Lietuvoje kova su neblaiviais vairuotojais yra nuolatinis ir intensyvus procesas, apimantis teisėsaugos veiksmus, baudžiamąją atsakomybę ir visuomenės informavimą. Nepaisant pastangų, šalyje išlieka didelis alkoholio vartojimo ir su juo susijusių nelaimių mastas.
Sunkūs girtumo atvejai ir teisėsaugos atsakas
Incidentai keliuose
2025 m. birželio 24 d. apie 10.22 val. Rokas, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, buvo sustabdytas girtas prie vairo. Pareigūnai pastebėjo, kad transporto priemonė įtartinai manevruoja ir vairuotojas nuolat žvilgčiojo į tarnybinį automobilį. Patikrinus vairuotojo blaivumą, jam nustatytas 2,28 promilės, o antruoju pūtimu - 2,09 promilės girtumas.
Vairuotojas teisme pripažino kaltę ir gailėjosi, aiškindamas, kad išvakarėse šventė gimtadienį ir Jonines, vartojo alkoholį, bet ryte jautėsi gerai. Jis teigė, kad ieškojo pamestos piniginės, nors iki tos vietos galėjo nueiti pėsčiomis. „Nežinau, kodėl važiavau. Tuo metu nesijaučiau blogai ir neatrodė, kad esu girtas. Dabar savo poelgį vertinu kaip itin kvailą“, - teisme sakė kaltinamasis.
Kitas incidentas įvyko š. m. birželio 29 d. Trakų rajone, magistraliniame kelyje A1, kur krovininis automobilis „Renault T“ su puspriekabe nuvažiavo nuo kelio. Vilkiko vairuotojo iškvėptame ore nustatyta 2,89 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pareigūnų akivaizdoje asmuo nebepastovėjo ant kojų ir voliojosi žolėje, jo kalba buvo nerišli, sklido alkoholio tvaikas. Apie pavojingai vingiuojantį vilkiką Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešę pilietiški žmonės.
Praėjusiais metais, rugpjūčio 23 d., apie 23.05 val. Kaune, Žemaičių pl., nenustatytos markės automobilis kliudė stovintį automobilį „Citroen“. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai rado įvykį sukėlusį automobilį „Audi A3“ ir jį vairavusį neblaivų vyrą (gim. 1986 m.). Paklausus, kodėl vairuotojas pasišalino, vyras atsakė, jog buvo girtas, bet nevartojo alkoholio.
Š. m. kovo 8 d. R. M., vairuodamas automobilį „Honda“, automobilių stovėjimo aikštelėje statydamas transporto priemonę, kliudė kitą automobilį. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis - 3,33 promilės. Paaiškėjo, kad R. M. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones penkeriems metams už ankstesnį vairavimą neblaiviam.
Taip pat praėjusį kovo savaitgalį keliuose išaiškinta rekordiškai daug neblaivių vairuotojų. Kovo 26-osios naktį Šiaulių rajone, Pailių kaimo aplinkkelyje, griovyje rastas įstrigęs BMW. 25 metų vaikinas įpūtė 1,58 promilės, nepilnametė keleivė - 1,41 promilės. Jaunuolis neigė vairavęs, kaltę versdamas paslaptingam vairuotojui.
Kelmės rajone kovo 27-osios pavakarę girto asmens vairuojamas automobilis „Ford Focus“ įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į priešais važiavusį „Hyundai Santa Fe“. Eismo įvykio kaltininkui nustatytas 2,65 prom. girtumas. Kovo 27-osios naktį Kelmės gyventojas kieme išgirdo triukšmą ir pamatė iš „VW Caddy“ išlipusį svirduliuojantį vyrą. Liudytojas nusekė pasišalinusį vairuotoją ir nurodė jį atvykusiems policijos pareigūnams. 36 metų sulaikytasis pasitikrinti girtumą atsisakė.
Šiauliuose kovo 28-osios naktį Bačiūnų ir Lingailių gatvių sankryžoje į griovį įvažiavo ir apgadintas automobilis „Opel Zafira“. Vairuotojo nebuvo. Vėliau nustatyta, kad 69 metų automobilio savininkas turėjo 1,64 promilės girtumą. Šiaulietis pripažino vairavęs, bet neigė girtumą, teigdamas, kad alkoholį vartojo grįžęs namo. Tačiau tai dažnas bandymas išsisukti nuo atsakomybės, nes vairuotojas įpareigojamas alkoholio nevartoti iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.
Pakruojo rajone kovo 28 dieną gautas pranešimas apie galimai neblaivų BMW vairuotoją Steigvilių kaime. Pareigūnai 34 metų Margių kaimo gyventoją surado netoliese. Tą pačią parą vėlų vakarą Radviliškio rajone pareigūnai, reaguodami į pilietiškos moters pranešimą, sustabdė neblaivų vairuotoją, kuriam nustatytas 1,78 promilės girtumas.
Kaip drausminti neblaivius vairuotojus? (pokalbis studijoje) HD
Teisminiai sprendimai ir sankcijos
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taip pat numatomas transporto priemonės konfiskavimas, jei ji priklauso pačiam vairuotojui, ir teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 5 metų.
R. M. už padarytas nusikalstamas veikas Kauno apylinkės teismas skyrė subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones - uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 7 metus bei nusprendė valstybės naudai išieškoti konfiskuotino automobilio „Honda“ vertę atitinkančią pinigų sumą - 1 tūkst. eurų.
Kaltinamajam, kuriam nustatytas sunkus girtumas, gresia ir baudžiamojo poveikio priemonės - jo vairuoto automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones). Ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo atliktas per 5 dienas.
Teismas, įvertinęs Roko aplinkybes, nusprendė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoja vienerių metų terminui paskirta jo mama. Vyrui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dvejus metus uždrausta vairuoti transporto priemones. Taip pat teismas nusprendė konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, kurio vertė siekia apie 920 eurų. Teismo vertinimu, transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl konfiskavimas yra teisėta ir proporcinga priemonė.
Baudžiamasis kodeksas už vengimą pasitikrinti girtumą numato tokią pat atsakomybę kaip ir už vairavimą išgėrus, kai girtumas siekia per 1,5 promilės.
Policijos prevencinės priemonės
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, rugpjūčio 18-24 dienomis, toliau tikrino, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių (KET). Jų metu policijos pareigūnai Kaune ir Kauno rajone patikrino daugiau nei 3,8 tūkst. transporto priemonių. Neblaivūs vairuotojai rinkosi ir kitas transporto priemones, pavyzdžiui, elektrinius paspirtukus. Rugpjūčio 18 d. apie 13.55 val. Kauno r., Vilkijos k., elektrinį paspirtuką vairavo neblaivus vyras (gim. 1967 m.), kuris anksčiau ne kartą buvo teistas už įvairius nusikaltimus, įskaitant vairavimą neblaiviam, ir jam teismas skyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos kova su neblaiviais vairuotojais kontekste
Eismo saugumo situacija ir antirekordai
Paskutinį kovo savaitgalį keliuose išaiškinta rekordiškai daug neblaivių vairuotojų. Išanalizavus skaičius, akivaizdu, kad dar anksti skelbti pergalę prieš girtus ar nedrausmingus vairuotojus, dviratininkus ir pėsčiuosius. Lietuva pasiekė net keletą Europos Sąjungos antirekordų - ne tik pavojingiausia vairuoti, bet ir daugiausiai išgeriama alkoholio, daugiausiai savižudybių, žmogžudysčių ir alkoholio įtakotų nelaimių bei ligų.
Po 1990-ųjų nepriklausomoje Lietuvoje daugėjo ne tik mašinų, bet ir sužeistųjų, ir žuvusiųjų keliuose. 2007-aisiais vidutiniškai kasdien avarijose žūdavo po 1-2 žmones, o sužeidžiama būdavo iki 20 piliečių. Europos Sąjungai pažadėjus iki 2010 m. sumažinti avarijų, sužeistųjų ir žuvusiųjų skaičių per pusę, Lietuvai pagrasinta sankcijomis, jei pažadas nebus įvykdytas.
Valdininkai ėmėsi veiksmų: padidino baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvedė sugriežtintus reikalavimus transporto priemonėms, liepė segtis saugos diržus, įrengti sėdynes vaikams, dar kartą padidino baudas, atliko įvairius sociologinius tyrimus. Tačiau avaringumas vis šoktelėdavo. Buvo sumažintas leistinas greitis miestuose nuo 60 iki 50 km/valandos, vairuotojams liepta važinėti įjungus artimas šviesas - bet žuvusiųjų ir avarijų vis daugėjo.
Naujos idėjos kovai su girtais vairuotojais
Nebežinodami, ko griebtis, valdininkai pernai paskelbė drakonišką įstatymą - pradėta atiminėti girtų avarijas padariusių vairuotojų automobilius. Paskelbus, kad „Lietuvos keliuose pernai žuvo tik 498 žmonės, o metų metais prieš tai - maždaug po 700“, tai buvo pavadinta „persilaužimo „karo keliuose“ metais.“
Vis dėlto Susisiekimo ministerijos vadovai, susitikę su Katalikų bažnyčios hierarchais, susitarė, jog per mišias kunigai ir policininkai ragins nevairuoti išgėrus, nelakstyti mašinomis, dviratininkams bei pėstiesiems - dėvėti ryškias liemenes, segėti atšvaitus. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius pridūrė, jog Lietuvos vyskupų konferencija paskyrė ir vyriausiąjį kapelioną, ir kapelionus vyskupijose, kurie bendradarbiaus su policija dėl saugaus eismo. Naujasis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pareiškė, kad kunigai savo parapijose geriausiai žino, kas piktnaudžiauja alkoholiu, kas vairuoja išgėręs, todėl galėtų dirbti prevencinį darbą.
Po Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Vytauto Vaiškūno 2021 metų veiklos ataskaitos Seimo narys Sergejus Jovaiša pasiūlė naują idėją kovai su girtais vairuotojais. Jis siūlo nustatyti proporcingą bausmę pagal promilių skaičių: „Pripūtei 2,1 promilės - tau 21 diena, priputei 0,8 - tau aštuonios dienos.“ Tokia taisyklė, anot jo, stipriai apmažintų norą sėsti prie vairo neblaiviam. Viešas tokių pažeidimų fiksavimas galėtų tapti savotišku drausminiu teismu. Seimo narys mano, kad vadovai ar Seimo nariai nenorėtų rizikuoti, jei žinotų, kad gali būti nusiųsti kelioms dienoms viešųjų darbų ir laikinai pašalinti iš aktyvios veiklos.
Visuomenės požiūris ir politikų atsakomybė
Dabartinė situacija ir visuomenės požiūris į girta vairuojančius asmenis yra itin svarbi tema, ypač kai kalbama apie aukštas pareigas einančius asmenis. Neseniai kilęs skandalas dėl paskirtojo ministro Juliaus Pagojaus praeities sukėlė diskusijas apie politikų atsakomybę ir kovos su girtais vairuotojais efektyvumą. 2015 m. gegužės 31 d. Neringoje J. Pagojus vairavo automobilį lengvai apsvaigęs (0,65 promilės) ir už tai jam buvo skirta 289 eurų bauda bei atimtas vairuotojo pažymėjimas iki 2017 m. vasario. Apie šią „klaidą“ ministras prabilo tik po to, kai ją paskelbė žiniasklaida.
Tai kelia abejonių dėl aukštų etikos standartų ir „profesionalų“ vyriausybės principų, kai į ministrus siūlomas asmuo, turintis tokio pobūdžio pažeidimą, kurio viešai nepripažino laiku. Pareigūnai, kurie kasdien dirba gatvėse, siekdami užkirsti kelią girto vairavimo atvejams, gali jausti nusivylimą, nes visa tai siunčia žinią, kad valstybės kova su girtais vairuotojais gali būti tik imitacija.
Vienas iš efektyviausių kovos su girtais vairuotojais ginklų yra viešumas. Jo trūko J. Pagojaus istorijoje. Jei visuomenė būtų žinojusi apie jo pažeidimą anksčiau, tikėtina, kad jis nebūtų buvęs siūlomas į teisingumo ministrus. Viešumo trūksta ir kitose situacijose - policija linkusi slėpti net ir sunkius pažeidimus, pavyzdžiui, kai girta vairuojantis asmuo bando papirkti pareigūnus ar net Seimo narių duomenis, motyvuojant Asmens duomenų apsauga. Tačiau teismai ne kartą yra pabrėžę, kad visuomenės interesas tokiose situacijose yra svarbesnis už asmens privatumą.
Teisingumo ministrui, kuris pats patyrė, ką reiškia vairuoti neblaiviam, suteikiama proga įrodyti, kad jam iš tiesų rūpi ši problema. Jis galėtų siekti, kad informacija apie visus valstybės tarnautojus, įkliuvusius prie vairo su kvapu, taptų viešai prieinama. Tai sustiprintų pasitikėjimą valdžia ir parodytų, kad visi yra lygūs prieš įstatymą.
tags: #lietuvos #kova #su #girtais #vairuotojais