Vilkiko vairavimas - tai darbas, reikalaujantis išskirtinių įgūdžių ir didelės atsakomybės. Gabenami vertingi kroviniai, o jų pristatymo laikas apskaičiuotas itin tiksliai. Bet koks nesklandumas kelyje gali sutrikdyti kelionės planą ir lemti nemažus nuostolius. Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau moterų pasirenka šią profesiją, laužydamos nusistovėjusius stereotipus ir įnešdamos naujų perspektyvų į krovinių gabenimo sektorių. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik bendruosius patarimus pradedantiesiems vilkikų vairuotojams, bet ir pasidalinsime moterų, dirbančių šioje srityje, asmeninėmis patirtimis.
Bendrieji patarimai pradedantiesiems vilkikų vairuotojams
Kelių pasirinkimas ir rinkliavos
Klaida, kurią kartais daro net ir patyrę vilkikų vairuotojai, yra netinkamo kelio pasirinkimas. Tiek Lietuvoje, tiek užsienyje yra daugybė sunkiai pravažiuojamų kelių, pavyzdžiui, miesto centre. Jei įmanoma, geriau jų vengti - taip jūsų kelionė gali būti sklandesnė. Dar vienas aspektas, į kurį verta atkreipti dėmesį, yra tas, kad nemažoje dalyje užsienio šalių veikia kelių rinkliavos punktai, prie kurių reikia sustoti ir susimokėti. Priklausomai nuo automobilių srauto ir kitų faktorių, tai gali užimti nemažai laiko.
Poilsis ir mityba
Vairuotojų nuovargis yra pakankamai dažna autoįvykių priežastis, kuri gali pasibaigti ne tik transporto priemonės apgadinimu, bet ir daug liūdnesnėmis pasekmėmis. Norint to išvengti, vertėtų skirti pakankamai laiko poilsiui. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kasdienio vairavimo trukmė neturėtų viršyti 9 valandų, o kas keturias su puse valandų reikėtų daryti ne trumpesnes nei 45 minučių pertraukas (šį laiką galima skaidyti ir į dvi dalis). Be to, kiekvieną parą vairuotojas turėtų ilsėtis mažiausiai 11 nepertraukiamų valandų.
Tam, kad kelionės būtų lengvesnės, o jų metu nesijaustumėte apsunkę, rekomenduojama pasirūpinti pilnaverčiu maistu. Verta rinktis patiekalus ar užkandžius, kuriuose būtų pakankamas baltymų kiekis, bet mažiau angliavandenių ir riebalų. Tai gali būti vištiena, kalakutiena su ryžiais, duona ir daržovėmis. Svarbu ne tik ką, bet ir kada valgysite: geriausia tai daryti mažesniais kiekiais kas 3-4 valandas, t. y. 5 kartus per dieną.
Techninė pagalba ir prevencija
Nemažai didelių transporto priemonės gedimų galima išvengti laiku pastebėjus tam tikrus ženklus. Tai gali būti tiek užsidegusi lemputė skydelyje, tiek keistas iš variklio sklindantis garsas. Jei manote, kad patys su tuo nesusitvarkysite, jums gali praversti techninė pagalba kelyje. Techninė pagalba kelyje yra tinkamas pasirinkimas sugedus vilkikui arba patekus į netikėtą autoįvykį. Tinkamai pasiruošus, net ir ilga kelionė gali būti ne tokia varginanti.
Moterys vilkikų vairuotojos: asmeninės patirtys ir iššūkiai
Moterys, neseniai tapusios vilkikų vairuotojomis ir dirbančios Lietuvos transporto grupėje „Girteka Group“, dalijasi savo patirtimis ir pasakoja, ką reiškia būti moterimi prie vilkiko vairo.
Oksanos Fedorenko kelias: iš taksi į vilkiką
Ukrainietė Oksana Fedorenko, prieš nerdama į krovinių gabenimo pasaulį, dirbo taksi vairuotoja. Sėsti prie vilkiko vairo ją paskatino noras pagerinti šeimos finansinę situaciją, pomėgis vairuoti ir vyro, dirbančio profesionaliu vilkiko vairuotoju, palaikymas. Oksana pastebi, kad ši profesija dabar prieinama visiems, jei tik yra noro ir užsidegimo. Tiesa, teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones ji įgijo vos prieš dvejus metus, tad neslepia, kad pradžioje lengva nebuvo.
„Pirmus kartus buvo baisu ir dabar sykiais visko nutinka, bet šiandien jau pati galiu atidaryti ir uždaryti tentą ir nebijau išlipti iš mašinos kad ir 10 kartų, jeigu matau, kad negaliu tinkamai pastatyti vilkiko“, - teigia Oksana ir priduria, kad darbe jaučiasi užtikrintai ir visada gali pasikliauti kolegų pagalba. Moteris kelyje praleidžia daug laiko, bet mėgaujasi kelionėmis ir per kassavaitines pertraukas, trunkančias 24 arba 45 valandas, spėja aplankyti įdomias vietas.
Pasak Oksanos, moterų dalyvavimas gali prisidėti prie sektoriaus kokybės gerinimo, o vairuotojų stygius yra viena didžiausių problemų, su kuria susiduria krovinių gabenimo sektorius. Moterų įsitraukimas į šią sritį gali būti vienas būdų pataisyti susidariusią padėtį. Oksana „Girtekoje“ dirba jau daugiau nei metus ir, kaip ji juokauja, „vairuoti lengvąjį automobilį nebeįdomu“.
Julijos Stoliarčuk aistra „vyriškoms“ profesijoms
Vilkiko vairuotojo profesija sužavėjo ir kitą ukrainietę - Juliją Stoliarčuk, turinčią du vaikus ir nuo vaikystės aistrą vairuoti. Naftos ir dujų gręžinių gręžėjo profesiją įgijusi Julija laužo lyčių stereotipus: „Mane visuomet domino „vyriškos“ profesijos“, - sako ji. Moteris pasakoja, kad mėgsta būti kelyje: „Kasdien patiriu ką nors naujo: susipažįstu su naujais žmonėmis, pamatau šalių ir miestų skirtumus, žaviuosi peizažais pro langą, išmokstu daug svetimų kalbų žodžių“, - sako Julija. Sėstis į daugiatonį vilkiką ją taip pat paskatino siekis pagerinti šeimos finansinę situaciją.
Nors Julija dirba dar tik pusę metų, jau spėjo susidaryti nuomonę apie moterų vaidmenį šioje srityje: „Tai tikrai nebėra tik vyriška profesija. Nors šioje srityje vyrų yra daugiau, akivaizdu, kad situacija keičiasi. Pakrovimo ir iškrovimo punktuose vis dažniau sutinku sėkmingai dirbančių ir savo darbu patenkintų moterų.“ Julija taip pat pastebi, kad iššūkių tolimųjų reisų vairuotojams netrūksta, tačiau moteris, kaip ir daugelis kitų vilkikų vairuotojų, jau spėjo pamėgti gaminti maistą ant nešiojamos viryklės. „Šioje profesijoje reikia viską planuoti: miegą, kelionę, atvykimą į pakrovimo ir iškrovimo vietas ir taip toliau“, - sako Julija.
Šeimos ir darbo derinimas
Abi moterys tvirtina, kad sėkmingai derinti vilkiko vairuotojo profesiją su šeimos gyvenimu įmanoma net ir turint vaikų. „Pagrindinis dalykas - kad šeima suprastų, kur mama išvyko“, - sako Oksana, auginanti 13 metų sūnų, ir priduria, jog išmoko tikrinti vaiko namų darbus nuotoliniu būdu. Julija, auginanti du nepilnamečius vaikus, taip pat padeda jiems atlikti namų darbus nuotoliu ir pastebi, kad vaizdo skambučiai labai padeda: „Mes juokiamės ir verkiame internetu.“ Moterys džiaugiasi, kad šioje profesijoje jos gali lengvai planuoti laiką ir dažniausiai dirba kadencijų principu, kai 54 dienas praleidžia kelyje ir mėnesį - namie su šeima. Svarbiausia, kaip sako Julija, daug kalbėtis su šeimos nariais ir įvesti sistemą.
Begonos Urmenetos patirtis Ispanijoje
Ispanijoje dirbti vilkiko vairuotoja Begonai Urmenetai ne visada buvo lengva, tačiau ji myli savo darbą. 59 metų išsiskyrusi dviejų vaikų mama ir dviejų anūkų močiutė vairuoja ilgų distancijų vilkikus, kuriais jau 26 metus vežioja krovinius nuo žuvies iki pavojingų medžiagų. „Niekada neturėjau jokių problemų dėl to, kad esu moteris. Tačiau tiesa, kad visą laiką turi sau viską įrodinėti“, - teigia Begona. Ji sako, kad visada girdėjo frazes „Begona yra mergina, ji negali to padaryti“, tačiau vis tiek viską atlikdavo.
Ispanijoje tarp visų vilkikų vairuotojų tik 4 proc. sudaro moterys. Šalies vyriausybė nurodė peržiūrėti priemones, kurios leistų į šį sektorių pritraukti daugiau moterų ir jaunosios kartos atstovų. Ilgos valandos kelyje toli nuo namų neatbaido B. Urmenetos, kuri ant lango yra prisiklijavusi lipduką „Vilkikų vairuotojos moterys“. Ji pastebi, kad vis dar egzistuoja stereotipai, susiję su moterų vairuotojų išvaizda, ir nesupranta, kodėl visos turi būti vyriškos ir atrodyti kaip vyrai.
Begona mano, kad mažai jaunų žmonių susivilios tokiu sunkiu darbu, už kurį mokamas palyginus mažas atlygis. Ji teigė, kad vaikams neįdomu kartu su ja važinėtis vilkiku, ir pridūrė, kad darbas fabrikuose yra kur kas patrauklesnis, nes jį dirbantys žmonės kiekvieną dieną gali grįžti namo.
Beatričės įžvalgos apie darbą ir gyvenimą kelyje
Beatričė, dirbanti vilkiko vairuotoja 6-tus metus, sako, kad jai nuo vaikystės patiko motociklai, automobiliai, sunkvežimiai ir visos kitos transporto priemonės bei jų mechanika. Jos nuomone, tai tikrai nėra sudėtingas darbas, nors kartais tenka susidurti su fiziniais iššūkiais, pavyzdžiui, tvirtinant sunkius krovinius. Dabar, kai ji dirba su standartiniu transportu, tai vadina „tinginių darbu“.
Beatričė pabrėžia, kad toks darbas yra gyvenimas „būdoje“, todėl nuo jo smarkiai nukenčia asmeninis gyvenimas. Tačiau ji turi savo transporto įmonę, dirba Baltijos šalyse, todėl savaitgaliai būna laisvi, o kartais ir paprastą dieną tenka namo užsukti. Ji pabrėžia, kad tam, jog dirbtum tokį darbą, turi jį labai mylėti, nes nuolatos esi kelyje, ne namie.
Moterims šiame darbe sudėtingiausia, pasak Beatričės, yra dušai ir tualetai, tačiau situacija šiuo klausimu gerėja. Aplinkiniai stebisi už vilkiko vairo pamatę moterį, ypač Baltijos šalyse, kur tai dar yra egzotika, tačiau vakaruose toks vaizdas jau nieko nestebina. Beatričė sako, kad vyrai yra tingesni ir ji mėgsta pasivaikščioti ar mankštintis ilgesnio laukimo metu, nes „nuo sėdėjimo kažkam pasitaisytų sveikata“.
Laisvalaikį Beatričė taip pat praleidžia keliaudama, o jei nekeliauja, tai tvarko savo sunkvežimius. Ji pati keičia tepalų filtrus, gerai išmano oro sistemą, daviklius ir kitas smulkmenas. Motociklą ji vairuoja nuo 12 metų ir šiuo metu turi savo „Chopper’į“. Jos šeimoje nėra nei vieno vilkiko vairuotojo, todėl technika ji visada pati domėdavosi.
Eismo saugumas ir vilkikų aklosios zonos
Ekspertai, kalbėdami apie eismo įvykius keliuose, beda pirštu į eismo dalyvių atidumą. Manoma, kad aukštai sėdintis vilkiko vairuotojas turi gerą matymo lauką ir pastebės visus šalia judančius eismo dalyvius, tačiau realybė yra kitokia. „Girteka“ vairuotojų mokymų komandos vadovas Singaras Čepaitis pabrėžia akląsias zonas, kuriose vairuotojai turi ribotą matomumą. Tai yra didžiausią riziką susidūrimui turintis veiksnys, apie kurį kiti eismo dalyviai susimąsto retai. Be to, vilkikų vairuotojams matomumą riboja ir su aplinka susiliejanti eismo dalyvių apranga bei su kelio danga spalvine gama panašios transporto priemonės.
Todėl kiekvienas dalyvaujantis eisme turėtų būti budrus ir ieškoti vairuotojo akių. Tai - būdas patikrinti, ar prie vilkiko vairo sėdintis asmuo mato kliūtį. „Jei būdamas priekyje matau vairuotoją, matau kontaktą, reiškia, vairuotojas mane irgi mato. Matau veidrodėlius, veidrodėlyje matau vairuotojo veidą, atvaizdą - reiškia, vairuotojas mato ir mane. Nematau šitų dalykų, reiškia, kad vairuotojas manęs irgi nemato“, - pabrėžia S. Čepaitis.
Visuomenės edukacija apie saugų eismą
Siekiant skleisti žinią ir edukuoti visuomenę, logistikos bendrovė „Girteka“ pristato socialinę kampaniją „Būk saugus kelyje“. „Kadangi mūsų vilkikų keliuose yra daugiau negu 6 tūkst., vairuotojų daugiau negu 10 tūkst., mums labai svarbu prisidėti prie saugaus eismo, edukuoti žmones - tiek suaugusius, tiek vaikus, ir prisidėti prie iniciatyvos, mažinant eismo įvykius keliuose“, - paaiškina „Girteka Transport“ vadovas Mindaugas Paulauskas.
Visuomenę žadama šviesti ne tik apie judančius keliuose vilkikus. Į šalies mokyklas išriedės ir „Saugaus eismo karavanas“. Įmonės vilkiko puspriekabėje įrengtoje atšvaitų zonoje moksleiviai galės įsitikinti, kaip atšvaitai veikia tamsoje, sužinoti, kaip taisyklingai užsidėti atšvaitus. Taip pat bus pasakojama apie tai, kaip atsakingai elgtis kelyje pastebėjus vilkiką. „Vaikus būtina supažindinti su vilkikais ir jų aklosiomis zonomis, nes šalia didelių gabaritų transporto priemonių taisyklės yra kitokios nei šalia lengvųjų automobilių. Vilkiko akloji zona yra didelė, o sustojimo kelias - ilgas. Todėl svarbu, kad vaikai žinotų, kokiu atstumu saugu apeiti vilkiką, kaip elgtis prie perėjos, kai artėja vilkikas, ir kaip išlikti matomiems“, - aiškina M. Paulauskas.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, kiekvienais metais apie 10 proc. visų eismo įvykių įvyksta dalyvaujant krovininėms transporto priemonėms. Pernai metais jų buvo užfiksuota 285, o šių eismo įvykių pasekmės - skaudžiausios. Kas antras Lietuvos gyventojas šalia vilkiko jaučiasi nesaugiai. Specialistai tikina, kad ši baimė dažnai kyla ne dėl nesaugaus vilkikų vairavimo, o dėl dalies vairuotojų žinių trūkumo.
„Girteka“ mokymų veiklos plėtros vadovas Žilvinas Perednis pastebi, kad eisme dalyvaujantys lengvųjų automobilių vairuotojai neretai pamiršta arba nežino, kad vilkikai turi kitą važiavimo trajektoriją nei lengvieji automobiliai. Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova priduria, kad pradedantieji dažnai bijo vilkikų ir mano, kad vilkikų vairuotojai mato daugiau, nors iš tiesų jie turi daugiau aklųjų zonų. Vilkiko stabdymo kelias priklauso nuo vilkiko svorio, kelio dangos ir vairavimo aplinkybių. Todėl atstumą išlaikyti svarbu visomis aplinkybėmis, o visus ženklus rodyti iš anksto, manevrus atlikti iš anksto ir stabdyti švelniai.
Vilkikų vairuotojų trūkumo problema ir galimi sprendimai
Vilkikų vairuotojų stygius ir toliau drastiškai auga, o Europos Komisijai (EK) dėl to pasiūlius Europoje paankstinti vilkikus galinčių vairuoti žmonių amžių, konkrečių veiksmų nedelsiant imtasi Lietuvoje. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi į Susisiekimo ministeriją akcentuojama, jog tai galėtų ne tik pagelbėti sprendžiant vis gilėjančią šalies bei visos ES vilkikų vairuotojų trūkumo problemą, bet ir prisidėti prie jaunimo nedarbo lygio mažinimo. Šiuo metu vairuoti vilkiką galima nuo 21 metų, o autobusą - nuo 24 metų.
2023 m. kovo 1 d. EK pateikė pasiūlymus dėl naujų nuostatų, palengvinant kelių eismo taisyklių laikymąsi tarpvalstybiniu mastu. Vienas iš pasiūlymų naujose taisyklėse - leisti jauniems vairuotojams įgyti patirties pagal lydinčio vairuotojo programą - nuo 17 metų amžiaus būtų galima mokytis vairuoti ir gauti vairuotojo pažymėjimą, o išlaikius vairuotojo pažymėjimą 17 metų, nuo 18 metų jau būtų galima vairuoti vieniems ir dirbti profesionaliais vairuotojais.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas teigia, kad sumažinus leistiną vilkikų vairuotojų amžių Lietuvoje nuo 21-erių iki 18-os, būtų efektyviai sprendžiamas klausimas ne tik dėl didesnio vilkiko vairuotojo profesijos patrauklumo. Daliai jaunimo būtų pagelbėta efektyviau įsilieti į darbo rinką. „Tas keleto metų tarpas, kai jaunam žmogui reikia palaukti, kol sukaks 21-eri ir galės sėsti už vilkiko vairo, daug ką pakeičia. Jaunuolis per tą laiką atranda naujas galimybes, tad ir vilkiko vairuotojo darbas apie kurį galvojo anksčiau, dažnu atveju pasilieka nuošalyje“, - pastebi asociacijos „Linava“ viceprezidentas. Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, 2023 m. kovo mėnesį jaunimo (16-29 metų) nedarbo lygis siekė 8 proc.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas akcentuoja, kad pats žmogaus amžius apskritai nelemia, kiek gerai vilkiko vairuotojas galės atlikti savo darbą. „Jei 18 metų žmogus tampa už save pilnai atsakingas priimant įvairiausius sprendimus, tai kodėl, pavyzdžiui, išsilaikius atitinkamas teises, jis gali turėti mažiau atsakomybės vairuojant vilkiką, nei šviežias vilkiko vairuotojas, kuriam yra 21-eri? Jei jaunas žmogus yra gerai apmokytas, tai jis tikrai neturėtų būti prastesnis už vyresnį. Be to, jaunuoliai yra linkę operatyviai įsisavinti naują informaciją, turi daug noro tobulėti“, - sako Z. Buivydas.
Incidentas Klaipėdos jūrų uoste
Balandžio 21 dieną Klaipėdos jūrų uosto Malkų įlankoje Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pareigūnai, tikrindami galimai perkrautas sunkiasvores transporto priemones, susidūrė su pasipriešinimu. Vairuotojai atsisakė sverti transportą, bandė pasišalinti, o vėliau pareigūnų tarnybinis automobilis buvo užblokuotas technika, sukeliant grėsmę ekipažui. Dėl incidento institucija planuoja kreiptis į teisėsaugą. LTSA pareigūnai pastebėjo į teritoriją atvykusias medienos rąstais pakrautas sunkiasvores transporto priemones. Pradėjus patikrinimą, vairuotojai, pamatę tarnybinį automobilį, mėgino pasišalinti. Situacija komplikavosi, kai į patikrinimą įsitraukė teritorijoje veikiančios įmonės atstovai. Jie pareikalavo LTSA pareigūnų pasišalinti, argumentuodami, kad tikrinimas trikdo įmonės veiklą. Įtampa pasiekė aukščiausią tašką, kai pareigūnų tarnybinis automobilis buvo fiziškai užblokuotas: iš priekio privažiavo uosto krautuvas, o iš galo - vilkikas. Reaguodama į augančius iššūkius, LTSA artimiausiu metu planuoja visus pareigūnus aprūpinti kūno kameromis.
tags: #merginos #vairuojancios #vilkikus