XXI-ajame amžiuje išgirsti istoriją apie atsitiktinio susitikimo metu užgimusią meilę darosi vis sunkiau. Plačios galimybės bendrauti internetu, telefonu su visu pasauliu, pakeitė anksčiau gyvavusią „meilės iš pirmo žvilgsnio“ sąvoką. Tačiau laimingųjų, kuriems buvo lemta susitikti ir pamilti ne iš nuotraukos ar žinutės, šiandien dar sutiksi. Esame linkę lyginti kartas, laikotarpius, pasikeitusius žmonių įpročius ir suvokimą apie laisvalaikį. Tačiau žinome, kad vienas dalykas visada vienijęs žmones yra bendra veikla ar požiūris į gyvenimą. Taip apie savo laimę šiandien atsiliepia viena kryptimi jau daugiau nei pusę gyvenimo žiūrintys Veslava ir Ričardas.
Susitikimas troleibuso vairavimo rutinoje: meilė ir šeimos pagrindas
Trečią dešimtmetį žiedus sumainę mylimieji pirmą kartą vienas kitą išvydo už troleibuso vairo. Šeimos istorija kukliai pasidalinusi Veslava prisimena išvydusi Ričardą dirbantį troleibusų vairuotoju tuo metu kai ji Žirmūnų troleibusų žiede dirbo vairuotoja varinėtoja. Nepriklausomybės aušroje ne visiems perprantamą, dažnai savo sudėtingumu ir įmantrumu pasižyminčią transporto priemonę puikiai įvaldę jauni žmonės tada dar nesitikėjo šiai veiklai paskirsiantys beveik visą savo gyvenimą, tačiau bendras hobis ir vienas kito supratimas viską nulėmė taip, kaip reikėjo. Artimiau susipažino bulviakasyje Jau tada daugiau nei šimtą, elektriniais laidais keleivius vežančių kolegų, turėję Ričardas ir Veslava vienas kitą artimiau pažino ne viešojo transporto parkų prieigose, o iki šių dienų šeimas ir draugus suvienijančioje talkoje.
Jaunus žmones padėti nukasant bulves pakvietusi bendradarbė nei neįtarė, kad šios veiklos metu progą daugiau pasikalbėti gavę kolegos taps artimi visam gyvenimui. Savo pažinties istorijos detalių nesureikšminanti Veslava šiandien labiausiai džiaugiasi kartu su Ričardu sukurta šeima bei vienas kito supratimu ir pagarba paremtais santykiais. „Atsimenu kai mums gimė dukrytė, jos augimą matė visas parkas. Kadangi dirbome pamainomis, mažyle specialioje nešioklėje keitėmės iš rankų į rankas. Kartu mes dalinomės viena transporto priemone, todėl pasibaigus pamainai visados susitikdavome trise - vienas kitam perduodavome visas estafetes. (šypsosi) Labai vertinu vyro supratimą ir drąsą pasilikti su vos kelių mėnesių mažyle dviese, kuomet aš išeidavau dirbti. Manau šis rūpestingumas ir šiandien atsispindi itin glaudžiuose vyro ir dukros santykiuose“, - su šypsena akyse pasakoja Veslava Simaškienė.
Šeimos kasdienybė: kaip bendras troleibuso vairavimo darbas suvienijo jų gyvenimus
Supratingumu ir pasitikėjimu grysti santykiai Ričardui ir Veslavai leido 20 metų beveik kiekvieną dieną vairuoti dviem keliais varomą troleibusą. Iki šių dienų abiems bendrai „priklausiusio“ troleibuso numerį prisimenantys vyras ir žmona kalbėdami apie parko gyvenimą pratęsia ir papildo vienas kito mintį, supranta vienas kito darbą ir apmąsto viešajam transportui šiuo metu kylančius iššūkius.
Pamainos darbe, bet ne gyvenime. Šiandien Antakalnyje, viešojo transporto parke, dirbantys vyras ir žmona vienas kitą pamato ne dažnai. Sprendimą išlipti iš troleibuso kabinos dėl pašlijusios sveikatos priėmusi pora jau dirba skirtingus, tačiau kaip ir visoje viešojo transporto sistemoje, vienas nuo kito priklausomus darbus. Veslava šiandien užima atsakingas pareigas dirbdama paskyrininke - jos telefonas niekada nenutyla. Vairuotojams darbo paskyras ir transporto priemones nuolat paskirianti moteris apie savo darbą atsiliepia kaip apie itin daug lankstumo, atminties bei žmogiško supratimo reikalaujančią veiklą.
Tuo tarpu Ričardui įtempčiausias paros laikas yra tas, kai žmona jau miega. Ričardas naktimis su kolegomis yra atsakingas už visų į parką sugrįžtančių troleibusų techninę būklę, jų švarą, tvarką, paruošimą rytdienos darbui. Vairuotoju sargu dirbantis vyras nesutinka su viešai deklaruojamomis mintimis, kad naktimis parkuose žmonės ilsisi. Klimatinėms sąlygoms ypatingai jautri, elektra varoma technika, reikalauja nuolatinio dėmesio ir priežiūros tam, kad eismas miesto gatvėse nesustotų, o keleiviai savo kelionės tikslą pasiektų saugiai ir patogiai.
Darbo ritmas, mokslas ir socialinė atsakomybė
Artėjant Valentino dienai susitikimui pakviesti vyras ir žmona žiūri vienas į kitą šypsodamiesi net ir pro apsaugines veido kaukes. Savo gyvenimo istoriją unikalia nevadinantys Veslava ir Ričardas Simaškos šiandien UAB „Vilniaus viešasis transportas“ yra ne vieninteliai sukūrę šeimą. Tačiau tiki, kad prieš kelis dešimtmečius jų gyvenimą apraizgę, vienas nuo kito priklausomi du troleibusų ūsų laidai, yra tai, kas šiandien jiems leidžia džiaugtis dalijantis savo plotu su visuomene.
Troleibuso vairuotoja Simona Januš, kuriai vos 25-eri, dalijasi savo patirtimi apie darbą. Ji teigia, kad didžiausią sunkumą darbe kelia transporto priemonių spūstys, kai vairuotojai skuba ir lenda į tarpus. Troleibusų vairuotojams stabdymo kelias yra ilgesnis, jie negali stabdyti taip staigiai, kaip automobiliai, nes veža žmones. Simona pirmoji į troleibuso vairuotojo darbą sėdo prieš ketverius metus. Jos pasirinkimas dirbti šioje profesijoje buvo sąmoningas, įkvėptas tėčio, kuris vairuodavo autobusą.
Ji pasakoja apie pirmąją dieną: „Pirmas kartas, turbūt kaip ir visiems, buvo košmariškas, buvo tokia emocija, kad galvojau, jog aš tos pusės dienos neišgyvensiu“. Tačiau antra diena buvo daug lengvesnė. Dabar Simona už troleibuso vairo jaučiasi daug geriau, nors kiekvieną dieną vis dar išmoksta ko nors naujo. Jei pasidaro nuobodu, ji paprašo dirbti daugiau, kad išvengtų monotonijos. Skirtingi maršrutai padeda išlaikyti darbo įdomumą.
Darbo dieną S. Januš pradeda anksti - keliasi 4 valandą ryto, o paskutinį reisą baigia apie pusę septynių vakare. Žiemą atsikelti sunkiau dėl tamsos ir šalčio, tačiau vasarą lengviau, nes kartu su ja bunda ir saulė. Darbo metu ji turi 4 valandų pertrauką, kurią skiria mokslams Vilniaus Gedimino technikos universitete, kur siekia transporto inžinerinės ekonomikos ir vadybos bakalauro laipsnio. Ji teigia, kad mokytis ir dirbti yra sunku, bet tai suderinama, nes darbe pailsi nuo mokslų, o mokydamasi - nuo darbo.
Vairuotojų kultūra ir kelionių realijos
Simona Januš neseniai lankėsi Rygoje ir buvo nustebusi, kad ten vairuotojai yra kultūringesni. Viešasis transportas Rygoje yra labiau gerbiamas, vairuotojai dažniau praleidžia viešąjį transportą, parodo posūkį ir sulaukia dėmesio. Ji pastebėjo, kaip tramvajus sustoja viduryje kelio, ir visi automobiliai aplink sustoja, laukdami keleivių išleidimo. Pirmenybė kelyje yra viešajam transportui. Tuo tarpu Lietuvoje situacija ne tokia gera, nors Simona ir neskuba smerkti visų vairuotojų.
Ji išskiria kitą didelę problemą - automobilių vairuotojus, kurie, įjungę avarinį signalą, mano, kad gali stovėti kur tik užsinori, ypač stotelėse ar prie draudžiamųjų ženklų. Dauguma jų nesustoja dėl gedimo, o tiesiog pastovi, paplepėti ar išleisti žmogų, nors netoliese gali būti automobilių aikštelė. Viešojo transporto keleivių elgesys. Simona išvardija nemažai ydų: keli keleiviai bando bendrauti su vairuotoju, kai „neprašyta nekalbinti vairuotojo“, o kiti spėriai skambina ar klausia kelionės detalių. Taip pat pasitaiko, kad vėluojantys keleiviai bando įlipti į troleibusą staigiai kišdami rankas ar kojas, rizikuodami būti prispausti durimis. Simona prašo keleivių, kurie vėluoja, atsistoti prie durų ir palaukti, kol jos bus atidarytos.
Dviratės transporto įvairovė ir pėsčiųjų saugumas taip pat kelia iššūkių: dviratininkų buvimas gatvėje kartais trukdo bet kokiam transportui. Nors kai kur yra dviračių takai, dviratininkai dažnai važiuoja keliu, o tai sukelia papildomų įtampos akimirkų eisme. Simona pažymi, kad vairuotojams tenka būti labai dėmesingiems ir saugoti keleivius, ypač kai įsijungia avariniai signalai ar atsiranda netikėti kliūtys.
Troleibuso techninės detalės ir profesionalumas
Simona Januš atvirauja, kad jai mieliau vairuoti senesnį troleibusą, nes jie yra praktiškesni, turi mažesnius gabaritus ir yra paprastesni nei nauji. Senesniuose troleibusuose, jei įvyksta gedimas, jį dažnai galima pataisyti vietoje, o sugedus naujam, paskutinės stotelės gali tekti nepasiekti. Ji demonstruoja gerą techninių žinių išmanymą, gebėdama atlikti smulkius remonto darbus, pavyzdžiui, dingus eigai, atjungti blokiruotę ar sutaisyti srovės imtuvų angliukus. Kiekvieną rytą Simona pati apžiūri troleibuso, patikrina ratus, žibintus, posūkio signalus, garso signalą, įveda grafiką į borto kompiuterį ir patikrina komposterius. Tam pasiruošimui ji turi 23 minutes.
Profesinių sąjungų reikalavimai ir streikų grėsmė. Vilniaus savivaldybės valdomo „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinių sąjungų atstovai reikalauja, kad įmonė būtų paskelbta keleivių vežimo dalies maršrutų konkurso laimėtoja, priešingu atveju grasina streikais. Dvejų valandų streikai numatyti balandžio 19, 21 ir 24 dienomis. VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius teigia, kad darbuotojai reikalauja teisinės apsaugos atleidžiamiems įmonės darbuotojams, perduodant dalį maršrutų privačiam verslui. Jie siekia užtikrinti pirmumo teisę įsidarbinti privačiose bendrovėse, perimančiose maršrutus.
Šeimos ir darbo harmonija tarp Ingos ir Vido Kaune
Kaune viešojo transporto keleiviai jau kelerius metus naudojasi naujausiu transportu. Vairuoti šiuolaikinį autobusą ar troleibusą yra lengva, komfortabilu, jie manevringi, tylūs, patogūs tiek vairuotojams, tiek keleiviams. Tris mėnesius bendrovėje dirbantis Rimantas Kramičius teigia: „Man patinka vairuoti, todėl ir atėjau čia dirbti. Atsiminti, kad pragyvenimas iš vairuotojo profesijos įmanomas, ypač patinka galimybė planuoti savo laiką.“ Dėmesio verta, kad Kauno įmonės vairuotojai dažnai renkasi savo grafikus, o atlyginimas laikui bėgant kyla priklausomai nuo stažo, klasės ir atliktų darbų.
Kauno kontinentas taip pat įvardija problemas: pavėžėtojai ir vairuotojai dažnai piktinasi dėl transporto elgesio, kai autobusai ar troleibusai susiduria su užklupusiais priekabinamaisiais ar necivilizuotais keleiviais, o gilyn į gatves įsijungia telefonai. Tačiau pagrindinis dėmesys skiriamas keleiviams ir saugumui: „Darbo sąlygos gerinamos, parkas atnaujinamas, o vairuotojams suteikiamos visos socialinės garantijos“, - teigia įmonės atstovai. Visuomet svarbu pabrėžti pagarbią kultūrą tarp vairuotojų ir keleivių bei nuolatinį saugumo užtikrinimą kelyje.
Prie troleibuso vairo: istorijos bei įvykiai
Viena žymiausių istorijų iš Kauno: „Vieną vakarą troleibuse užfiksuota skandalinga situacija - vairuotojas žiūri pornografinius filmus“. Po šio įvykio Kauno autobusų įmonė nedelsiant atliko tyrimą, sustabdė vairuotoją ir pranešė, kad tokie veiksmai neatitinka įmonės vertybių. Kauno autobusai pranešė, kad vyras buvo atleistas iš darbo. Šis atvejis aptariamas straipsniuose ir vaizdo įrašuose, rodančiuose įvairius incidentus viešajame transporte.
tags: #troleibusa #vairuoja #ricardas