Lietuvos keliuose įsigalioja nauja tvarka, kuria siekiama aiškiau informuoti vairuotojus apie stacionariuosius greičio matuoklius ir taip prisidėti prie eismo saugumo gerinimo. Šie pokyčiai atspindi bendras pastangas mažinti eismo įvykių skaičių ir jų pasekmes, kurių viena pagrindinių priežasčių - greičio viršijimas.
Greičio viršijimas ir eismo įvykių statistika Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje greičio viršijimas yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių, ypač skaudžiuose eismo įvykiuose. 2024 m. statistika rodo, kad greičio viršijimas arba saugaus greičio nepasirinkimas yra tiesiogiai susiję su daugiau nei 50% visų eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti arba žuvo žmonės.
Greičio kontrolės sistemos
Kelių eismo pažeidėjus fiksuoja automobilių važiavimo greičio kontrolės sistemos. Šių prietaisų pagalba yra bandoma sudrausminti vairuotojus, kurie mėgsta pažeidinėti taisykles ir nesilaiko greičio ribojimų.
Greičio kontrolė šviesoforais atliekama papildomo prietaiso, susiejamo su sankryžos valdymo įranga. Toks prietaisas veikia Doplerio efektu ir siunčiant radijo signalą fiksuoja transporto priemonių judėjimo kryptį bei greitį. Šie įrenginiai turi skirtingas funkcijas.
Greičio matuoklių tipai
Lietuvos keliuose naudojami kelių tipų greičio matuokliai, kurių kiekvienas turi specifines veikimo savybes:
Sektoriniai (vidutinio greičio) matuokliai
Sektoriniai / vidutinio greičio matuokliai fotografuoja automobilį įvažiuojant į ruožą bei išvažiuojant iš jo. Jie turi po dvi kameras ir du laikrodžius: viena kamera atpažįsta numerius, o kita fiksuoja bendrą vaizdą. Dėl papildomo apšvietimo, jos puikiai identifikuoja numerius tamsoje. Jeigu vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai automatiškai greičio matuoklio apskaičiuotas vidutinis greitis bus didesnis nei leidžiamas toje kelio atkarpoje.
Pavyzdžiui, jei yra 4873 metrų atkarpa, kur sistemos stebimame ruože leidžiama važiuoti 90 km/val. greičiu, tai pagal apskaičiavimą, kad nepažeisti Kelių eismo taisyklių, vidutinis greitis šioje dalyje turi būti ne didesnis nei 88 km/val. Tai reiškia, kad šią atkarpą galima įveikti ne greičiau nei per 3 min.
Prieš kiekvieną sektorinių/vidutinio greičio matuoklių kelio ruožo pradžią yra įspėjamasis kelio ženklas, kuris praneša vairuotojui apie tai, jog šiame kelio ruože yra matuojamas vidutinis greitis. Vietos, kuriose jau yra ir dar atsiras nauji sektoriniai/vidutinio greičio matuokliai, pasirinktos neatsitiktinai. Vidutinio greičio matuokliai bus diegiami kelių ruožuose, kuriuose per pastaruosius ketverius metus fiksuoti bent keturi įskaitiniai eismo įvykiai, iš jų mažiausiai du - dėl greičio viršijimo ar nepasirinkto saugaus greičio. Šie matuokliai gali fiksuoti ne tik vidutinį transporto priemonių greitį bei jų valstybinius numerius, bet ir kitus pažeidimus.
Stacionarūs greičio matuokliai („inkilai“)
Įprastas stacionarusis greičio matuoklis (dar vadinamas „inkilu“) fiksuoja momentinį greitį - vienas blykstelėjimas, ir lekiančio automobilio greitis jau nuotraukoje.
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai
Mobilieji (trikojai) greičio matuokliai „PoliScan FM1“ - tai lazeriniai greičio matavimo prietaisai, kurie naudojami transporto priemonių leistino greičio viršijimui fiksuoti. Trikojis greičio matuoklis greitį fiksuoja 50 metrų atstumu. Nuo 75 metrų pradeda matuoti automobilio greitį, o nuo 50 metrų - užfiksuoja. Trikojis fiksuoja kelias eismo juostas iš abiejų pusių ir gali užfiksuoti iškart keletą automobilių.
Vietos, kuriose stovi mobilusis greičio „trikojis“ matuoklis, atidžiai parenkamos. Dažniausiai jie statomi avarinėse vietose, kur jau yra įvykę avarijų, vietose, kuriose gali būti pažeidimų, tokių kaip greičio viršijimas, taip pat ten, kur dideli srautai automobilių, pagal piliečių skundus, bei kur greičio kontrolė vykdoma prevenciškai. „Trikojų“ negalima statyti gyvenamosiose zonose, ten, kur yra laikinieji kelio ženklai, ar negalima statyti dėl kelio savybių, pavyzdžiui, toje vietoje yra posūkis ar prastas matomumas, todėl neatitinka atstumo reikalavimų.
Nors neretai žmonės piktinasi, kad matuokliai paslėpti, taip nėra. „Trikojai“ būna pastatyti akivaizdžiai, niekur nepaslėpti, tačiau siekiant kuo mažiau blaškyti vairuotojų dėmesį, jie iš tiesų nestatomi prie pat kelio. Dėl to kartais greičio matuoklis pastatomas taip, kad pažeidimus fiksuoja „stebėdamas“ ne atvažiuojantį, o nuvažiuojantį transportą. Tokia taktika naudojama prevenciškai, kad vairuotojai įprastų, jog leistinu greičiu reikia važiuoti ne tik pamačius greičio matuoklį, kurį pravažiavus vėl didinamas greitis, tačiau visą laiką.
Lazeriniai greičio matuokliai yra su kamera, dėl to aparatas tiek filmuoja, tiek fotografuoja, taip pat puikiai priartina. Ši įranga greičio viršytojus ar telefonu kalbančius gali užfiksuoti net už pusantro kilometro, o vaizdo įrašai yra išsaugomi.
Nauja informacinių kelio ženklų tvarka
Lietuvoje įsigalioja svarbūs pakeitimai, susiję su greičio matuoklių ženklinimu, siekiant padidinti kelių eismo saugumą ir vairuotojų informuotumą.
Teisinis pagrindas ir įsigaliojimas
Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nustatyti greičio matuoklių įrengimo sąlygas keliuose. Pagal priimtas pataisas, greičio matuokliai, stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja transporto priemonių greitį, ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, turės būti žymimos skirtingais kelio ženklais. Šios nuostatos įsigalios nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d.
Taip pat svarbūs pokyčiai įvyko ir Kelių eismo bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo įrengimo taisyklėse, kurios pasikeitė nuo 2024 m. gruodžio 1 d. Nuo šios datos kelio ženklas Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, vaizduojantis automobilį ir motociklą, bus naudojamas kelio ruože, kuriame įrengti stacionarūs automatiniai prietaisai fiksuoja taisyklių pažeidimus, išskyrus nustatyto greičio režimo pažeidimus. Tai aiškiai skiria ženklus, nurodančius greičio kontrolę, nuo kitų pažeidimų fiksavimo.
Ženklinimo principai
Nuo rugpjūčio įsigaliojus naujai tvarkai, prieš visus stacionariuosius greičio matuoklius turės stovėti ne tik įspėjamasis, bet ir leistiną greitį nurodantis ženklas. „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad iš viso valstybiniuose keliuose papildomai bus pastatyta apie 400 ženklų.
Prieš kiekvieną įrengtą ir eksploatuojamą greičio matuoklį - tiek momentinį, tiek vidutinio greičio - įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys leistiną greitį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vidutinio greičio matavimo ruože bus įrengtas papildomas kelio ženklas, pavyzdžiui, miesteliuose, apsisukimų vietose ar kitur, nurodantis kitokį leistiną greitį, vairuotojai privalės vadovautis juo.
Tikslas ir laukiami rezultatai
„Yra toks posakis: „bausti negalima pasigailėti“. Mano, kaip ministro, noras - apsaugoti eismo dalyvius. Papildomi ženklai prie greičio matuoklių neleis „pinigautis“ iš vairuotojų, nes dar kartą primins, koks greitis leistinas konkrečiuose keliuose“, - sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Tokia tvarka vairuotojams leis aiškiau suprasti, koks leistinas greitis galioja ties greičio matavimo įrenginiais.
Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, stebimas fiksuotas greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas. Pavyzdžiui, įdiegus momentinį greičio matuoklį magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, bet neįrengus informacinio kelio ženklo, tik 6 proc. vairuotojų laikėsi leistino greičio. Tai pabrėžia informacinių ženklų svarbą.
Saugumui keliuose užtikrinti taikomos kompleksinės priemonės: ypatingas dėmesys skiriamas infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą. Kiekvienam vairuotojui, kuris važiuoja su transporto priemone pagal Kelių eismo taisykles, papildoma kontrolė neturi reikšmės - važiuojant leistinu greičiu, už nieką mokėti nereikės.
Matuoklių vietų parinkimo kriterijai
Greičio matuokliai keliuose privalės būti įrengiami siekiant užtikrinti eismo saugumą, įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo padėtį, eismo įvykių, kilusių viršijus nustatytą greitį, aplinkybes, nustatyto greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas. Matuoklių išdėstymas keisis pagal eismo saugumo rizikas, jos jau pradėtos vertinti.
Sudarant prioritetinį sąrašą vietų, kuriose bus įrengiamos greičio kontrolės priemonės, bus taikomi objektyvūs ir aiškiai apibrėžti kriterijai - eismo įvykių tankis, skaičius, jų pasekmės, eismo intensyvumas, greičio apribojimai. Tai leis užtikrinti, kad greičio matuokliai būtų įrengiami ten, kur jų poveikis eismo saugumui būtų didžiausias. Šis metodas padės nukreipti kontrolės priemones į vietas, kur greičio viršijimas kelia didžiausią grėsmę eismo dalyviams.
Kelių ruožuose per gyvenvietes momentinių greičio matuoklių įrengimo vieta bus nustatoma individualiai, atsižvelgiant į eismo saugumo sričiai svarbius objektus - šalia švietimo įstaigų, prekybos centrų, maldos namų, žaidimų aikštelių ir pan. Prioritetas skiriamas į pirmumo sąrašą įtrauktoms kelių vietoms, susijusioms su nustatyto greičio viršijimu ir (arba) saugaus greičio nepasirinkimu.
2024 m. „Via Lietuva“ ėmėsi iniciatyvos atnaujinant anksčiau naudotą metodiką. Į šį procesą buvo įtrauktos ir kitos suinteresuotos institucijos, susijusios su eismo saugos užtikrinimu (Lietuvos policija, Lietuvos transporto saugos asociacija (LTSA), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (TKA), Susisiekimo ministerija (SM) ir kt.).
Deja, bet kai kurios automagistralių vietos nėra pakankamai saugios, jose įvyksta daug skaudžių eismo įvykių. Automagistralėse maksimalus leistinas važiavimo greitis yra didesnis (vasarą - 130 km/val.), todėl eismo įvykio pasekmės būna skaudesnės, ypač jei maksimalus leistinas greitis yra viršijamas 20, 30 km/val.
Praktiniai pavyzdžiai ir palyginimai
Testuojamas matuoklis Vilniuje
Vairuotojai Vilniuje pastebėjo, kad važiuojant Savanorių prospektu, netoli prekybos tinklo „Norfa“ bazės, stovi apie radaro įrangos testavimą informuojantis ženklas, tačiau pačios kameros akimis dar reikia paieškoti. Kelių eismo taisyklių pažeidimus fiksuojanti įranga pritvirtinta prie informacinės švieslentės ir stebi automobilius iš galo. Nors dažnai miestuose tokie matuokliai priklauso savivaldybei, šis - policijai. „Savanorių prospekte sumontuota kamera šiuo metu yra testuojama, o ją pradėjus naudoti ji bus skirta eismo saugumui užtikrinti ir galimiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams fiksuoti“, - patvirtino J. Liutkienė iš policijos. Ženklas šalia jo indikuoja, kokią funkciją matuoklis atlieka, laikantis atnaujintų įrangos žymėjimo taisyklių.
Tarptautinė patirtis
Išankstinio informavimo nurodant leistiną greitį prieš matuoklius principas jau taikomas ir Latvijoje bei Estijoje. Latvijoje vairuotojai iš anksto informuojami apie momentinio ir vidutinio greičio matuoklius kartu nurodant ten leistiną greitį jau nuo 2019-ųjų. Įdiegus minėtus kelio ženklų derinius, fiksuotas greičio viršijimo ir eismo įvykių skaičiaus sumažėjimas.
tags: #informaciniai #kelio #zenklai #rodantis #stacionarinus #greicio