir centrinės ES valstybių narių įmonėmis.
• ES mobilumo paketo reglamentas įveda pakeitimus, kurie gali turėti didžiulę įtaką Lietuvos transporto sektoriui, nes netrukus, jau 2022 metais gali paaiškėti, kad vežėjų turimos konkurencingos kainos ištirps (neišlaikys esamo kainų lygio).

Teisiniai iššūkiai

Dalis svarbių Mobilumo paketo nuostatų įsigalioja nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d., daliai nuostatų numatytas 18 mėn. įgyvendinimo terminas. Taip pat tikėtina, kad valstybės narės, kurioms nepalankus Mobilumo paketas (tarp šių valstybių - Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija ir kt.), kreipsis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl priimtų teisės aktų teisėtumo pagal SESV 263 str. Tai jos gali padaryti per 2 mėnesius nuo Mobilumo paketo paskelbimo.

tags: #mobilumo #paketo #sprendimas #del #vairuotoju #atlygio