Lietuvos baudžiamosios teisės atgimimas ir formavimasis prasidėjo tik po 1990 metų. 2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas padėjo baudžiamosios teisės, kaip teisės šakos, ir baudžiamosios teisės mokslo plėtros pamatus.
Baudžiamosios teisės samprata ir šaltiniai
Baudžiamoji teisė - tai teisės šaka, nustatanti, kokios veikos yra laikomos nusikalstamomis, kokios bausmės ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti taikomos jas padariusiems asmenims. Šiuolaikinė baudžiamoji teisė ne tik numato nubaudimo galimybę, bet ir daugelį instrumentų, kurie turi suteikti nusikaltusiam asmeniui galimybę keistis, skatinti jo elgesį reikiama teisėsaugos institucijoms ir visuomenės poreikiams tenkinti linkme.
Ryškus šiuolaikinės teisės, ir baudžiamosios teisės, bruožas - tarptautinis jos nuostatų derinimas. Kasmet priimama naujų tarptautinių susitarimų, kuriuose formuluojamos baudžiamosios teisės nuostatos. Keičiasi ir šiuolaikinės baudžiamosios teisės mokslas, kuris daro vis didesnę įtaką įstatymų leidybai.
Baudžiamosios teisės šaltiniai apima ne tik pačius baudžiamuosius įstatymus, bet ir jų aiškinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teikiamas baudžiamųjų įstatymų aiškinimas yra laikomas svarbiu baudžiamosios teisės šaltiniu.
Baudžiamųjų įstatymų raida ir baudžiamoji politika Lietuvoje
Baudžiamųjų įstatymų raida Lietuvoje po 1990 metų yra glaudžiai susijusi su baudžiamąja politika. Naujasis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas ir teisiniai baudžiamosios politikos pagrindai žymi naują etapą. Baudžiamoji politika po 2000 metų Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo nuolat tobulinama. Pavyzdžiui, humanizmo principas Lietuvos baudžiamojoje politikoje pabrėžia siekį ne tik bausti, bet ir suteikti galimybę asmeniui keistis.
Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų galiojimas laiko atžvilgiu
Baudžiamųjų įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu principai yra esminiai. Nustatant nusikalstamos veikos padarymo laiką ir jo reikšmę, svarbu tiksliai identifikuoti, kuris įstatymas galiojo veikos padarymo metu. Dažnai tenka palyginti nusikalstamą veiką padarant ir vėliau galiojusius įstatymus, siekiant nustatyti, pagal kurį įstatymą kvalifikuotina nusikalstama veika.
Viena iš problemų - grįžtamasis (atgalinis) baudžiamojo įstatymo galiojimas, ypač „švelnesnio-griežtesnio“ įstatymo nustatymo klausimai. Taip pat kyla klausimų dėl veikų perkvalifikavimo, kai priėmus nuosprendį ir jam įsiteisėjus pasikeičia įstatymas.
Baudžiamajame kodekse įtvirtinti baudžiamosios teisės principai
Baudžiamajame kodekse įtvirtinti įvairūs baudžiamosios teisės principai yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Svarbiausi principai yra šie:
- Teisingumo principas: užtikrina, kad bausmė atitiktų padarytos veikos sunkumą ir kaltės laipsnį.
- Atsakomybės individualizavimo principas: reikalauja atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir individualias kaltininko savybes skiriant bausmę.
- Šanso principas.
- Nukentėjusiojo nuožiūros išplėtimo principas: suteikia nukentėjusiajam daugiau teisių baudžiamajame procese.
- Gero kaltininko elgesio ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui ir teismui atskleidžiant nusikaltimus skatinimo principas.
Nusikalstama veika ir jos požymiai
Nusikalstamos veikos apibrėžimai apima tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus. Baudžiamasis nusižengimas yra nauja nusikalstamos veikos rūšis, ir svarbu atskirti nusikaltimus nuo baudžiamųjų nusižengimų. Taip pat būtina atskirti nusikalstamas veikas nuo kitų teisės pažeidimų.
Nusikalstamos veikos sudėtis
Nusikalstamos veikos sudėtis yra teisinė pavojingos veikos priešingumo baudžiamajai teisei išraiška, turinti didelę reikšmę Lietuvos baudžiamojoje teisėje. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai yra įtvirtinti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių dispozicijose. Skiriamos įvairios nusikalstamų veikų sudėčių rūšys, o jų tinkamas supratimas yra esminis kvalifikuojant nusikalstamas veikas.
Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai
Objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai apibūdina pačią nusikalstamą veiką ir asmenį, trauktiną baudžiamojon atsakomybėn. Šių požymių samprata ir reikšmė kaltininko atsakomybei yra esminės, o jų įrodinėjimas yra sudėtingas procesas.
Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai
Subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių samprata ir reikšmė taip pat yra labai svarbios, o jų įrodinėjimas reikalauja kruopštaus tyrimo. Pakaltinamumas yra esminė baudžiamosios atsakomybės sąlyga.
Aktualios problemos ir diskusijos Lietuvos baudžiamojoje teisėje
Lietuvos baudžiamojoje teisėje nuolat kyla aktualios problemos ir diskusijos, kurios atsispindi tiek teismų praktikoje, tiek moksliniuose tyrimuose:
- Alternatyvios (neapibrėžtos) tyčios samprata ir jos baudžiamoji teisinė reikšmė.
- Alternatyvūs baudžiamojo konflikto sprendimo būdai nagrinėjant bylą teisme.
- Apgaulės samprata ir reikšmė atribojant sukčiavimą ir civilinės teisės pažeidimą.
- Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema ir dilema.
- Baudžiamosios atsakomybės už eutanaziją netaikymo galimybės ir Hipokrato priesaikos bei eutanazijos kriminalizavimo problemos.
- Neatsargios kaltės reglamentavimo probleminiai aspektai Lietuvos nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje.
- Nukentėjusiojo interesai baudžiamajame procese.
- Nusikaltimo mažareikšmiškumo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo problemos.
- Pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką problematika baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje.
- Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės aspektai Lietuvos konstitucinėje jurisprudencijoje ir baudžiamosios justicijos doktrinoje.
- Sankcijos už kontrabandą ir proporcingumo problema.
- Pinigų plovimo samprata.
- Baudžiamosios atsakomybės už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus problemos: nacionalinis ir tarptautinis aspektai.
- Baudžiamosios atsakomybės už trečiųjų šalių piliečių darbą taikymo ypatumai ir problematika Lietuvoje įgyvendinant direktyvą 2009/52/EB.
- Bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu problematika Lietuvos teismų praktikoje.
- Blanketinės dispozicijos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir jų taikymas kvalifikuojant nusikalstamas veikas.
Vytautas Piesliakas, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros profesorius habilituotas socialinių mokslų daktaras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, savo darbuose analizuoja ir aiškina specifinius baudžiamosios atsakomybės už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias darant dalyvauja keli asmenys, aspektus, taip pat aplinkybes, šalinančias baudžiamąją atsakomybę bei nusikalstamų veikų teisinius padarinius. Jo darbuose remiamasi baudžiamosios teisės teorijos nuostatomis, moksline literatūra ir naujausia Lietuvos teismų praktika, sukaupta taikant 2000 metų Baudžiamojo kodekso nuostatas. Jo knygose nagrinėjamos temos apima atleidimą nuo baudžiamosios teisės, bausmės sampratą, tikslus ir bausmių sistemą, bausmių skyrimą, baudžiamojo poveikio priemones, bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės, baudžiamosios atsakomybės senatį, priverčiamąsias medicinos priemones, teistumą ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.