„Autoplius.lt“ ir „Lietuvos rytas“: automobilio istorijos patikros svarba ir internetinės žiniasklaidos raida

Lietuvoje lyderiaujantis automobilių pardavimo portalas „Autoplius.lt“ jau kurį laiką nuosekliai stengiasi edukuoti rinką apie istorijos patikros svarbą. Akcentuojama, kad autoistorijos ataskaita padeda pamatyti kritinius praeities momentus, tokius kaip ankstesni eismo įvykiai, ridos duomenys, vagystės statusas, o kartais net ankstesnių skelbimų nuotraukos. Šiuo metu patikrinta istorija tampa kokybės standartu, o skelbimų paieškoje „Autoplius.lt“ atsiradęs filtras „patikrinta istorija“ leidžia vos vienu paspaudimu atrinkti skelbimus, kuriuose pardavėjas pateikė istorijos ataskaitą.

Kaip veikia patikrintos istorijos žymėjimas „Autoplius.lt“?

Pardavėjas, skelbdamas automobilį portale, turi galimybę nurodyti VIN kodą ir pridėti transporto priemonės istorijos ataskaitą. Tokie skelbimai paieškoje yra pažymimi specialiu indikatoriumi ir turi atskirą filtrą „patikrinta istorija“. Vartotojui tai yra pasitikėjimo signalas, o pardavėjui - papildomas matomumas, reiškiantis didesnį dėmesį ir geresnes skelbimo pozicijas.

Kuo naudinga „Autoistorija.lt“ ataskaita pirkėjui?

„Autoistorija.lt“ ataskaitos tikslas - padėti priimti atsakingą sprendimą ir išvengti netikėtumų. Joje rasite šią informaciją:

  • Eismo įvykių istoriją ir žalos įrašus (jei tokių buvo).
  • Ridos pokyčių seką, padedančią atpažinti galimas odometro korekcijas.
  • Vagystės statusą (jei transporto priemonė buvo ieškoma).
  • Techninius duomenis ir komplektaciją.
  • Ankstesnių skelbimų nuotraukas, kurios dažnai atskleidžia, kaip automobilis atrodė skirtingais laikotarpiais.

Pardavėjai, kurie nurodo VIN kodą ir prideda istorijos ataskaitą, išsiskiria iš minios. „Autoplius.lt“ portale tokie skelbimai yra geriau matomi, populiaresni ir turi specialų žymėjimą. Paslaugų paketuose jiems net suteikiamos papildomos naudos (skelbimo trukmė ar pozicionavimas), siekiant paskatinti skaidrų pardavimą. Kitaip tariant, istorijos ataskaita yra ne vien pirkėjo ramybė, bet ir efektyvesnis pardavimas.

Infografika: Autoistorijos ataskaitos nauda pirkėjams ir pardavėjams

Skaidrumas tampa norma

Šiuo metu net 20 procentų „Autoplius.lt“ talpinamų naudotų automobilių skelbimų jau turi patikrintą istoriją. Tai rodo, kad skaidrumas jau tampa norma, o ne išimtimi. Penktadalis pasiūlos yra kritinis dydis, keičiantis pirkėjų lūkesčius: jei vienas pardavėjas pateikia ataskaitą, o kitas - ne, pirkėjas dažniau rinksis pirmąjį. Tai skatina ir likusią rinkos dalį prisitaikyti - vyksta grandininė reakcija.

Toks standartas taip pat padeda formuotis kainoms. Automobiliai su tvarkinga istorija natūraliai kainuoja brangiau, tačiau pirkėjai jaučiasi saugiau mokėdami daugiau, nes gauna įrodymų apie techninę būklę. Automobiliai su „juodomis dėmėmis“ istorijoje vertinami atitinkamai.

Kaip patikrinta istorija dera su kitomis patikromis?

Istorijos ataskaita nėra serviso diagnostikos ar profesionalios apžiūros pakaitalas, tai - pirmasis filtravimo etapas. Atsirinkus skaidrius skelbimus ir patikrinus istoriją, verta atlikti šiuos veiksmus:

  • Atlikti bandomąjį važiavimą.
  • Sutikrinti pardavėjo pateikiamus duomenis su matomais ataskaitoje.
  • Atlikti kompiuterinę diagnostiką.
  • Patikrinti variklį, kėbulą ir važiuoklę servise.
  • Patikrinti dažų sluoksnio storį.

Tokiu būdu puikiai matomas bendras vaizdas: dokumentai ir reali techninė būklė.

Dažniausi mitai apie istorijos patikrą

  • „Jei techninė apžiūra galioja, istorija nesvarbi.“ Techninė apžiūra vertina esamą būklę, bet nekalba apie praeitį, o būtent praeitis atskleidžia, ko tikėtis ateityje.
  • „Maža rida, reiškia automobilis yra tvarkingas.“ Rida yra vienas labiausiai klaidinančių rodiklių. Automobilio ataskaitos ridos kreivė leidžia pamatyti, ar dabartinė rida logiška, ar ne.
  • „Istorijos ataskaita reikalinga tik brangiems automobiliams.“ Net už kelis tūkstančius eurų pirkto modelio tvarkymas gali kainuoti 20-30 procentų automobilio vertės.

Skaidrumas lemia greitesnį pardavimą

Skelbimai su istorijos ataskaitomis rinkoje tampa vis populiaresni. Tai atitinka bendrą Europoje ryškėjančią tendenciją: pirkėjai nori dokumentų ir skaidrumo, o ne pažadų. Laikui bėgant, pirkėjai įpranta matyti patikrintos istorijos ženkliuką prie skelbimo. Jo nebelikus, skelbimas atrodo neišsamus. Pardavėjams tai yra signalas nuosekliai kaupti dokumentaciją ir ją viešinti.

Ką daryti, jei patinka skelbimas be ataskaitos?

Jei radote patrauklų automobilį, bet prie skelbimo nėra ataskaitos, paprašykite pardavėjo nurodyti VIN kodą ir patys susigeneruokite „autoistorija.lt“ ataskaitą. Jei duoti kėbulo numerį pardavėjas atsisako, tai yra aiškus signalas apie slepiamą informaciją. Istorijos patikra yra bazinis žingsnis prieš tolimesnę apžiūrą ar, juolab, derybas.

Faktas, kad „Autoplius.lt“ portale net 20 procentų skelbimų turi patikrintą istoriją, rodo rinkos brandą. Pirkėjai gauna greitesnį kelią prie svarbiausios informacijos, pardavėjai - didesnį matomumą ir pasitikėjimą, o pačioje rinkoje lieka mažiau vietos spekuliacijoms. „Autoistorija.lt“ ataskaitos, integruotos į skelbimų ekosistemą, tampa naujuoju higienos standartu - taip, kaip kadaise juo tapo privaloma techninė apžiūra ar serviso knygelė.

Kaip patikrinti naudotą automobilį prieš perkant – savarankiška apžiūra

„Autoplius.lt“ - lyderiaujantis automobilių pardavimo portalas

Lietuvoje lyderiaujantis tinklapis „Autoplius.lt“ yra žinomas kiekvienam lietuviui ir tai nestebina. Jis puikiai žinomas ir kitose kaimynystėje esančiose šalyse. Tai vienas didžiausių automobilių pardavimo portalų Lietuvoje.

Statistika: „Autoplius.lt“ dominavimas rinkoje

Rodiklis Reikšmė
Mėnesiniai lankytojai Daugiau nei 10 milijonų
Palyginimas su kitais Lietuvos automobilių pardavimo portalais Atsiplėšęs daugiau nei 20-25 kartus

Antras pagal dydį automobilių pardavimo portalas „AutoGidas.lt“ nuo lyderio atsilieka kiek daugiau nei perpus.

Kaip sukurti efektyvų skelbimą „Autoplius.lt“

Visa toliau pateikta informacija yra paimta iš pačių automobilių perpardavėjų, todėl jie gali pakomentuoti bei patarti, kaip greitai parduoti automobilį.

1. Automobilio paruošimas prieš pardavimą

  • Sutvarkykite esamus defektus: Prieš įkeliant skelbimą, svarbu pataisyti visus automobilio techninius ir vizualinius trūkumus.
  • Techninė apžiūra: Pasirūpinkite, kad automobilis turėtų galiojančią techninę apžiūrą.
  • Automobilio išorės ir vidaus švara: Išplaukite ir išblizginkite automobilio kėbulą. Kruopščiai išvalykite automobilio saloną. Jeigu salone yra dėmių, galite pasinaudoti specializuotomis valymo priemonėmis.
  • Automobilio kvapas: Pasirūpinkite maloniu automobilių kvapu salone - tai iškart nuteikia puikiai!
  • Kokybiškos nuotraukos: Padarykite gražias nuotraukas. Jeigu neturite įrangos ar įgūdžių, paprašykite pažįstamo ar draugo. Nepamirškite nuotraukose nurodyti ir esamų defektų - tai padės sutaupyti laiko.

2. Skelbimo sukūrimas „Autoplius.lt“

  • Rinkos kainos įvertinimas: Prieš pradedant kurti skelbimą, svarbu peržiūrėti tos pačios markės automobilius ir įvertinti rinkos kainą. „Autoplius.lt“ svetainėje tai patogu daryti naudojantis kainos nustatymo diagrama.
  • Niuansų įvertinimas: Nepamirškite atsižvelgti į komplektaciją ir bendrą automobilio stovį.
  • Unikalus skelbimo aprašymas: Pradžioje papasakokite automobilio privalumus ir kiek jis dar daug gali suteikti gerų emocijų. Išvardinkite visus privalumus, kuriais automobilis pagerins kelionę ar kuo jis yra išskirtinis. Aprašykite ir trūkumus. Pirkėjai vertina nuoširdumą, todėl aprašę viską, kas kaip yra, automobilį parduoti bus lengviau. Nurodykite VIN kodą - tai parodo potencialiam pirkėjui, kad neturite ko slėpti ir automobilį parduodate tokį, koks jis yra.

3. Apmokėjimas už automobilio skelbimą

Sukėlus automobilio nuotraukas ir aprašius jo privalumus bei trūkumus, ateina laikas susimokėti už skelbimo talpinimą. Dažniausiai siūlomi 3-5 planai, iš kurių galima rinktis. Rekomenduojama rinktis vidutinį planą, kadangi jis dažnai būna vienas geriausių.

Apmokėjimą atlikite per el. bankininkystę arba per PAYSERA sistemą, kuri leidžia atlikti apmokėjimą parduotuvėje ar terminale.

4. Skelbimo efektyvumo analizė

„Autoplius.lt“ siūlo įrankius skelbimo efektyvumo analizei:

  • Skelbimo efektyvumo analizės įrankis: rodo, kaip efektyviai jūsų skelbimas pritraukia ir įtraukia potencialius pirkėjus. Tai rodiklis, kuris matuoja skelbimo atitikimo paieškai, parodymų, peržiūrų ir kontaktavimų konversijos santykį. Aukštas konversijos rodiklis rodo, kad skelbimas yra patrauklus ir efektyviai konvertuoja susidomėjimą į realius veiksmus. Žemas rodiklis signalizuoja, kad reikia peržiūrėti skelbimo turinį, jo pateikimą arba pagerinti jo poziciją kitų skelbimų atžvilgiu.
  • Bendras skelbimo rodiklis: paklausa / efektyvumas / pardavimo trukmė. Tai bendras indikatorius, apimantis rinkos, skelbimo efektyvumo ir pardavimo trukmės rodiklius, suteikiantis bendrą vaizdą apie jūsų skelbimo veikimą rinkoje lyginant su panašiais skelbimais.
  • Palyginimas su konkuruojančiais skelbimais: kaina / rida / komplektacija / pardavimo trukmė. Ši priemonė leidžia lyginti kainos, ridos ir pardavimo trukmės duomenis su kitais panašiais skelbimais. Ji parodo, kokiame rinkos kontekste yra konkretus automobilis jūsų skelbime, ir ar verta imtis veiksmų, siekiant pagerinti skelbimo konkurencingumą.
  • Parduodamo automobilio rinkos paklausos įvertinimas: automobilio rinkos rodiklis atspindi paklausos ir pasiūlos santykį automobilių rinkoje, remiantis „Autoplius.lt“ duomenimis. Aukštas rinkos rodiklis rodo, kad automobilis jūsų skelbime yra labai paklausus. Žemas rodiklis signalizuoja, kad rinkoje šio modelio konkurencinė aplinka yra didelė.
  • „Autopulsas“ - rinkos vertinimo įrankis bet kokiam automobiliui: šis įrankis leidžia įvertinti, kaip skirtingos transporto priemonių kombinacijos vertinamos rinkoje pagal pasiūlos ir paklausos santykį. Naudodamiesi šiuo įrankiu galite stebėti rinkos dinamiką ne tik pagal konkrečius modelius, bet ir platesnes kategorijas.

5. Alternatyvūs pardavimo būdai

Yra būdas automobilį parduoti ir be automobilių talpinimo svetainių. Užpildžius specialią formą, automobilio skelbimas bus gautas visiems automobilių supirkėjams, ir jau per 15-30 minučių galima sulaukti pirmųjų pasiūlymų.

Taip pat, jeigu norite automobilį parduoti greitai, bet neturite lėšų brangiam skelbimo talpinimui, galite pasinaudoti tinklapiu „SupirkejuBaze.lt“ ir automobilį parduoti tiesiog supirkėjams.

6. Naudingi patarimai

Jeigu nesiseka parduoti automobilio, tuomet sumažinkite kainą ir padarykite naujas automobilio nuotraukas.

Interneto žiniasklaidos plėtra Lietuvoje

Vienas pirmųjų internetinės žiniasklaidos projektų Lietuvoje buvo 1997 metais sukurtas dienraščio „Lietuvos rytas“ internetinis variantas - lrytas.lt. Netrukus atsirado laikraščių „Kauno diena“ (kaunodiena.lt), „Lietuvos žinios“ (lzinios.lt), „Verslo žinios“ (vz.lt) ir kitų periodinių spaudos leidinių internetiniai variantai.

2000 metais pradėjo veikti nuo tradicinės žiniasklaidos bendrovių nepriklausomas naujienų portalas „Delfi“ (Delfi.lt). Jis buvo įkurtas 1999 metais kaip interneto paslaugų bendrovė DELFI, o nuo 2007 metų priklauso Estijos žiniasklaidos grupei „Ekspress Grupp“. 21-ojo amžiaus pirmaisiais metais naujienų portalų sparčiai daugėjo. 2007 metais populiarūs buvo „Bernardinai“ (bernardinai.lt, nuo 2004), „Balsas“ (balsas.lt), „Alfa“ (alfa.lt), „Zebra“ (zebra.lt; visi nuo 2006), „Penki“ (penki.lt, nuo 2007) ir kiti. 2008 metais įsikūrė viena populiariausių Lietuvos internetinių naujienų svetainių - 15min.lt.

Specializuoti ir informaciniai portalai

Įvairių veiklos sričių, ūkio ar mokslo šakų atstovai kūrė specializuotus portalus. Tarp jų - teisės (infolex.lt), transporto (cargo.lt), sporto (sportalas.lt, nuo 2001), privačių skelbimų (skelbiu.lt, nuo 2003), autoplius.lt, pigu.lt (nuo 2007). Taip pat populiarūs tapo laisvalaikio (one.lt, supermama.lt ir kiti), informaciniai, oro prognozių (gismeteo.lt, meteo.lt) portalai.

Interaktyviosios žiniasklaidos projektai

2006 metais per internetinį naujienų portalą reguliariai pradėtos transliuoti Lietuvos televizijų laidos. Tais pačiais metais pradėjo veikti interaktyvūs integruotos žiniasklaidos projektai, pateikiantys vaizdo ir garso naujienas bei kitą daugialypę informaciją, nedubliuojantys pagrindinės žurnalistinės veiklos. Didžiausi ir lankomiausi tarp jų yra Lietuvos radijo ir televizijos portalas lrt.lt, laikraščio „Lietuvos rytas“ portalas lrytas.lt, laikraščio „Verslo žinios“ portalas vz.lt (visi atnaujinti 2006). Dalis Lietuvos internetinių dienraščių internete dubliuoja spausdintą laikraštį, nepateikdami naujos informacijos.

Interneto dienoraščiai

Vienas naujausių interneto informacijos žanrų - interneto dienoraštis (blogas) - paplito 2005 metais. Dienoraščiai kuriami naujienų portaluose delfi.lt, alfa.lt, vz.lt ir kituose, o savarankiškas projektas yra interneto dienoraštis blogas.lt.

Svarbiausios šiuolaikinės Lietuvos internetinės žiniasklaidos ypatybės

  • Operatyvus naujienų transliavimas: perima naujienų agentūrų funkcijas ir paskirtį visą parą informuoti visuomenę.
  • Skaitytojų nuomonės paisymas: atsižvelgiant į skaitytojų atsiliepimus atnaujinamas leidinio turinys; taip sutelkiama lojalių skaitytojų bendruomenė, didėja socialinis internetinės žiniasklaidos vaidmuo.
  • Atvirumas išorės komentatoriams: visuomenės veikėjams ir įvairių sričių ekspertams suteikiama galimybė analizuoti šalies politiką, ekonomiką, viešojo gyvenimo įvykius.
  • Galimybė skaitytojams pareikšti nuomonę: kiekvienam skaitytojui suteikiama galimybė pareikšti nuomonę, pranešti savo naujienas - tekstines, vaizdines, garsines.

Internetinė žiniasklaida yra viena pažangiausių, sparčiausiai besiplėtojančių žiniasklaidos rūšių. Jos plėtrai turi įtakos didėjanti interneto reklamos rinka, interneto vartotojų skaičius (2024 metais Lietuvoje internetu naudojosi daugiau kaip 90 % gyventojų), žiniasklaidos bendrovių internetui skiriamos investicijos (atnaujinami interneto tinklalapiai, kuriamos naujo tipo integruotos žiniasklaidos redakcijos, ieškoma sėkmingo internetinio verslo modelio, didinamas darbuotojų skaičius, atnaujinamos technologijos), internetinės žiniasklaidos raidos tendencijos pasaulyje. 2006 metais Lietuvoje veikė 365 periodiškai atnaujinamos žiniasklaidos internetinės svetainės.

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje ir pirkėjų apsauga

„Regitros“ pateikti duomenys rodo, kad iki šių metų lapkričio 1 d. lietuviai pirmą kartą šalyje įregistravo 133 714 naudotus lengvuosius automobilius, o naujų - 35 344 vienetus. Automobilių skelbimų portalo „Autoplius“ trečiojo metų ketvirčio apžvalgos duomenys rodo, kad per šį laikotarpį buvo sudaryta 58,2 tūkst. jau Lietuvoje registruotų automobilių sandorių.

Bendrai Lietuvoje trečią šių metų ketvirtį populiariausi buvo 11-15 metų amžiaus automobiliai, kurie sudarė 20 procentų sandorių. Vos atsiliko 6-10 metų automobiliai, kurie pasigriebė 19,9 procento rinkos dalį, o jų pardavimai augo sparčiausiai. 19,5 procento sandorių sudaro ir 16-20 metų senumo automobiliai.

Teminis foto: naudotų automobilių turgus Lietuvoje

Vartotojų apgavystės ir teisinė apsauga

LNK žinios paskaičiavo, jog naudotas automobilis Lietuvoje įregistruojamas kas maždaug 4 minutes, o šalia „Regitros“ padalinio kalbinti žmonės pasakojo, kad automobilių pardavėjai dažniausiai labai gražiai šneka, tikina, esą automobilis tvarkingas, tačiau atvykus jo apžiūrėti pasimato liūdna realybė, kaip sakė vienas kalbintas vyriškis, automobilis būna „lavonas“.

Reportaže teigiama, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet pastebėjo ženkliai išaugusį į juos besikreipiančių žmonių skaičių, kurie nusipirko naudotą automobilį ir pasijuto apgauti. „Per šiuos metus turime beveik 180 prašymų dėl naudotų automobilių, galimai tas skaičius neatrodo įspūdingas, bet nuo praeitų metų jis padidėjo 50 procentų, o tai yra esmingas, brangus pirkinys“, - žurnalistams sakė Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė Goda Aleksaitė.

Dauguma tokių skundų išnagrinėjami pirkėjo naudai, tačiau vairuotojai perspėjami - daugiausia problemų kyla tuomet, kai tinkamai neužpildoma, nepasigilinama į pirkimo-pardavimo sutartį. „Jeigu pasirašėte ir varneles sudėjote, deja, tikėtina, kad pardavėjas pademonstravo, parodė, kur tie trūkumai, o atėjus pas mus teigiate, kad nematėte, reikia to atidumo - žiūrėkite, kur pasirašote ir sudedate varneles“, - sako G. Aleksaitė.

Yra verslininkų, kurie bando padėti tiems pirkėjams, kurie liko apgauti automobilių pardavėjų. Jų teigimu, sudėtos varnelės - dar ne viskas, reikia nurodyti konkrečius transporto priemonės trūkumus. „Nurodė, kad yra, pavyzdžiui, vairavimo problema, tai konkrečiai ir nurodykite, ar vairo stiprintuvas neveikia, ar vairo traukė sugedusi ar dar kažkas. Turi būti konkrečiai nurodyta ta problema, dėl ko yra pažymėta varnelė. Tą, deja, nesąžiningi pardavėjai daro - sudeda visas varneles ir neva informavo. Ne, nieko panašaus“, - LNK žinioms komentavo įmonės „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius.

Be to, manoma, jog žmonių, kurie nukenčia nuo nesąžiningų pardavėjų, yra kur kas daugiau nei kreipiasi į tarnybas, kad gautų tam tikros pagalbos. Esą dažniausiai slepiami tie defektai, kurių remontas yra brangus, pavyzdžiui, variklio ar pavarų dėžės problemos. „Variklis būna pašildytas, pavarų dėžė pašildyta - atrodo, viskas gerai. Palieka per naktį, ryte automobilis nesikuria ir tuomet pradeda ieškoti, kame problema. Automobilį nuveža į servisą, o ten pasako, kad variklyje buvo medaus pripilta, jis prašildytas arba padaryta ir tas, ir tas“, - pastebi R. Mackevičius.

Tiems, kurie planuoja įsigyti automobilį, patariama pirmiausia atkreipti dėmesį į automobilio skelbimą, kiek jame yra pateikta nuotraukų, reikiamos informacijos ir kaip bendrauja pardavėjas dar pirmo skambučio metu. „Pasiskambiname pardavėjui, ar jis sako: „Neklausinėk, viskas gerai.“ Ar labai aiškiai viską papasakoja, pakviečia apžiūrėti, ar yra VIN kodas, ar pardavėjas jį atsiunčia. Jeigu neatsiunčia - vadinasi, jog yra priežastis ir atsisveikiname, jeigu atsiunčia - tikriname“, - pataria „Autoplius“ atstovas Gintenis Dauparas. Anot jo, net pasivažinėjus ir savomis jėgomis patikrinus perkamą automobilį ir neradus defektų, vis tiek pravartu jį pristatyti meistrui, kuris profesionaliau įvertins jo būklę. Jis pataria rasti kokybišką vietą, apsilankymas galbūt kainuos ir apie 100 eurų, tačiau gali padėti sutaupyti kelis tūkstančius.

Kaip patikrinti naudotą automobilį prieš perkant – savarankiška apžiūra

Teismų praktika

Ne visada pavyksta susitarti draugiškai ar įsikišti tik vartotojų apsaugos tarnybai. Kartais tokios istorijos nukeliauja ir į teismus, o juose taip pat dažnai laimi pirkėjai. Pavyzdžiui, neseniai Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo bylą, kurioje automobilio pirkėjas norėjo prisiteisti kompensaciją už patirtas išlaidas, nes turėjo tvarkyti paslėptus transporto priemonės defektus. Pardavėjas turės ne tik sumokėti apgautam pirkėjui, bet ir pasiaiškinti Valstybinei mokesčių inspekcijai bei kitoms instancijoms, nes teismas įžvelgė mokesčių vengimą ir ridos klastojimą.

Kitas pavyzdys - iš Kauno apygardos teismo. Dar praėjusių metų vasarį pirkėjas įsigijo automobilį „Volkswagen Transporter Caravelle“, už kurį sumokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų. Penkis tūkstančius sumokėjo pats pirkėjas, o likusius - bankas. Ieškovas nurodė, jog parsivarius pirkinį iš Klaipėdos rajono į Kauną, nustojo veikti parkavimo sistema. Po kelių dienų automobilis nuvarytas į servisą dėl pagrindinio diržo su alyva ir filtrų keitimo, ten esą paaiškėjo, kad dar kliba traukės antgalis. Pasakojama, jog defektai ėmė lįsti vienas po kito - esą po kelių dienų užsidegė aušinimo skysčio įspėjamasis signalas, o jo įpylus po alyvos dangteliu atsirado gelsvos spalvos masė panaši į varškę. Paskui išvažiavus į užmiestį dingo trauka ir užsidegė įspėjamasis signalas - žvakių pakaitinimas. Dar vėliau vairuotojas pastebėjo šiuos defektus: šuns apkramtytą keleivio saugos diržą, vairuotojo pusėje sulaužytą halogeną, suplyšusias durų sandarinimo gumas, sugadintus stumdomų durų apmušimus, sukorodavusį turbinos aušintuvo tvirtinimą ir kelias perdažytas kėbulo dalis, kas, pasak jo, paneigia informaciją, kad automobilis neva neturėjo auto įvykių. Balandį vairuotojas vėl nuvarė savo pirkinį į servisą, kur informavo darbuotojus, kad neveikia turbina ir „dingsta“ aušinimo skystis, galimai nesandarus EGR aušintuvas. Serviso darbuotojai pakeitė turbinos valdymo daviklį, o aušinimo skysčio dingimo priežasties nustatyti nepavyko. Dar teko pakeisti ir plyšusias variklio pagalves. Vėliau turbiną vis dėlto teko restauruoti, o gegužę vėl nustojo veikti parkavimo sistema, pradėjo kirstis vairas, nes trūko skysčių jo mechanizme ir neveikė kondicionierius, pakeistas ir EGR aušintuvas. Vairuotojas atliko ir dar kelis smulkius remonto darbus. Juos visus dengė iš savo kišenės, nes automobilį pardavusi mažoji bendrija teigė neturinti daugiau lėšų kompensacijai. Pirkėjas „Volkswagen“ sugabeno į autorizuotą servisą, kuriame buvo dar išsamiau patikrinta jo būklė, nustatyta dar defektų. Vyras defektų šalinimui išleido daugiau nei 3000 eurų, o esą nustatytos ekspertų išlaidos daikto vertei atkurti sudaro 7 289 eurus.

Pagrindinis atsakovės argumentas yra tai, kad automobilis pirkimo dieną praėjo techninę apžiūrą. „Gautas jos teigiamas rezultatas, patvirtina, kad atsakovė ieškovui pateikė teisingą informaciją apie Automobilio būklę ir kad jo deklaruojami pastebėjimai apie pašalinius garsus iš variklio skyriaus, alyvuotą turbiną, šlapią vairo kolonėlę nebuvo pareikšti, nes jie objektyviai neegzistavo. Priešingu atveju techninė apžiūra būtų buvusi neigiama ir ieškovo deklaruoti trūkumai jos metu būtų buvę nustatyti“, - rašoma teismo nutarties medžiagoje.

Nepaisant to, teismas nutartyje pažymėjo, kad praeita Automobilio techninė apžiūra nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad automobilis neturi paslėptų trūkumų. Esą privalomoji techninė apžiūra patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo dieną ir negarantuoja, kad automobilio trūkumai neatsiras jau po jos. Teisėjų kolegija nusprendė, kad kai kurie defektai buvo matomi plika akimi jau pirkimo dieną, pavyzdžiui, šuns apgraužtas diržas, ir dėl to pretenzijų automobilį pardavusiai įmonei nebuvo išreikšta. Be to, tokie trūkumai kaip padangų nelygumai ar pusašio laisvumas yra natūralus nusidėvėjimas. Konstatuota, kad kai kurie pirkėjo išvardyti trūkumai nustatyti praėjus beveik metams laiko ir automobiliui pravažiavus 12 826 km, todėl jie irgi galėjo būti natūralaus nusidėvėjimo pasekmė. Pažymėta ir tai, jog dalių perdažymas nelaikytinas automobilio trūkumu, priešingai tai yra automobilio atstatymas į tinkamą, kokybišką būklę ir tai netrukdo automobilio naudoti pagal paskirtį. Teismas nusprendė, jog automobilio pardavėjas turės padengti dalį pirkėjo ieškinio ir apmokėti kai kurių defektų šalinimo metu patirtas išlaidas. Iš jo priteista 2 246,56 euro.

tags: #lietuvos #ryta #autoplius