Masiniai eismo įvykiai ir grandininės avarijos yra dažnas reiškinys Lietuvos keliuose, ypač piko metu ar esant nepalankioms oro sąlygoms. Neretai kyla klausimų, kas yra atsakingas už padarytą žalą ir kaip teisingai elgtis tokioje situacijoje. Šis straipsnis padės suprasti atsakomybės nustatymo principus ir veiksmų, kurių reikia imtis po avarijos, eigą.
Grandininių avarijų kaltininkai ir saugaus atstumo svarba
Eismo įvykis Kaune, užfiksuotas vakarinio piko metu, iliustruoja tipinę situaciją: automobilis, važiavęs pirmasis, sustojo, o į jo galą trenkėsi dar šeši, vienas paskui kitą važiavę, vairuotojai. Tokiais atvejais didelių nesutarimų šiuo atveju nekilo ir vairuotojai sutarė, kad kalti tie, kas nesilaikė saugaus atstumo ir įvažiavo priešais esančiam automobiliui į galą.
Pasak Olgos Židovlenkovos, saugaus eismo specialistės, vairavimo mokyklos VšĮ „Amplius“ vairavimo instruktorės, pirmoji avarijos priežastis - saugaus atstumo nesilaikymas. Ji pabrėžia, kad klaidingas mąstymas, jog važiuojant labai arti kito automobilio pavyks greičiau įveikti sankryžas, gali lemti tai, kad nespėjama sustoti. Įprastinė rekomendacija, aiškinant, kokio atstumo reikia važiuojant gatvėje, yra turėti maždaug 2 sekundžių tarpą.
Koks atstumas laikomas saugiu?
O. Židovlenkova pataria būsimiems vairuotojams sustoti nuo priekyje esančio lengvojo automobilio tokiu atstumu, kad sėdint vairuotojo vietoje būtų matomi jo galiniai ratai. Tokio atstumo, sako specialistė, užteks ir tam, kad esant ekstremalesnei situacijai būtų galima sureaguoti, o prireikus - lengvai apvažiuoti kliūtį.
Kalbėdama apie sunkiasvorius, vairavimo instruktorė akcentuoja, kad privalu palikti dar didesnį atstumą ir „neprisiklijuoti“ prie galo. „Labai dažnai matau tokius atvejus, kai žmonės sustoja per labai nedidelį atstumą, ir nesupranta, kad sunkvežimis gali paprasčiausiai pariedėti atgal ir net nepajusti, kad kažką užkabino“, - sako O. Židovlenkova.
Kelių eismo taisyklės (KET) labai aiškiai nurodo, kad automobiliai turi važiuoti nuo kitų transporto priemonių laikydamiesi saugaus atstumo. Jis turėtų būti toks, kad leistų išvengti susidūrimo net ir tuomet, jei priekyje važiuojanti transporto priemonė būtų priversta staiga stabdyti. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui.
Vairuotojo empatija ir situacijos prognozavimas
Nors saugus atstumas yra esminis, O. Židovlenkova pabrėžia ir vairuotojo gebėjimą prognozuoti situaciją kelyje. Anot jos, Lietuvoje vairuotojams gatvėje stinga empatijos, mat dažniausiai galvojama tik apie save. Jei pirmasis vairuotojas prieš staiga stabdydamas būtų žvilgtelėjęs į užpakalinio vaizdo veidrodėlį, avarijos galėjo ir nebūti. „Greičiausiai ir mūsų aptariamoje situacijoje pirmasis vairuotojas stabdė labai staigiai, net nepasižiūrėjęs, kas vyksta už jo. Rezultatas akivaizdus. Ir tokio galėjo nebūti, jei vairuotojas būtų žvalgęsis aplink ir elgęsis kitaip“, - teigė specialistė.
Instruktorė šmaikščiai apibūdina tinkamą vairavimą: „Vairuoti taip, kad spėtumei sušukti „mama!“, pasižiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir paspausti stabdį.“
Kas laikomas kaltininku grandininėse avarijose?
Daugiau nei dviejų transporto priemonių susidūrimai miestų gatvėse - neretas reiškinys, ypač nukritus termometrų stulpeliui ir esant slidžiai kelio dangai. Viena iš tipinių situacijų tokiais atvejais - susidūrimų grandinė, kuomet vienas automobilis, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkia į važiuojantį priekyje, o šis savo ruožtu stukteli į esantį priešais. Kartais tokia grandinė nusitęsia ir per 3-4 ar net dar daugiau automobilių.
Draudimo bendrovės „Ergo“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas paaiškina, kad vienam paskui kitą susidūrus keliems automobiliams, kaltės daugeliu atveju nepavyks išvengti pirmajam, kuris trenkėsi į priekyje važiuojantį ar stovintį automobilį. Visgi, jis gali būti pripažintas ne vieninteliu eismo įvykio kaltininku.
Išimtis galėtų būti tyčiniai priekyje važiuojančio automobilio veiksmai - kelio blokavimas ar chuliganiškas vairavimas, tačiau tokios aplinkybės nustatomos retai.
Kitaip traktuojamos situacijos, kuomet smūgių grandinė sukeliama vienam automobiliui atsitrenkus į stovinčias transporto priemones - pavyzdžiui, spūstyje. Tokiu atveju kaltininkas būtų vienas - pirmojo atsitrenkusio automobilio vairuotojas. Tuomet visų nukentėjusių transporto priemonių vairuotojai eismo įvykio deklaraciją turėtų pildyti būtent su šiuo eismo įvykio kaltininku.
Veiksmai po eismo įvykio: žingsnis po žingsnio
1. Įvertinkite situaciją ir užtikrinkite saugumą
„Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį - blaiviai įvertinti situaciją ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams“, - sako BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypač atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę.
Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviesti policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112. Taip pat būtina užtikrinti, kad kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su jau papuolusiomis į įvykį transporto priemonėmis. Įspėjamieji ženklai yra būtini.
2. Nusiraminkite
Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje situacijoje yra neišvengiamas. „Dėl kortizolio poveikio organizme staiga padaugėja energijos, o adrenalinas padidina organizmo pasirengimą veiksmui. Dėl šių dviejų hormonų poveikio žmogus tampa maksimaliai stiprus ir koncentruotas į vieną tikslą - išgyventi. Autoįvykis yra gyvybei pavojingas dirgiklis, todėl užsikuria vadinamasis „pulk arba bėk“ mechanizmas“, - apie nevalingą organizmo reakciją pasakoja medikas Edgaras Kulikauskas.
„Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas”, - dalinasi “Mindletic” psichologinės sveikatos ekspertė Sigita. Psichologė rekomenduoja pratimą „kvėpavimas kvadratu“ (skaičiuojant iki keturių lėtai įkvėpti, keturias sekundes užlaikyti kvėpavimą, vėl skaičiuojant iki keturių lėtai iškvėpti ir dar kartą keturioms sekundėms užlaikyti kvėpavimą).
Rekomendacijos, esant dideliam sukrėtimui: nutikus bet kokiam sukrečiančiam įvykiui, pvz., rimtam autoįvykiui, kuomet kyla grėsmė vairuotojo ar kito žmogaus gyvybei, labai svarbi pagalba yra kito žmogaus apkabinimas, suteikiama šiluma - tai ramina nervų sistemą. Jeigu didelis stresas nepraeina - verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.
3. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją
Kai avarija yra „techninė“ (be sužalotų žmonių ir dalyvauja ne daugiau nei dvi transporto priemonės), vairuotojai gali pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji reikalinga tam, kad draudimo bendrovės galėtų išspręsti žalos atlyginimo klausimus. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl avarijos aplinkybių ir jos kaltininkų, eismo įvykio deklaracijos gali būti pildomos savarankiškai.
Deklaracijos pildymo būdai:
- Popierinė deklaracija: Pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus laukus. Visi eismo įvykio dalyviai turi pasirašyti deklaraciją. Svarbu atkreipti dėmesį, kad 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
- Elektroninė deklaracija: Galima naudotis internetu prieinamu įrankiu www.draudimoivykiai.lt. Šis įrankis pagreitina ir supaprastina avarijų registravimą, leidžia automatiškai pateikti automobilio savininko duomenis, nurodyti apgadintas vietas ir nubraižyti schemą.
- Ant švaraus lapo: Jei neturima popierinės formos ir nėra galimybės pasinaudoti elektronine, įvykio aplinkybės ir schema gali būti aprašomos ant švaraus popieriaus lapo, nurodant dalyvių duomenis, automobilių markes, numerius ir liudininkus.
Pildant deklaracijas labai svarbu kuo aiškiau nurodyti visas avarijos aplinkybes, nubraižyti eismo įvykio schemą, joje tiksliai nurodyti dalyvavusius automobilius, o užpildytus dokumentus visoms pusėms pasirašyti. Taip pat gali praversti atskiras rašytinis paaiškinimas, kuriame detaliai nurodoma eismo įvykio eiga, kiek smūgių buvo ir kita svarbi informacija.
4. Kada būtina kviesti policiją?
Nors didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai ir į policijos suvestines net nepatenka, yra situacijų, kai policijos pareigūnų kvietimas yra privalomas:
- Eismo įvykio metu buvo sužeisti ar žuvo žmonės.
- Bent vienas iš eismo įvykio dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų.
- Eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl aplinkybių ar kaltės.
- Padaryta žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui (pvz., kelio ženklui, atitvarams).
- Bent vienas iš vairuotojų neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo arba neturi teisės vairuoti transporto priemonę.
- Įtariama, kad eismo įvykio dalyvis teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės vairuoti.
- Kaltininkas atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją.
- Įvykio metu bent viena iš transporto priemonių yra registruota ne Lietuvoje.
Draudikų atstovo teigimu, tais atvejais, kai eismo įvykyje dalyvauja daugiau automobilių, išauga tikimybė, kad vairuotojai nesutars dėl tam tikrų avarijos aplinkybių, skirtingai interpretuos įvykius. Tokioje situacijoje nelieka nieko kito, kaip kviesti policijos pareigūnus, kurie nustatytų visas eismo įvykio aplinkybes.
5. Fiksuokite vizualinius įrodymus
Būtina nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, transporto priemonių išsidėstymą ir padėtį po įvykio, taip pat padarytus nuostolius. Fotografuojant transporto priemones, nuotraukose turėtų matytis tiek sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai. Aiškinantis eismo įvykių aplinkybes labai padeda ir vaizdo registratorių medžiaga, todėl juos visuomet patariama naudoti. Jie gali padėti išvengti nesusipratimų ir greičiau nustatyti tikruosius avarijos kaltininkus.
Lietuvos teismo ekspertizės centro eismo įvykių ekspertas Vidas Leipus sako, kad būtina fiksuoti ir ratų važiavimo bei stabdymo pėdsakus. Taip pat, kilus ginčui, reiktų peržiūrėti įvykio vietą filmuojančių kamerų užfiksuotą vaizdą, o norint patikrinti vairuotojų versijas - nuskaityti automobilių kompiuterius, kuriuose užfiksuotos jų judėjimo charakteristikos prieš susidūrimą.
Kaltininko atsakomybė ir draudimo niuansai
Asmeninė atsakomybė ir regresas
Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui asmeniškai (regreso tvarka).
Kada kaltininkas gali būti priverstas atlyginti žalą pats:
- Jei eismo įvykis sukeltas neblaiviam ar apsvaigusiam vairuotojui.
- Jei vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos.
- Jei automobilį vairavo asmuo, neturintis teisės jo vairuoti arba neatitinkantis draudimo sutartyje nustatytų reikalavimų (pvz., nepakankamas stažas).
- Jei draudimo sutartis nebuvo laiku atnaujinta arba automobilio savininkas pasikeitė, o sutartis nebuvo perrašyta.
- Jei draudimas buvo įsigytas po eismo įvykio, o įvykio data suklastota.
- Jei nebuvo laiku sumokėtos draudimo įmokos.
Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų, o neblaiviems vairuotojams tekdavo sumokėti vidutiniškai po 3,2 tūkst. eurų.
Abipusės kaltės atvejai
Avarijos, kai kalti abu vairuotojai, dažnai įvyksta ne tik važiuojant atbulomis automobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir siauruose miško ar užmiesčio keliukuose, degalinėse ar kitose teritorijose, kur eismo nereguliuoja kelio ženklai.
„Kai abu eismo dalyviai važiuoja atbulomis ir įvyksta susidūrimas, abu yra atsakingi už eismo įvykio kilimą, pripažįstama abipusė kaltė“, - komentavo „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas. Tokiu atveju abi nukentėjusios šalys turi kreiptis į kaltininko draudimo kompaniją, kuri atlygins žalą nukentėjusiems 50 proc. apimtyje pagal civilinės atsakomybės draudimą.
Nors nėra konkretaus sąrašo, pagal kurį visada būtų galima nustatyti abiejų eismo dalyvių kaltę, policijos pareigūnai kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai. Atsižvelgiama į visas aplinkybes, liudytojų parodymus, vairuotojų paaiškinimus. Pavyzdžiui, jei vienas vairuotojas kalbėjo telefonu be laisvų rankų įrangos, o kitas viršijo greitį, kaltė gali būti pripažinta ne abipusė, o konkretaus vairuotojo. Jei yra Kasko draudimas, situacija paprastesnė, nes visa žala bus atlyginama pagal sutarties sąlygas, net esant abipusei kaltei.
Avarijos automobilių stovėjimo aikštelėse
Avarijos automobilių stovėjimo aikštelėse be aiškių ženklų ar ženklinimo yra dažnos. Kai automobilių stovėjimo aikštelėje nėra ženklų ar kelio ženklinimo, taikoma „dešinės rankos taisyklė“. Tai reiškia, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, atvažiuojančioms iš dešinės. Draudimo ekspertai pastebi, kad tam tikrose situacijose gali būti sunku aiškiai nustatyti, kuris vairuotojas kaltas, pavyzdžiui, kai transporto priemonės važiuoja atbuline eiga tuo pačiu metu. Tokiais atvejais draudikai gali priskirti įvykį bendrai atsakomybei. Vidutinė žala dėl nedidelių automobilių stovėjimo aikštelių avarijų siekia apie 450 eurų.
Draudikų pareigos ir žalos atlyginimo procesas
Kaltininko draudimo bendrovės pareiga - įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą.
Draudikai privalo atlyginti:
- Žalą už sugadintą automobilį: Jei remontas ekonomiškai tikslingas (išlaidos mažesnės nei 75% rinkos vertės), žala atlyginama pagal remonto sąmatą arba pateiktą sąskaitą faktūrą. Jei remontas ekonomiškai netikslingas, nustatoma likutinė vertė.
- Pakaitinio automobilio nuomos išlaidas sugadinto automobilio remonto laikotarpiu.
- Transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitas išlaidas, susijusias su eismo įvykiu.
- Nukentėjusio asmens negautas pajamas, jei automobilis naudojamas pajamoms gauti.
- Sugadinto automobilio prekinės vertės netekimą (skaičiuojama automobiliams ne senesniems kaip 60 mėn.).
Nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, kol jį apžiūrės draudimo bendrovės specialistai. Apžiūra gali būti vykdoma ir nuotoliniu būdu pagal pateiktus dokumentus, nuotraukas, vaizdo įrašus.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei per šį terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, išmoka mokama per 14 dienų nuo aplinkybių ištyrimo pabaigos, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos.
Nedrausti automobiliai ir transportavimas po avarijos
Remiantis „Regitros“ duomenimis, pernai net 18 proc. Lietuvoje įregistruotų transporto priemonių nebuvo apdraustos privalomuoju draudimu. Jei nukentėjęs asmuo buvo nedraustas, jis vis tiek turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei yra nedraustas tiek nukentėjęs asmuo, tiek kaltininkas, žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu. Vėliau Biuras regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Sugadinto automobilio transportavimu iš eismo įvykio vietos įprastai pasirūpina pats eismo įvykio dalyvis. Tačiau, jei dėl objektyvių priežasčių jis to negali padaryti (sužalotas, išgabentas į ligoninę, nėra artimo žmogaus), policija tokį automobilį išgabena į saugojimo aikštelę. Nukentėjęs asmuo, patyręs išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo, saugojimo ar kitas su eismo įvykiu susijusias išlaidas, dėl jų atlyginimo gali kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę arba į Biurą, jei kaltininkas nedraustas.