Jei jau pradėjote skaityti, greičiausiai jus domina, kokie sprendimai galimi, kai neveikia ar blogai veikia EGR (Exhaust Gas Recirculation) vožtuvas. EGR vožtuvas yra skirtas išmetamųjų dujų grąžinimui į įsiurbimo kolektorių, kur patekdamas šviežias oras yra maišomas su išmetamosiomis dujomis. Ši sistema reguliuoja išmetamųjų dujų patekimą į įsiurbimo kamerą, atsidarydama ir užsidarydama nuo 0 iki 100%. Nors daugelis bando gaivinti neveikiantį EGR vožtuvą jį valydami, tokia procedūra dažniausiai mažai kada gelbsti, nes dažniausiai sugenda elektroninė vožtuvo dalis - varikliukas, valdantis jo atsidarymą.
Kas yra EGR vožtuvas ir kokia jo paskirtis?
EGR vožtuvo paskirtis yra vienintelė ir turi šiokią tokią naudą - sumažinti azoto oksidų (NOx) skaičių išmetamosiose dujose. Transporto priemonių gamintojams, pradėjus naudoti EGR vožtuvus dyzeliniuose varikliuose, šiek tiek labiau pradėta saugoti gamtą. EGR vožtuvas atlieka išmetamųjų dujų recirkuliaciją ir taip sumažina azoto oksidų išmetimą į aplinką, sumažina deguonies kiekį kuro ir oro mišinyje. Jis užtikrina, kad tam tikra dalis išmetamųjų dujų bus nukreipta priešinga kryptimi (į įsiurbimo kolektorių). Svarbu pabrėžti, kad EGR vožtuvas nepagerina variklio darbo, jis skirtas tik išmetamųjų dujų toksiškumui sumažinti.
Kasmet didėjant spaudimui pasaulyje mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, EGR vožtuvas vaidina itin svarbų vaidmenį. Degimo metu variklyje susidaro itin aukšta temperatūra, ypač kai oras ir degalai susimaišo idealiomis proporcijomis. Dėl šios aukštos temperatūros ore esantis azotas ir deguonis reaguoja, susidarydami kenksmingus azoto oksidus (NOx). Kad tai sumažintų, EGR vožtuvas leidžia tiksliam išmetamųjų dujų kiekiui vėl patekti į įsiurbimo sistemą, efektyviai keisdamas į variklį patenkančio oro cheminę sudėtį. Tai sumažina deguonies koncentraciją ir maksimalią degimo temperatūrą, užtikrinant sklandesnį ir švaresnį variklio darbą.
EGR vožtuvo konstrukcija ir veikimo principas
Konstrukcijos pagrindiniu elementu yra EGR vožtuvas, kuris reguliuoja į recirkuliaciją nukreipiamų išmetamųjų dujų kiekį. EGR konstrukcija priklauso nuo būdo, kuriuo valdomas vožtuvas. Vožtuvas atidaromas, remiantis daviklio, stebinčio slėgį įsiurbimo kolektoriuje bei masės srauto indikatoriaus parodymais. Kai kurie EGR vožtuvai turi papildomą išmetamųjų dujų atvėsinimo funkciją. EGR vožtuvo veikimas tiesiogiai priklauso nuo automobilio variklio tipo.
- Benzininiuose varikliuose EGR vožtuvas nebus įjungiamas, kai pasiekiamos maksimalios sukimo momento apsukos ir kai variklis dirba tuščiąja eiga.
- Dyzeliniuose varikliuose EGR vožtuvas atidaromas, esant tuščiai eigai, ir palaipsniui uždaromas, didėjant apkrovai.
EGR vožtuvas turi du pagrindinius nustatymus: atidarytą ir uždarytą, nors padėtis gali skirtis. Užvedus variklį, EGR vožtuvas uždarytas. Tuščiosios eigos ir mažo greičio metu automobiliui reikia tik nedidelės galios, taigi ir nedidelio deguonies kiekio, todėl vožtuvas palaipsniui atsidaro - tuščiąja eiga jis gali būti atidarytas iki 90%.
Yra keletas EGR vožtuvų tipų:
- Dyzeliniai aukšto slėgio EGR vožtuvai nukreipia didelio srauto ir daug suodžių turinčias išmetamąsias dujas prieš patekdamos į kietųjų dalelių filtrą. Suodžiai gali susimaišyti su tepalo garais ir sudaryti nuosėdas/dumblą. Tuomet dujos per vamzdį arba vidinius cilindro galvutės kanalus grąžinamos į įleidimo kolektorių.
- Dyzeliniai žemo slėgio EGR vožtuvai nukreipia išmetamąsias dujas po to, kai jos praeina per kietųjų dalelių filtrą - šios dujos turi mažesnį srautą, tačiau yra beveik visiškai švarios nuo suodžių.
- Benzino EGR vožtuvai nukreipia išmetamąsias dujas, panašiai kaip aukšto slėgio dyzelino ekvivalentas.
- Vakuuminiai EGR vožtuvai naudoja vakuuminį solenoidą, kad vakuumas atitiktų diafragmą ir savo ruožtu atidarytų ir uždarytų EGR.
- Skaitmeniniuose EGR vožtuvuose yra elektromagnetinis arba žingsninis variklis ir daugeliu atvejų grįžtamojo ryšio jutiklis.
EGR vožtuvo gedimai ir jų pasekmės
EGR vožtuvai veikia agresyvioje aplinkoje, todėl laikui bėgant jie susidėvės. Vienintelė didžiausia gedimo priežastis yra anglies dalelių kaupimasis išmetamosiose dujose išilgai EGR ir įsiurbimo sistemos kanalų. Laikui bėgant tai užkimš vamzdžius, išmetamųjų dujų kanalus ir galiausiai vožtuvo stūmoklio mechanizmą, dėl kurio jis gali užstrigti uždarytoje arba atidarytoje padėtyje.
Degimo produktai, kuriuos EGR vožtuvas dalinai sugrąžina į įsiurbimo kolektorių, turi įvairių priemaišų ir teršalų. Kai šis mišinys susimaišo su karterio dujomis, susidaro derva, storu sluoksniu padengianti EGR vožtuvą ir variklio vožtuvus. Dėl tos priežasties sumažėja įsiurbimo kolektoriaus pralaidumo skersmuo. Tai sumažina variklio galią. Be to, EGR vožtuvas gali išduoti klaidos signalus, kurie automatiškai perjungs variklį į avarinį režimą. Dėl priverstinio mišinio prisotinimo variklio galia mažėja, o kuro sąnaudos padidėja.
EGR vožtuvo pavara skirtinguose automobiliuose yra elektrinė arba pneumatinė. EGR solenoidas yra labiausiai pažeidžiama mazgo dalis sistemose, kuriose vožtuvo pavara pneumatinė. Kartais pasitaiko tik EGR vožtuvo padėties daviklio gedimas, tačiau pasekmėje tik užsidega gedimo lemputė, sistema (pneumatinė) funkcionuoja kaip įprasta, elektrinė pavara gali sutrikti.
Varikliuose su slėgio davikliu (MAP daviklis) pastebimas degimo mišinio pariebinimas sumažėjus išretėjimui įleidimo kolektoriuje dėl nesandaraus EGR vožtuvo. Varikliuose, naudojančiuose abi kontrolės sistemas vienu metu, pastebimas mišinio pariebinimas tuščia eiga ir mišinio paliesinimas didinant apsisukimus. Simptomų tarpusavio priklausomybės gan sudėtingos ir skirtingiems automobiliams gali pasireikšti skirtingai. Variklio valdymo blokas stengiasi stabilizuoti tuščiosios eigos apsisukimus keisdamas kitus parametrus - praleidžiamo oro srautą, purkštukų darbą ir t. t. Pradinėje stadijoje variklio dinamika taps nepakankama, gali atsirasti „duobės“ greitėjant. Tačiau toliau eksploatuojant automobilį atsiras papildomų problemų. Papildomas problemas sukels įkaitusių dujų, kurios į įleidimo kolektorių patenka per nesandarų EGR, ir variklio alyvos garų, kurie į kolektorių patenka per karterio ventiliaciją, sąveika. Anksčiau ar vėliau variklis pasiprašys rimtesnės pagalbos, todėl problemą geriau spręsti neatidėliojant.
Dažniausi EGR vožtuvo gedimo simptomai
Simptomai, susiję su EGR vožtuvo gedimu, yra panašūs į daugelio kitų variklio valdymo komponentų simptomus, todėl daugeliui technikų EGR gedimai ir toliau kelia galvos skausmą.
- Variklio veikimo problemos: jei vožtuvas užstringa, transporto priemonės oro ir degalų santykis bus netinkamas, o tai sukels variklio veikimo problemas, pvz., sumažėjusią galią, prastą greitėjimą ir netolygų veikimą tuščiąja eiga.
- Padidėjęs NOx išmetimas: kai EGR vožtuvas lieka uždarytas, dėl to aukšta temperatūra degimo kameroje palieka daug nesudegusio kuro išmetamosiose dujose, todėl padidėja NOx išmetimas ir sumažėja degalų naudojimo efektyvumas.
- Užsidegusi „Check Engine“ lemputė.
- Nelygus variklio darbas arba trūkčiojimai.
- Padidėjusios kuro sąnaudos.
Ką daryti, jei sugedo EGR vožtuvas?
Bet kurioje aptarnavimo instrukcijoje rašoma, kad EGR sistema yra riboto resurso, taigi idealiu atveju tarnaus 70-100 tūkst. kilometrų. Idealus ir rekomenduojamas problemos sprendimas - pakeisti visą sistemą nauja. Tačiau, kai kuriems automobiliams EGR vožtuvo demontavimas kainuoja ir 100, ir 150 eurų.
EGR vožtuvo valymas
Galima bandyti pratęsti EGR sistemos gyvavimo laikotarpį valant. Galima bandyti išvalyti paties vožtuvo ir jo kojelės paviršių cheminiais preparatais, kad būtų užtikrintas jo laisvas judėjimas ir sandarumas. Tiesa, reikėtų vengti bet kokio chemikalo patekimo ant guminės diafragmos, nes cheminiai valikliai gali ją pažeisti. Periodiškai „aptarnaujant“ sistemą, jos gyvavimo laikas pailgės, o kai kurias išėjusias iš rikiuotės sistemas galbūt pavyks prikelti „antram gyvenimui“.
Daugelis bando gaivinti neveikiantį EGR vožtuvą jį valydami. Tačiau dažniausiai tokia procedūra mažai kada gelbsti. Taip yra todėl, kad dažniausiai sugenda EGR vožtuvo elektroninė dalis. Reikia išimti EGR vožtuvą, pamirkyti jį valymo tirpaluose ir rankiniu būdu nuvalyti anglies nuosėdas. Kai kuriose profesionaliose dirbtuvėse angliai ištirpinti naudojamos ultragarso vonelės arba slėginės valymo sistemos.
Jeigu turite pakankamai įgūdžių, galite bandyti išimti ir patikrinti EGR būklę patys. Kitu atveju rekomenduojame vežti į servisą patikrai, po kurios bus tiksliai išsiaiškinta, kokia EGR būklė, ar galima jį sutvarkyti, ar reikia keisti. Taip pat profilaktiškai rekomenduojama naudoti kuro priedus, kurie padės tinkamai prižiūrėti ir apsaugoti EGR nuo suodžių.
EGR vožtuvo atjungimas (užglušinimas) ir programavimas
Atjungti EGR vožtuvą yra prasmė, jeigu sugedo vožtuvas arba automobilio rida viršija 100 tūkstančių km. Tai susiję su įsiurbimo kolektoriaus ir variklio vožtuvų užteršimu. Dėl to sumažėja įsiurbimo kolektoriaus pralaidumo skersmuo, kas mažina variklio galią. EGR vožtuvas - tai brangi detalė, be kurios transporto priemonė gali visiškai apsieiti. Dėl šios priežasties daugelis automobilių savininkų ne keičia sugedusį vožtuvą, o atjungia EGR vožtuvą.
Reikia pažymėti, jog nepakanka fiziškai atjungti vožtuvą tam, kad būtų pasiektas norimas efektas. Reikės atlikti valdymo bloko, koordinuojančio šios sistemos darbą, programavimą. To neatlikus, ECU blokas signalizuos apie EGR klaidą ar net bandys perjungti variklį į avarinį režimą. Dažniausiai, programiškai atjungus EGR vožtuvą, fiziškai atjungti nereikia, tačiau kai kuriuose automobilių modeliuose reikia EGR vožtuvą atjungti ir programiškai, ir fiziškai.
2 EGR vožtuvo valymo būdai – kuris iš jų geresnis?
Kodėl atjungiama EGR vožtuvo konstrukcija?
Nors kai kurie vairuotojai teigia, kad EGR vožtuvo pašalinimas padidina variklio galią, atlikti tyrimai parodė, jog tai yra klaidingas įsitikinimas. Tačiau EGR vožtuvo atjungimas sukelia šiuos efektus:
- Sumažėja į variklį patenkančių teršalų kiekis.
- Automobilis labiau reaguoja į akceleratoriaus paspaudimą.
Atjungus EGR vožtuvą programiškai, jis nebepraleidžia į degimo kamerą išmetamųjų dujų. Tai reiškia, kad tuo metu kuras nesudega taip idealiai, kaip kad galėtų. Daugelis dyzelistų žino, kad jeigu turbina nėra nauja, per ilgą laiką įsiurbimo kolektoriuje atsiranda nemažai tepalo nuosėdų. Kai prie viso to dar paduodamos išmetamosios dujos per EGR vožtuvą į įsiurbimo kolektorių, gaunama "košė". Jos sudėtis paprasta: truputis suodžių, truputis tepalo, truputis nesudegusių angliavandenilių.
EGR vožtuvo atjungimo pasekmės
Jeigu atjungsite EGR, išspręsite tik tai, kad jis neva nekels galvos skausmo. Bet tokiu atveju kuro mišinys taps nekontroliuojamas, ko pasekoje padidės temperatūra degimo kameroje. Kadangi EGR tikslas yra atvirkščiai - temperatūrą mažinti, atjungus EGR temperatūra bus didesnė. Dėl aukštesnės temperatūros ir azoto oksido dujų poveikio variklio tepalui, motorui teks dirbti daug sudėtingiau/ekstremaliau (ne tokiais parametrais, kaip turėtų). Taigi, siūlome gerai pagalvoti prieš nusprendžiant panaikinti EGR.
Atjungus EGR, dėl liesesnio mišinio ir nekontroliuojamo deguonies kiekio, padidėja degimo temperatūra variklio degimo kamerose. EGR misija - sumažinti degimo temperatūrą iki to lygio, kad NOx dujos neatsirastų. NOx dujos pro kompresinius žiedus patenka į karterį ir reaguoja tiesiogiai su variklio alyva, ko pasekoje alyva degraduoja, NOx trumpina alyvos tarnavimo laiką, naikina plovimo savybes. Alyva tampa klampesnė, cirkuliacija prastėja, labiau kaista variklio galvutė, velenai. Tai trumpina paties variklio resursą.
EGR panaikinimo pliusai yra šioks toks galios padidėjimas, sąlyginis ekonomiškumas ir problemų su priedegomis kolektoriuose nebuvimas.
EGR vožtuvo ir jo poveikis kitoms sistemoms
Egzistuoja netiesioginis ryšys tarp turbinos gedimo ir EGR vožtuvo. Automobilyje veikiančio EGR vožtuvo poveikis turbokompresoriui yra netiesioginis ir pasireiškia tik vienai turbinos vietai - tai turbinos geometrija. Kuo blogiau sudega kuras degimo kameroje, tuo daugiau suodžių išmetimo sistemoje. Taigi, turbinos remontas ir jos restauravimas dėl blogo EGR vožtuvo - normali situacija. Toks gedimo remontas gali kainuoti mažiausiai 150 eurų (garažo kaina), be to, gali reikėti nuiminėti turbiną, valyti geometriją, o kartais ir keisti visą geometrijos mechanizmą, kuris kainuoja papildomai.
Išmetimo sistemoje yra ne tik katalizatorius, bet ir suodžių filtras (DPF/FAP). Abiejų paskirtis ta pati - saugoti aplinką nuo teršalų, susidarančių degimo proceso metu, tačiau veikimo principas skirtingas. Didžiausias katalizatoriaus priešas yra didelis suodžių kiekis išmetimo sistemoje. Per didelis suodžių kiekis užkemša katalizatorius taip, kad net gerai „pavaikius“ automobilį, jie nesugeba pasišalinti nuo katalizatoriaus sienelių. Su DPF/FAP suodžių filtru situacija analogiška katalizatoriaus atvejui, tik suodžių filtrai dažniausiai kainuoja tris kartus brangiau nei katalizatorius. Ir visų šių išlaidų kaltininkas gali būti EGR vožtuvas.
EGR vožtuvo demontavimas ir priežiūra (paprastas vadovas)
Laikykitės šiame paprastame techninės priežiūros vadove pateiktų nurodymų, kad jūsų EGR vožtuvas veiktų tinkamai. Tinkama priežiūra ir valymas prisidės prie geresnio transporto priemonės efektyvumo ir padės lengviau atlikti standartinius išmetamųjų teršalų bandymus.
- Suraskite EGR vožtuvą. Dauguma transporto priemonių turi jį ant įsiurbimo kolektoriaus, esančio dešinėje variklio pusėje. Ieškokite disko tipo metalinio objekto. Tai yra įprasta vožtuvo forma.
- Atjunkite vakuuminę liniją arba elektros laidą. Priklausomai nuo automobilio modelio, atjunkite vakuuminę liniją arba atjunkite elektros laidą nuo vožtuvo viršutinės dalies.
- Atlaisvinkite metalinius vamzdžius (jei yra). Jei jūsų vožtuvas turi metalinius vamzdžius, jungiančius išmetimo kolektorių prie vožtuvo, atlaisvinkite vamzdį, užtikrinant, kad jo veržlė būtų išlaikyta veržliarakčiu.
- Nuimkite tvirtinimo varžtus. Nuimkite tvirtinimo varžtus, kad atskleistumėte vožtuvo sėdynę. Priklausomai nuo vožtuvo struktūros, gali tekti naudoti atsuktuvą, kad vožtuvas būtų visiškai pašalintas. Būkite labai atsargūs, kad išvengtumėte žalos tarpiklio sandarinimo paviršiui ar montavimui. Šios sudedamosios dalys, kai jos sugadintos, gali sukelti nuotėkį.
- Apžiūrėkite vožtuvo apačią. Patikrinkite anglies nuosėdas. Vožtuve nusodintos anglies kiekis nurodo, kaip lengvai ar sunkiai variklis išmes dūmus.
- Nustatykite valymo metodą. Nustatykite, kiek kietos yra anglies nuosėdos vožtuvo diafragmoje, kad sužinotumėte, kokį valymo metodą naudosite. Jei norite, galite naudoti grandiklius ir tirpiklius, tačiau atkreipkite dėmesį į abiejų naudojimo riziką.
- Patikrinkite kitas vožtuvo jungtis. Patikrinkite kitų vožtuvų jungčių panašias anglies nuosėdas. Pašalinkite surinkimą naudodami valiklius ir grandiklius. Galite naudoti žibintus, kad pamatytumėte sunkiai pasiekiamus anglies indėlius. Priešingu atveju galite tiesiog ištraukti įsiurbimo kolektorių iš variklio ir efektyviau valyti bėgius.
- Sumontuokite vožtuvą atgal. Dabar esate pasiruošę vėl sumontuoti vožtuvą. Turi būti naudojama nauja tarpinė. Vožtuvo prijungimas gali būti atliktas tinkamai, atlikus atliktą išardymo procesą. Jei norite tiksliai nustatyti detales, vadovėlis turėtų būti jūsų paruoštas kompanionas.
Norint greičiau išmontuoti ir vėl sujungti skirtingas dalis, rekomenduojama turėti vožtuvo vadovą ir automobilio vadovą. Visų reikalingų medžiagų, tokių kaip įrankiai ir valikliai, paruošimas taip pat yra laiko taupymo pastangos. Atlikite techninės priežiūros procesą tinkamai apšviestoje darbo vietoje. Tai užtikrins, kad pašalinsite visus anglies sankaupas, kurių reikia pašalinti. Patyrę paprastų vožtuvų valymo procesų žinias, patraukite sumažėjusių didelių transporto priemonių remonto, sumažėjusių techninės priežiūros sąnaudų ir padidėjusio automobilio vairavimo laiko privalumus.
