Kiekviena verslo sritis sprendžia unikalias ir tik savo sričiai būdingas problemas. Kai kur tai tiekimo grandinės klausimai, kitur su personalo atranka susiję iššūkiai, dar kitur - efektyvių resursų panaudojimo sprendimai.
Vilkikų vairuotojų trūkumas ir atsipirkimo laikotarpis
Kalbinant visų dydžių logistikos įmones, dauguma verslininkų vis dažniau skundžiasi vilkikų vairuotojų trūkumu. Tai patvirtina ir sociologiniai tyrimai - dėl paties darbo specifikos ir daugelio sunkiai išsprendžiamų socialinių problemų (tokių kaip ilgi laikotarpiai atskirai nuo šeimos ir kita), vis mažiau jaunų žmonių motyvuoti tapti vilkikų vairuotojais.
Kita problema, kurią skaudžiai pastebi tiek nauji, dar tik savo veiklą pradedantys, tiek jau daugybę metų dirbantys verslai, yra ilgas vilkikų atsipirkimo laikotarpis. Taip nutinka todėl, kad transporto priemonės dažnai panaudojamos neefektyviai: kiekviena vilkiko stovėjimo prastovose minutė - tai prarasti užsakymai, ilgėjantys terminai ir neuždirbti ar prarasti pinigai vilkiko savininkams. Pagal Europos Sąjungoje galiojančius įstatymus, vilkiko darbo laikas yra susietas su jį vairuojančių vairuotojų darbo ir poilsio režimu.
„Europe Whales“ sprendimas logistikos iššūkiams
„Europe Whales“ - jauna ir ambicinga logistikos srityje dirbanti komanda - nusprendė atsakyti į šiuos verslo keliamus iššūkius ir palengvinti vilkikų vairuotojų darbo sąlygas, o tuo pat metu padėti vilkikus turintiems verslams padidinti savo gaunamą pelną, sumažinant vilkikų stovėjimo laiką.
Ši platforma užtikrina nepertraukiamą vilkikų judėjimą interaktyviame Europos žemėlapyje numatytais maršrutais. Vilkikui nebėda judėti be privalomo vairuotojų poilsio režimo: atėjus numatytam poilsio režimo metui, jį tiesiog perima pailsėjęs, aukštos kvalifikacijos vairuotojas, o vilkikas nepertraukiamai tęsia krovinio vežimą. Kuriant šią platformą, buvo panaudotos daug metų kauptos logistikos žinios: krovinių gabenimo maršrutai sudaromi taip, kad kiekvienas iš vairuotojų maksimaliai išnaudotų savo darbo laiką ir būtų išvengta vilkikui nereikalingų (o vairuotojui būtinų) poilsio pertraukų, taip išsprendžiama prastovų problema.
Maža to, „Europe Whales“, konsultuodamasi su atsakingomis už logistikos tvarką ir darbuotojų darbo teisę apibrėžiančiomis institucijomis, užtikrino, kad būtų atsakyti su darbuotojų įdarbinimu ir draudimu susiję klausimai. Lietuvos ir Lenkijos verslai dar tik pradėjo domėtis šia naujove ir svarsto skirtingas galimybes, kaip „Europe Whales“ naujovę pritaikyti savo versle. Tačiau tokioms idėjoms kaip visada imlesni Vokietijos atstovai, kurie drąsiai žengė į pirmąsias derybas.
Karas Ukrainoje ir logistikos pertvarkos
Karas Ukrainoje iš esmės pakeitė tai, kaip Europa vertina logistiką. Tai, kas ilgą laiką buvo laikoma tik verslo ar socialiniu klausimu, šiandien tampa vienu iš saugumo politikos centrinių elementų. Pajėgų judėjimo greitis, infrastruktūros pritaikymas ir tiekimo grandinių patikimumas nebėra tik operaciniai aspektai - jie tampa strateginiais veiksniais.
Europos žaliojo kurso ambicijos iš esmės perbraižo transporto sektoriaus ateitį. Iki 2050 m. senajame žemyne siekiama sukurti klimato atžvilgiu neutralų, išmanų ir integruotą judumo tinklą, kuriame geležinkeliai užims vieną svarbiausių vietų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. greitųjų traukinių eismas Europoje padvigubės, o iki 2050 m. - patrigubės.
Saulės moduliai komerciniame transporte
Po 1,2 mln. kilometrų bandymų Europos keliuose paaiškėjo tai, kas gali nuvilti ieškančius vieno aiškaus verdikto: saulės moduliai komerciniame transporte gali būti ekonomiškai pagrįsti, tačiau tik tam tikromis eksploatavimo sąlygomis. Trejus metus trukusi „SolarMoves“ iniciatyva apėmė platų spektrą transporto priemonių - nuo miesto pristatymo furgonų iki tolimųjų reisų vilkikų su puspriekabėmis. Galutinė ataskaita, paskelbta 2025 m. gruodį, remiasi 1,2 mln. kilometrų.
Dyzelinio transporto segmentas
Netikėtai palankiausi rezultatai fiksuoti dyzelinio transporto segmente. Kai saulės moduliai montuojami ant vilkikų su puspriekabėmis ir naudojami šaldymo įrangai, oro kondicionavimui ar kabinos elektronikai maitinti, pagal 2030 m. scenarijų vilkikų atsipirkimo laikotarpis gali būti apie 0,7 metų. Regioninėje distribucijoje dirbančio tolimųjų reisų sąstato atveju per penkerius metus prognozuojamas iki 32 452 eurų TCO (viso nuosavybės kainos) sutaupymas, o atsipirkimo laikotarpis - apie 0,7 metų. CO2 emisijų mažėjimas dyzeliniuose scenarijuose siekia 4,4-9,2 proc.
Praktinis paaiškinimas aiškus: šaldytuviniai sunkvežimiai turi palaikyti temperatūrą ir vairuotojo poilsio metu. Be saulės sistemos dažnai naudojamas užvestas variklis arba dyzelinis pagalbinis agregatas.
Elektrinių sunkvežimių segmentas
Elektrinių sunkvežimių segmente vaizdas nevienareikšmis. Iš keturių nagrinėtų tipų du - regioninis standus sunkvežimis ir tolimųjų reisų vilkikas su puspriekabe - per penkerių metų laikotarpį generuoja teigiamą TCO. Realūs matavimai rodo, kad miesto sąlygomis saulės indėlis gali būti reikšmingas. Nyderlanduose eksploatuojamas elektrinis maisto pristatymo sunkvežimis 2025 m. kovo-liepos laikotarpiu vidutiniškai 12,4 proc. dienos energijos poreikio padengė iš saulės.
Tolimųjų reisų elektriniams vilkikams vasaros laikotarpiu puspriekabės stogas ir šonai gali pagaminti apie 90-110 kilovatvalandžių per dieną. Anksčiau dažnai minėti 2-4 proc. traukos energijos sutaupymai yra klaidingi. Galutinėje ataskaitoje aiškiai atskiriama traukos energija ir bendras energijos poreikis, įskaitant pagalbines sistemas bei įkrovimo lankstumą.
Technologinės kliūtys ir sprendimai
Technologiniai aspektai nėra vienintelė kliūtis. Šiuo metu transporto priemonėse integruoti fotovoltiniai sprendimai (VIPV) nėra įtraukti į VECTO metodiką. Papildoma problema - atskirta vilkikų ir puspriekabių nuosavybė. Ataskaitos autoriai siūlo įtraukti VIPV į VECTO puspriekabių modulį bei pripažinti transporto priemonėse pagamintą elektrą atsinaujinančia energija pagal RED III direktyvą.
Įstrigę vilkikai Baltarusijoje
Naujausiais „Linavos“ surinktais duomenimis iš informaciją jai pateikusių įmonių, Baltarusijoje yra įstrigę 1472 vilkikai ir puspriekabės. Anot asociacijos, žala gali siekti 22 mln. eurų. Anksčiau E. Mikėnas BNS yra sakęs, kad bendri vežėjų nuostoliai artėja prie 100 mln. eurų.
Verslo požiūris. Vilkikai vis dar Baltarusijoje, į 500 mln. eurų šios krypties rinką taikosi lenkai
P. Drižas, TTLA generalinis sekretorius, teigia, kad šių transporto priemonių nuostoliai preliminariai, neskaičiuojant mokesčio už stovėjimą Minsko nurodytose aikštelėse, siekia apie 30 mln. Eur. Duomenys dar tikslinami. Baltarusija lietuviškas mašinas sulaikė po to, kai Lietuva laikinai uždarė sieną dėl kontrabandinių balionų, kurie iš Baltarusijos skrido į Lietuvą ir ne kartą stabdė Vilniaus oro uosto darbą.
Pirmieji maždaug 4 mėnesius specialiose aikštelėse Baltarusijoje stovėję Lietuvos įmonių vilkikai sieną kirto antradienio rytą. Skelbta, kad transporto priemonės galės išvykti, kai iš vežėjų bus gauti mokėjimai už jų saugojimą.