Pastarieji dešimtmečiai šalies aviacijoje buvo palyginti ramūs - nuo 2000 m. vienoje avarijoje žuvo daugiausiai du žmonės. Kur kas daugiau aukų pareikalavusiomis katastrofomis pasižymėjo XX amžius.
Lietuvos aviacijos katastrofų apžvalga
XX amžiaus katastrofos: tragedija prie Maskvos
Pasak aviacijos muziejininko Eugenijaus Raubicko, didžiausia su Lietuva susijusi katastrofa įvyko 1973 m. gruodžio 16 d. Tuomet „Aeroflot“ skrydis buvo suplanuotas iš Vilniaus į tarptautinį Vnukovo oro uostą Maskvoje, tačiau savo tikslo nepasiekė.
Avarijos priežastis ištyrusi komisija nustatė, kad prie lėktuvo „Tu-124“ aukštumos vairo buvo montuojamas specialus trimeris, kuris valdomas mechaniškai arba elektrinio variklio. Tąsyk garsiausi to meto Lietuvos pediatrai skubėjo į konferenciją Charkive.
Anot profesoriaus Č. Januškevičiaus, medikai manė, kad lėktuvu greičiau pasieks Charkivą ir išskrido. Tarp skridusiųjų nebuvo tik gydytojos iš Kauno profesorės Onos Skučaitės-Grinkevičienės, kuri tuo metu vadovavo Kauno medicinos instituto Vaikų ligų katedrai.
Pasak katastrofos išvengusios O. Skučaitės-Grinkevičienės, tai buvo absoliutus atsitiktinumas. Jos sūnus, kurio ji prašė nupirkti bilietą į Charkivą, nupirko ne lėktuvo, o traukinio bilietą. „Atsidūriau naktį Charkive, einu rytą į konferenciją, žiūriu - nėra nė vieno mano draugo. O po pietų į mane vis įdėmiau ėmė žvilgčioti kolegos. Galop viena profesorė priėjusi tarstelėjo, jog mūsų lėktuvas neatskrido − nenorėjo tiesos sakyti. O vakare sužinojau - visi žuvo“, - pasakojo ji.
Sraigtasparnio avarija Platelių ežere (1998 m.)
Lietuvos aviakatastrofų istorijoje ryškiai pažymėti ir 1998 m. Kaip LRT.lt nurodė Lietuvos aviacijos muziejaus muziejininkas E. Raubickas, tų metų rugpjūčio 30 d. Mažeikių verslininkas šventė savo vestuves. Jo draugai vestuvių pokyliui parūpino sraigtasparnį, kuriuo buvo skraidinami vestuvininkai.
Keturi skrydžiai virš nuostabaus Platelių ežero buvo sėkmingi. Sraigtasparnį pilotavo 49 m. pilotas, kuris ore elgėsi pernelyg bravūriškai, netgi chuliganiškai. Jis vestuvininkus skraidino pavojingai žemame aukštyje, staigiai manevravo, dideliu greičiu praskrisdamas pažeme išgąsdino kelių automobilių vairuotojus, kaimiečius bei Platelių ežero buriuotojus. Penktojo skrydžio metu sraigtasparnis nukrito į Platelių ežerą. Ši avarija nusinešė trijų žmonių gyvybes.
XXI amžiaus orlaivių avarijos Lietuvoje
Bendroji statistika ir tendencijos
Duomenys apie XXI amžiuje Lietuvoje įvykusias oro transporto avarijas susisteminti kur kas geriau, juos valdo Teisingumo ministerija. Kaip LRT.lt sakė teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos patarėjas viešiesiems ryšiams Paulius Žeimys, "ankstesniais metais žūčių orlaivių avarijose skaičius svyruodavo nuo nulio iki penkių per metus."
Remiantis Teisingumo ministerijos turimais saugos tyrimų ataskaitų duomenimis, kurie yra renkami nuo 2000 m., daugiausiai vienos orlaivio avarijos Lietuvoje metu yra žuvę du asmenys.
Vien 2026 metais Lietuvoje buvo pradėti šeši saugos tyrimai dėl orlaivių avarijų. Trys iš į avarijas patekusių orlaivių buvo sklandytuvai, taip pat į avariją pateko vienas karšto oro balionas, vienas ultralengvasis lėktuvas ir vienas lengvasis lėktuvas.
Ryškiausios lengvųjų orlaivių ir sklandytuvų avarijos
- 2007 m. birželio 2 d. nukrito dvivietis ultralengvasis lėktuvas „TL 2000“, nusinešęs dviejų asmenų gyvybes.
- Dar viena dvi gyvybes nusinešusi nelaimė įvyko 2009 m. rugpjūčio 8 d. netoli Alytaus aerodromo. Ultralengvuoju orlaiviu „Aeroprakt A-22“ skrido pilotas ir keleivis. Įvykio metu pilotas žuvo, o kartu skridęs keleivis nuo patirtų traumų mirė ligoninėje.
- 2014 m. balandžio 19 d. orlaivis, pilotuojamas Lietuvos piliečio, pakilo į apžvalginį skrydį iš Paluknio aerodromo. Netrukus po pakilimo ultralengvasis orlaivis pateko į plokščiąjį suktuką ir trenkėsi į žemę Madžiūnų miške, Trakų rajone. Orlaivio pilotas ir kartu skridęs keleivis žuvo iškart.
„An-2“ orlaivio dingimas Baltijos jūroje (2015 m.)
2015 m. gegužės 16 d. Lietuvos aviakatastrofų istorijoje svarbūs dėl nelaimės Baltijos jūroje, kai dingo orlaivis „An-2“. Apie 7 val. orlaivis pakilo iš Danijos Skjerne esančio Stauningo aerodromo ir apie 9 val. nusileido netoli Geteborgo esančiame Katlebergo aerodrome.
11 val. 07 min. „An-2“ pakilo iš Katlebergo aerodromo skrydžiui į Klaipėdą. 13 val. 21 min. orlaivio įgula radijo ryšiu susisiekė su Palangos skrydžių valdymo centru ir pranešė savo skrydžio aukštį, atsakiklio kodą, planuojamą atvykimo į Klaipėdos aerodromą laiką ir tai, kad artėjimą prie Klaipėdos praneš. Vėliau į daugkartinius Palangos skrydžių valdymo centro bandymus susisiekti orlaivio „An-2“ įgula neatsiliepė, todėl 14 val. 50 min. apie dingusį orlaivį pranešta Aeronautikos gelbėjimo koordinaciniam centrui. 15 val. 08 min. Lietuvos kariuomenės jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, kad Baltijos jūroje, 116 kilometrų į vakarus nuo Šventosios, buvo pastebėta vandens paviršiuje plūduriuojanti lėktuvo nuolauža. Dingusiu lėktuvu skrido du pilotai, jų kūnai buvo rasti 2015 m. gegužės 19 d.
Tragiškos avarijos Kauno rajone
- 2019 m. gruodžio 8 d. apie 14 val. į vakarus nuo S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo, Noreikiškių k., Kauno r., nukrito lėktuvas. Kaip rašoma avarijos ataskaitoje, pakilęs lėktuvas nukrypo į dešinę pusę ir netrukus nukrito privataus namo kieme. Lėktuvu skridę instruktorius ir studentas mirtinai sužaloti. Saugos tyrimo metu nustatyta, kad abu lėktuvo varikliai prarado galią dėl degalų trūkumo. Tai lėmė lėktuvo valdymo kontrolės praradimą dėl tęsiamo aukštėjimo didinant lėktuvo polinkio kampą aukštyn, kai nepakankama variklio trauka ir netinkamai reaguojama į neveikiantį variklį bei išleistą važiuoklę. Dėl to buvo pasiektas lėktuvo smukos greitis, o greičiui toliau mažėjant, lėktuvas perėjo į kairįjį suktuką.
- 2022 m. rugpjūčio 8 d. 20 val. 4 min. vėl įvyko lėktuvo avarija Kaune. „Po kelių ratų aerodrome, toliau tęsdamas skrydį aerodromo Vakarinėje pilotavimo zonoje, lėktuvas pateko į suktuką ir trenkėsi į žemę“, - nurodoma incidento ataskaitoje.
Krovininio lėktuvo katastrofa Vilniuje (2025 m. lapkritis)
Avarijos aplinkybės ir pirminiai duomenys
2025 m. lapkričio 25 d. ryte Vilniuje, netoli Vilniaus oro uosto, šalia gyvenamojo namo Žirnių gatvėje, nukrito ir sudužo krovininis Vokietijos įmonės DHL lėktuvas „Boeing 737-400“. Apie 5.30 val. orlaivis nukrito ties 5 namu.
Orlaiviu skrido keturių žmonių įgula: 48 metų Ispanijos pilietis pilotas žuvo. Dar trys asmenys - dar vienas ispanas (gim. 1990 m.), vokietis (gim. 1969 m.) ir lietuvis (gim. 1990 m.) - buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę. Visi sužalotieji išgyveno.
Krentantis lėktuvas kliudė dalį gyvenamojo namo, užsidegė šalia buvę sandėliukai ir automobilis. Iš nelaimės vietos buvo evakuoti 13 žmonių. Orlaivis buvo visiškai suniokotas.
Rusijos ataskaita apie Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos aplinkybių tyrimas
Tyrimo eiga ir atmestos versijos
Neteisėto įsikišimo ir terorizmo versijos atmetimas
Pirminiais duomenimis, keltos versijos, kad orlaivis galėjo nukristi dėl techninių problemų, galimos piloto klaidos ar netinkamai suveikusios oro uosto įrangos. Iš pradžių užsiminta ir apie galimo teroristinio akto ar sabotažo galimybę, tačiau prokuratūra nurodė, kad duomenų, kurie pagrįstų tokius scenarijus, kol kas nėra.
Teisingumo ministerijos (TM) atstovas R. Mockus spaudos konferencijos metu pranešė, kad „dėl sudužusio krovininio orlaivio jokio neteisėto įsikišimo ar terorizmo požymių nėra nustatyta“. Teroristinio išpuolio versija atmesta, įvertinus tarpinę orlaivio avarijos tyrimo ataskaitą. Tai, kad orlaivis negalėjo nukristi dėl neteisėto įsikišimo, patvirtino ir avarijos tyrimą atliekantis TM orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas Laurynas Naujokaitis. „Orlaivio savirašiai parodė, kad įgula visą laiką bendravo darbo tema, tai yra, kad nėra jokio neteisėto įsikišimo į aviacijos veiklą požymių“, - tvirtino L. Naujokatis.
Hidraulinės sistemos gedimas ir įgulos veiksmai
Anot L. Naujokaičio, orlaivio juodųjų dėžių informacija rodo, jog orlaiviui artėjant prie Vilniaus oro uosto, besiruošiant tūpti, lėktuvo B hidraulinė sistema perėjo į išjungtą padėtį, o lėktuvo užsparniai buvo 0 laipsnių padėtyje. „Artėjimas tūpti buvo tęsiamas toliau, kol pavojingo artėjimo su žeme sistema įjungė perspėjimą, kad artėja žemė. Netrukus po to orlaivis susidūrė su žeme“, - sakė L. Naujokaitis.
Jo teigimu, nenustatyta, kad lėktuvas būtų sugedęs prieš smūgį į žemę. Taip pat nustatyta, jog gaisras orlaivyje kilo po smūgio į žemę. TM atstovas patvirtino, kad lėktuvo variklio apledėjimo sistema nebuvo įjungta, o orlaivio įgula susidūrė su iššūkiais palaikyti radijo ryšį su oro uostų dispečeriais. Vis dėlto, L. Naujokaitis, paklaustas, ar pilotas galėjo pasielgti netinkamai, laiku neįjungti lėktuve hidraulinės sistemos, tiesaus atsakymo nepateikė, nurodydamas, kad „visa analizė ir išvados bus galutinėje ataskaitoje“.
Tyrimą dėl šios katastrofos atlieka Lietuvos, Ispanijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų tyrėjai.
Prokuratūros veiksmai ir įtarimai pilotui
2026 m. kovą Generalinė prokuratūra pranešė, jog įtariama, kad Vilniuje įvykusios aviakatastrofos, kurios metu nukrito lėktuvas, priežastis yra žmogiška klaida. Prokurorai siekia įtarimus pateikti sudužusio lėktuvo pilotui.
Ikiteisminiame tyrime prokurorai kreipėsi į kompetentingas Ispanijos institucijas, prašydami Europos tyrimo orderio pagrindu atlikti būtinus tyrimo veiksmus, įteikti ten besigydančiam orlaivio pilotui pranešimą apie įtarimą bei jį apklausti. „Toks sprendimas priimtas siekiant išsamiai ištirti lėktuvo katastrofos aplinkybes, kuri, kaip manoma šiuo metu turimų duomenų pagrindu, kilo dėl žmogiškos klaidos“, - teigia prokuratūra.
Išanalizavus ir apibendrinus Lietuvoje atliktų apklausų, įvykio vietos apžiūrų, lėktuvo skrydžio savirašių bei pilotų kabinos pokalbių įrašų bei kitus tyrimo metu gautus duomenis, buvo nustatyta, jog lėktuvo avarija galimai įvyko dėl išjungtos hidraulikos sistemos, kuri atsakinga už užsparnių išskleidimą, ir tai galimai sukėlė lėktuvo nukritimą.
Šiuo metu ikiteisminis tyrimas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, turto sunaikinimo dėl neatsargumo, oro transporto priemonės netinkamos priežiūros ar remonto yra tęsiamas. Ikiteisminiame tyrime 16 asmenų yra pripažinti nukentėjusiaisiais.
Katastrofos padariniai ir nukentėjusieji
Nacionalinių krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas teigia, kad „stebuklas įvyko, kad žmonės išliko gyvi, tiek įgulos nariai, tiek aplinkiniai gyventojai“. Medikai komentavo įguloje buvusio lietuvio būklę - sakė, kad jis vienas iš sveikiausių, pats sugebėjo išlipti ir paaiškinti medikams, kur kas yra - kiek žmonių buvo, kokios jų būklės ir panašiai. 34 metų lietuvis tarnyboms pasakė, kad jis skrido lėktuvo salone, o kiti trys skrido priekyje - tai galėjo būti pagrindine priežastimi, kodėl vyro būklė geriausia iš visų kitų įgulos narių.
Anot pirmos į įvykio vietą atvykusios Vilniaus greitosios medicinos pagalbos medikės Boženos Jerenkivč, kitus tris orlaivyje buvusius asmenis pavyko lengviau išgelbėti tik todėl, kad kabinos, kurioje jie buvo, neapėmė liepsnos. V. Vitkauskas džiaugiasi, kad vienam iš lėktuve buvusių žmonių taip pasisekė. To priežastis, pasak jo, gali būti ir ta, kad lėktuvas jau leidosi, incidentas įvyko nepilnai 2 kilometrai iki tūpimo tako, todėl atitinkamai ir greitis buvo mažesnis, ir smūgis ne toks didelis.
Žirnių gatvės gyventojų patirtys
Vitalijus, vienas iš Žirnių gatvės namo, kurį kliudė krentantis lėktuvas, bendrasavininkų, po nelaimės laikinai prarado namus. „Aš esu optimistas, atgal nežiūriu, žiūriu tik į priekį. Aš prie ekstremalių situacijų pripratęs“, - Eltai sakė buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnas Vitalijus. Jis teigia nebijantis, nes „lėktuvas į tą pačią vietą nekrenta, žaibas į tą pačią vietą nekrenta“.
Vitalijus mano, kad jo gyvybę galėjo išgelbėti kieme buvęs jo asmeninis mikroautobusas, pirkto Vokietijoje ir anksčiau naudoto tos pačios DHL kompanijos. „Manau, kad smūgio banga apie 15-20 metrų šį mano mikroautobusą sviedė link namo ir taip uždengė langą pirmame aukšte, kur aš miegojau. Jeigu ne jisai, iš manęs mažai kas būtų buvę likę“, - mano Vitalijus.
Iki tragedijos sklype stovėjo du namai. Vieno jų, maždaug 100 kvadratų namo, nebeliko - jį teko nugriauti, nes pastatas per lėktuvo katastrofą buvo suniokotas, sulietas vandeniu. Jo atstatyti nebuvo įmanoma, o kaimynai ir jų vaikai nepanoro grįžti čia ir gyventi toliau. Gavusi kompensaciją šeima nusipirko namą kitur.
Gelbėjimo operacija ir atstatymo darbai
Didelė padėka skiriama ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento darbuotojams, sugebėjusiems operatyviai ir profesionaliai užgesinti ugnį. „Turbūt didžiausias laimės faktorius, kad gaisras, kuris kilo ir buvo tikrai nemažas, mūsų priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento profesionalumo dėka buvo greitai užgesintas ir žmones evakuoti iš orlaivio. Čia yra daug profesionalumo, aišku šiek tiek ir sėkmės, bet rezultatą turime tokį, kad iš keturių įgulos narių, tik vienas yra žuvęs“ - komentuoja NKVC vadovas.
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas Donatas Gurevičius sakė, kad namas Žirnių gatvėje yra smarkiai apgadintas, o dalis jo tikrai nebetinkama gyventi. „Dalis namo apgriuvo, apdegė. Ugniagesiams teko nugriauti nestabilią pastato sieną“, - sakė D. Gurevičius. Gaisras lėktuvo kritimo vietoje galutinai likviduotas apie 11.30 valandą. Trylika šio namo gyventojų buvo apgyvendinti viešbutyje.
Vitalijus ir kitiems namo gyventojams pavyko taikiai susitarti su bendrove „Switftair“ (kuriai priklausė lėktuvas) ir išsireikalauti nemažas pinigines kompensacijas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Aviakompanijos draudimas sumokėjo turtinę ir neturtinę žalą, dalyvaujant advokatams pasirašyta taikos sutartis. „Pusę pageidautos sumos gavau, nors nepriklausomi vertintojai dalyvavo, aiškinomės, kokios išlaidos. Jie motyvavo tuo, kad čia Lietuvoje pirmas kartas, Lietuvoje tokio atvejo nebuvo. Buvo kalbama ne apie tai, kaip pasauliniu mastu tai kompensuojama“, - sakė gyventojas.
Aviakatastrofos teritoriją tvarkė ir savivaldybė. „Degalai buvo išsipylę, gruntas pakeistas“, - pasakojo Vitalijus. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas informavo, kad jau yra baigti aplinkos švarinimo darbai ir artimiausiu metu planuojama atšaukti katastrofos vietoje galiojančią ekstremaliąją situaciją. „Pabrėžiame, kad tarša nebuvo kelianti pavojų gyvybei ar sveikatai. Dalis nukentėjusių gyventojų dar naudojasi socialiniais būstais, sutartys galioja iki kitų metų kovo“, - teigė G. Grubinskas.