Miegas prie vairo: priežastys, pavojai ir prevencija

Vairavimas reikalauja maksimalaus susikaupimo, greitos reakcijos ir aiškaus sprendimų priėmimo. Tačiau nuovargis ir mieguistumas gali smarkiai paveikti šias savybes. Sumažėjusi koncentracija, dirglumas, lėtesnė reakcija ir susiaurėjęs matymo laukas - tai tik kelios iš rizikų, kurias patiria pavargę vairuotojai. Ekspertai teigia, kad vairuoti mieguistam yra taip pat pavojinga, kaip vairuoti apsvaigusiam.

Mieguistumo prie vairo priežastys

Miego trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių. Nekokybiškas nakties miegas ar jo trūkumas gali sukelti pasikartojančius trumpus miego epizodus, vadinamus mikromiegu. Tai yra epizodinio sąmonės aptemimo forma, kai žmogus keletui sekundžių užmiega atmerktomis akimis ir nereaguoja į jokius aplinkos dirgiklius. Vairuotojas, užmigęs mikromiegu, negali pastebėti įsižiebusio raudono šviesoforo signalo ar artėjančio kelio vingio bei reaguoti į jų keliamą pavojų.

Nuovargio ir mieguistumo priežastys neapsiriboja vien miego trūkumu. Prie vairo praleistas laikas, stresas ir net paros metas taip pat turi įtakos dėmesingumui. Dauguma apsnūdusių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių įvyksta labai anksti ryte ir iškart po vidurdienio. Tai rodo biologinio laikrodžio įtaką organizmui. Minėtas biologinis laikrodis gali turėti įtakos ir maršruto pasirinkimui, nes, dažniausiai, į tikslą veda ne vienas kelias.

Magistralinių kelių monotonija taip pat migdo. Net jeigu kartais ir tenka manevruoti, padėties tai iš esmės nekeičia.

Alkis taip pat gali smarkiai paveikti vairavimo gebėjimus. Sumažėjus maistinių medžiagų koncentracijai kraujyje, kūnas siunčia alkio jausmo signalą. Išalkus gali atsirasti bendras silpnumas, mieguistumas, drebulys, galvos svaigimas ar net skausmas, smegenų „rūkas“. Žmogus tampa irzlesnis, blogesnės nuotaikos. Kadangi pagrindinė smegenų maistinė medžiaga yra gliukozė, sumažėjusi jos koncentracija kraujyje mažina ir smegenų galimybes palaikyti optimalią veiklą: žmogui tampa sunkiau susikoncentruoti į kelią, greitai ir tiksliai priimti sprendimus.

Pavojai ir rizika kelyje

Statistika ir ekspertų skaičiavimai mieguistiems ir pavargusiems žmonėms negailestingi: naktį miegojus penkias-šešias valandas, rizika patekti į avariją išauga beveik dukart, o jei miegota mažiau nei keturias valandas - net 11,5 karto. Nuovargis ir mieguistumas mažina budrumą bei prailgina reakcijos laiką. Atrodytų, vos akimirką trunkantis akių pailsinimas gali baigtis atsidūrimu griovyje ar kita itin skaudžia nelaime.

Švedijos judėjimo ir transporto institutas atliko tyrimus, kurie parodė, kad mažiausiai 25 proc. eismo nelaimių priežastis yra vairuotojo nuovargis arba mieguistumas. Švedai apklausė 700 vairuotojų, atsitiktine tvarka stabdytų keliuose. 14 proc. jų atsakė, jog yra jautę nuovargį prie vairo, o 3 proc. buvo taip pavargę, kad beveik miegodavo vairuodami. Švedų tyrimus patvirtina ir visos Europos skaičiai - kiekvienais metais Europos keliuose vairuotojų nuovargio sukeltose avarijose žūsta apie 4 tūkstančius žmonių.

Miego trūkumas gali sukelti pasikartojančius trumpus miego epizodus, kurie vadinami mikromiegu, kai asmuo trumpam akimirksniui praranda sąmonę ir nevalingai užmiega. Tai yra labai pavojinga, ypač jei atsitinka vairuojant automobilį. Net kas dešimtas vairuotojas būna užmiegantis prie vairo, dauguma užmiega vadinamuoju mikromiegu.

Vairuotojai, kurie vairuoja nepakankamai pailsėję, rizikuoja patirti didesnį stresą, greičiau netekti kantrybės, taip pat viršyti greitį. Didžiausia tikimybė užmigti prie vairo - vairuojant ilgose kelionėse, greitkeliuose, vėlai vakare ir anksti ryte.

Valstybinio Švedijos judėjimo ir transporto instituto duomenimis, net apie 24 proc. vairuotojų pripažįsta per paskutines 30 dienų prie vairo sėdę tokie pavargę, kad buvo sunku išlaikyti atmerktas akis. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro 2013 m. duomenimis, nuo 15 iki 33 proc. visų mirtinų eismo įvykių įvyksta dėl pavargusių vairuotojų. Minesotos universiteto miego tyrimų eksperto dr. Michael Howell teigimu, miego trūkumas ženkliai sulėtina reakciją, o kai kuriais atvejais šis sulėtėjimas netgi prilygsta alkoholio poveikiui.

Prevencija ir kovos su nuovargiu strategijos

Prieš kelionę ir kelionės planavimas

• Kokybiškas miegas: Svarbiausias būdas išvengti mieguistumo prie vairo yra gerai išsimiegoti. Rekomenduojama miegoti mažiausiai 7-8 valandas. Prieš ilgą kelionę nustatykite žadintuvą pakankamai anksti, kad spėtumėte pailsėti.
• Miego higiena: Laikykitės pastovaus miego grafiko, ribokite elektroninių prietaisų naudojimą prieš miegą, po pietų ribokite kofeino vartojimą, dieną dažniau išeikite į lauką ir užsiimkite fizine veikla.
• Kelionės maršruto planavimas: Jeigu keliaujate su keleiviais, tuo metu ne tik neleiskite jiems miegoti, bet ir paprašykite, kad stebėtų jus.
• Maitinimas: Kelionės metu išmintingai tvarkykite maistą, venkite sočių pietų, nuo kurių jaučiatės vangūs ir mieguisti. Valgykite lengvą, sveiką maistą prieš kelionę. Greičiausiai energiją atstato angliavandeniai. Didelė klaida yra vairuoti nesimaitinant, po to sustoti ir kaip reikiant prisiryti. Virškinamasis traktas, virškindamas maistą, naudoja labai daug energijos, tuo metu net atsiranda nervų sistemos slopinimas.
• Vanduo ir užkandžiai: Gerkite pakankamai vandens, nes dehidratacija taip pat gali būti pavojinga. Verta su savimi turėti lengvų užkandžių, ypač jeigu nusimato ilgesnė kelionė. Trumposios energijos atstatymui gali praversti šiek tiek cukraus, pavyzdžiui, batonėlis ar bananas.

Kovos su mieguistumu priemonės kelionės metu

Kovoti su užplaukiančiu mieguistumu galima, tačiau svarbu suprasti, kad tai dažnai yra tik laikinos priemonės ir jos nepakeičia būtinybės pailsėti.

• Trumpas miegas: Bene pats radikaliausias būdas, galintis kiek pakenkti kelionės maršrutui, tačiau apsaugoti vairuotoją ir keleivius, yra pats miegas. Jeigu pajautėte, kad „lūžtate“ prie vairo, tuoj pat sukite į artimiausią degalinę ar stovėjimo aikštelę ir bent pusvalandį nusnauskite. Geriausia sustoti kelkraštyje ir bent 15 minučių pamiegoti. Kartais pakanka trumpo kelių minučių snaudulio.
• Reguliarios pertraukos ir mankšta: Ilgų kelionių metu patariama reguliariai daryti pertraukas. Sustojant kas 150 km bent dešimčiai minučių ir prasimankštinant. Trumpų mankštų metu smegenys gaus daugiau deguonies. Trumpas sustojimas reikalingas siekiant išlaikyti optimalų stresinių hormonų lygį kraujyje, priešingu atveju prasidės stiprus organizmo slopinimas ir kelionę teks nutraukti. Priešingu atveju, pasėdėjus prie vairo jau 30 minučių, pradeda didėti stresinių (adrenalinas, noradrenalinas) hormonų lygis kraujyje - tai atsakas į judesio trūkumą.
• Pokalbiai ir smegenų aktyvinimas: Tiek pokalbis, tiek garsų leidimas verčia dirbti smegenis. Jeigu važiuojate vienas, netylėkite ir nesitikėkite, kad jus pažadins garsi muzika. Jeigu yra su kuo, kalbėkitės. Nuolatinis bendravimas su keleiviais nedaro neigiamos įtakos vairuotojo dėmesio koncentracijai: jam nereikia galvoti apie nuovargį ir jis gali susikoncentruoti į pokalbius ar kitas pramogas.
• Grynas oras ir apšvietimas: Įsileiskite gryno oro į automobilio saloną, atidarykite langus arba naudokite vėdinimo sistemą. Taip pat galite įjungti šviesą automobilio salone, kad būtų šviesiau.
• Sėdėjimo padėties keitimas: Pabandykite atsisėsti tiesiai, ištieskite nugarą.
• Užkandžiavimas: Nuolat judinant žandikaulio raumenis, miego metas gali būti atitolinamas.

Stimuliuojantys gėrimai ir preparatai

Medikai pataria nepiktnaudžiauti visokiais stimuliatoriais. Kofeinas, energetiniai gėrimai ar panašūs dalykai energijos realiai nesuteikia, jie tik padeda intensyviai naudoti organizme esančią energiją. Be to, panaudojus stimuliatoriaus, organizmas kurį laiką suaktyvinamas, tačiau po to sekanti slopinimo fazė yra gerokai (apie 3 kartus) ilgesnė nei aktyvinimo fazė. Nuolat naudojant stimuliatorius, organizmas išsekinamas, kartu išsenka ir organizmo atsargos.

Kofeino turinčių gėrimų poveikis pasireiškia tik po 20-30 minučių ir tai yra tik laikina priemonė budrumui palaikyti, jis negali pakeisti būtinybės pailsėti ir išsimiegoti. Verta to nepamiršti ir, jei reikia, po to kuo greičiau pailsėti. Atminkite, kad „stiprintuvų“ negalima vartoti kasdien - jie taip pat sukelia priklausomybę, o tai gali turėti nemalonių pasekmių jūsų sveikatai. Organizmas ilgainiui pripras prie tam tikrų dozių ir jo stimuliaciją reikės didinti.

Yra ir saugių ilgalaikio vartojimo priemonių, kurios bus naudingos psichinei būklei, pavyzdžiui, guaranos ekstraktai (kofeinas išgaunamas iš guaranos, kurio poveikis švelnesnis ir ilgesnis nei kavoje esančio kofeino), bei ginkmedis (Ginkgo biloba), kuris gerina savijautą, koncentraciją ir mažina polinkį snausti.

Sunkvežimių vairuotojų specifika ir KET reikalavimai

Valstybinio Švedijos judėjimo ir transporto instituto tyrimai parodė, kad 52 proc. eismo įvykių, dėl kurių kalti vilkikų vairuotojai, įvyksta dėl nuovargio. Net 18 proc. šių įvykių vilkikų vairuotojai užmigdavo prie vairo. Tačiau tai nereiškia, kad vilkikų vairuotojai užmiega dažniau nei kiti ir yra pavojingesni kelyje. Priešingai - suomių atliktas tyrimas parodė, kad vilkikų vairuotojai vairuoja kur kas saugiau nei kitų transporto priemonių vairuotojai. Mokslininkų surinktais duomenimis, daugiau nei pusė profesionalių vairuotojų, važiuojančių didelius atstumus, bent kartą yra užmigę prie vairo. Beje, profesionalams jau talkina ir elektroniniai padėjėjai, pavyzdžiui, sunkiasvoriuose jau dabar įrengiamos vairuotojų stebėjimo ir įspėjimo sistemos.

Pagal Kelių eismo taisykles (KET 14 p.), sunkvežimių vairuotojai neturėtų vairuoti ilgiau nei 9 valandas per vieną pamainą. Po kiekvienų 4,5 valandos vairavimo jiems privaloma pailsėti bent 45 minutes. Normalus kasdienis poilsis: ne trumpesnis kaip 11 valandų per 24 valandas. Sutrumpintas kasdienis poilsis: mažiausiai 9 valandos, bet trumpesnis nei 11 valandų poilsiui skirtas laiko tarpas per 24 valandas.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte yra rašoma, kad yra neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Todėl važiuojant ilgesnius atstumus reikėtų keistis vietomis su kitais vairuotojais. Jei tai neįmanoma, padalinti kelionės maršrutą į trumpesnes atkarpas, reguliariai sustojant pailsėti ir išsimiegoti. Nepradėkite ilgos kelionės, jei jaučiatės mieguisti prieš pat išvažiavimą.

Kaip atpažinti artėjančią nelaimę?

Kartais nuovargį ir mieguistumą atpažinti itin lengva. Apie tai, kad gresia užmigti, gali indikuoti susilpnėjęs dėmesys, dažnas mirksėjimas, koordinacijos sutrikimai, sušlubavusi atmintis, apsunkę akių vokai ar tiesiog žiovulys. Deja, tačiau kartais nelaimę pranašauti kur kas sunkiau. Net ir jaučiantis gerai, miego trūkumas gali nulemti mikromiegą - trumpus pasikartojančius ir nevalingus miego epizodus.

Artėjančio pavojaus ženklus galime pastebėti ir būdami kelyje. Jei darosi sunku išsilaikyti savo eismo juostoje, nejučia priartėjama prie kito automobilio galo ar darosi sudėtinga palaikyti saugų atstumą - privalu sustoti. Tęsti kelionę esant pavargus itin pavojinga.

Vairuotojo sveikata ir budrumas yra esminiai saugaus vairavimo komponentai. Nuovargis pavojingas dėl to, kad jis atima iš vairuotojo galimybę adekvačiai vertinti situaciją. Pavargęs vairuotojas daug lėčiau reaguoja į situaciją kelyje, jo matymo laukas labai susiaurėja ir sumažėja dėmesio koncentracija. Mieguistas vairuotojas taip pat gali klaidingai suvokti kitų vairuotojų siunčiamus signalus ir į juos atsakyti neadekvačiai.

Apibendrinimas

Miego trūkumas ir nuovargis yra rimta grėsmė eismo saugumui. Svarbu nepamiršti, kad kiekviena kelionė yra didžiulė atsakomybė ne tik už save, bet ir kitus, tad ir reikėtų elgtis kuo atsakingiau. Jei rizikuojate užmigti už vairo, geriau pavėluoti į paskirties vietą nei sukelti avariją.

tags: #miegas #prie #vairo