Priparkavus automobilį Rygoje ir pažeidus taisykles, vairuotojas, grįžęs namo, rado po valytuvu informacinį lapelį latvių kalba: "Jūs esate nubaustas 20 Eur. bauda". Policininkai neturėjo vairuotojo ar automobilio savininko duomenų, o tiesioginis bendravimas neįvyko. Tai natūraliai sukėlė klausimą: ar teisėtas toks Latvijos (spėjama) policijos reikalavimas sumokėti baudą, kai jie nežino, kam priklauso automobilis su lietuviškais numeriais?
Teisinis pagrindas ir Latvijos praktika
Visų pirma, bauda už aprašytą pažeidimą Latvijoje gali būti skiriama, tačiau ne eurais, o latais. Už parkavimo taisyklių pažeidimus Rygoje baudžia savivaldybės policijos kelių policijos skyrius (automobiliai su žalia juosta, uniformos juodos su geltonomis liemenėmis).
Jei vairuotojas nesumoka baudos, duomenys apie automobilį ir savininką įvedami į duomenų bazę, ir automobilis negalės praeiti techninės apžiūros. Tačiau, jei automobilis registruotas Lietuvoje ir vairuotojas neturi darbo Latvijoje, jokių teisinių pasekmių dėl nesumokėtos baudos nebus. Analogija galioja ir už kitus pažeidimus, pavyzdžiui, greičio viršijimą.
Latvijos Kelių policija surašo protokolą ir antrą egzempliorių atiduoda vairuotojui. Jie negali paimti baudos vietoje. Protokole, nutarimo vietoje, nurodoma paskirta bauda, kurią privaloma sumokėti per 30 dienų. Tačiau mokėti nebūtina, nes baudos išieškojimas nebus vykdomas, jei vairuotojas neturi darbo Latvijoje ir automobilis nėra registruotas šalyje.
Teoriškai, jei bauda paskirta, yra dar viena galimybė. Pagal 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės Latvijos teritorijoje atsako pagal tuos pačius taisykles kaip ir Latvijos piliečiai, jei kodeksas nenumato kitaip. Taigi, nesumokėta bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais ar administraciniu areštu.
Latvijos protokoluose asmens kodas rašomas su brūkšniu viduryje (pvz., ******-*****), todėl užsienio asmens kodų negalima įvesti į kompiuterinę sistemą. Kiekvieną kartą paklausiama, ar vairuotojas nebuvo anksčiau baustas, ir patikrinama informacinė sistema. Taip pat verta pastebėti, kad latvių abėcėlėje nėra raidės "Y".
Patirtis su baudomis ir skolų administravimu
2015 m. kovo 22 d. buvo gauta bauda už parkavimą Latvijoje. Kvitą buvo surašytas latviškai, todėl iš pradžių į jį nekreipta dėmesio ir bauda nesumokėta. Po daugiau nei dvejų metų, 2017 m. liepos 24 d., buvo gautas neregistruotas laiškas iš UAB "CCS - Costume care services" su reikalavimu įvykdyti prievolę. Bauda buvo išrašyta latviškai, mamai, kuri tuo metu buvo transporto priemonės savininkė. Tai gali reikšti, kad buvo skirta ne administracinė bauda, o mokestis pagal civilinę sutartį, jei aikštelė priklausė privačiai įmonei. Skolą administruoti įmonė perdavė privačiai skolų administravimo įmonei.
Mokesčių deklaracijos ir tarptautiniai įsipareigojimai
Lietuvos piliečiams, dirbusiems užsienyje, svarbu pasidomėti, ar toje šalyje privaloma teikti pajamų deklaraciją ir ar jos nepateikus laiku gresia baudos. Taip pat svarbu deklaracijas pateikti be klaidų, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų iš užsienio mokesčių inspekcijos.
Ne visose šalyse ir ne visais atvejais privaloma teikti pajamų deklaraciją. Gavus laišką iš užsienio mokesčių inspekcijos su raginimu deklaruoti pajamas, į jį reikėtų sureaguoti skubiai, nes kitu atveju bus skirta bauda, o jos nesumokėjus - priskaičiuoti delspinigiai. Deklaracijos pateikimo terminai kiekvienoje šalyje skiriasi (pvz., Vokietijoje - iki gegužės 31 d., Olandijoje - iki balandžio 1 d.).
Didžiausios baudos gresia tiems, kas dirbo Jungtinėje Karalystėje kaip laisvai samdomi darbuotojai (self-employed) ir laiku nepateikė pajamų deklaracijos. Šios kategorijos darbuotojai privalo pateikti deklaracijas net ir tuo atveju, jei tik užsiregistravo kaip laisvai samdomas darbuotojas, bet dirbti neteko.
Pasitaiko atvejų, kai teikiant pajamas deklaracijas savarankiškai, pateikiama klaidinga informacija ir susigrąžinama per daug mokesčių. Mokesčių inspekcijos gali perskaičiuoti mokesčius už 5 paskutinius metus ir, radus neatitikimų, bus priskaičiuota skola. Deklaracijas pateikti galima tiek gyvenant užsienyje, tiek grįžus į Lietuvą, savarankiškai arba pasinaudojant profesionalų pagalba.
ES taisyklės ir tarptautinis bendradarbiavimas
Europos Parlamente (EP) buvo atnaujintos ES taisyklės, siekiant glaudesnio valstybių narių bendradarbiavimo keičiantis informacija apie pažeidimus ir nustatant nedrausmingus vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad 40% kelių eismo pažeidimų, kuriuos padaro užsienio vairuotojai, lieka nenubausti, naujos taisyklės įpareigos ES valstybes glaudžiau bendradarbiauti.
Gavusios informaciją apie pažeidėją, ES valstybės turės per du mėnesius atsakyti į tarpusavio pagalbos prašymą. Pagal naujas taisykles, išplečiamas pažeidimų, kurie inicijuotų tarptautinį bendradarbiavimą, sąrašas. ES valstybė, kurioje įvykdytas pažeidimas, turės 11 mėnesių nuo pažeidimo momento nuspręsti, ar skirti baudą.
Nustatomos pranešimų apie paskirtą baudą pagrindinės detalės, pavyzdžiui, pažeidimo vieta ir laikas, aplinkybės bei teisė ginčyti skirtą baudą. Siekiant padidinti taisyklių skaidrumą ir palengvinti jų įgyvendinimą, Komisija įpareigojama sukurti informacijos apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus portalą.
EP pranešėjas Kosma Złotowski pažymėjo, kad siekiant padidinti kelių eismo saugumą, ES valstybės turi stiprinti bendradarbiavimą ir turėti veiksmingas priemones kelių eismo pažeidėjams iš užsienio valstybių nubausti. Atnaujintos taisyklės padės tai pasiekti, bet kartu bus naudingos ir vairuotojams, kurie turės gauti informaciją apie pažeidimą per nustatytą laiką, savo kalba ir su paaiškinimu, ką daryti nepripažįstant pažeidimo.
Naujosioms taisyklėms pritarė 570 EP narių, 36 nepritarė, o 24 susilaikė. Jų įsigaliojimui dar reikalingas formalus ES Tarybos pritarimas.
Baudų išieškojimas ir galimi nesusipratimai
Administracinis nutarimas, pasibaigus paskirtos baudos sumokėjimo terminui, siunčiamas vykdyti antstoliui. Jei teisės pažeidimą padaro nepilnametis nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų, neturintis savarankiškų pajamų, baudą už jį turėtų sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.
Baudos sumokėjimo terminas yra 40 dienų. Jeigu per šį laikotarpį Eismo priežiūros tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) negauna duomenų apie baudos sumokėjimą, pažeidėjui siunčiamas priminimas. Jeigu bauda nesumokama ir po priminimo, jos išieškojimas perduodamas antstoliams, o tai reiškia, kad teks mokėti ir už antstolio darbą.
Nors 40 dienų yra pakankamai ilgas terminas, nemažai vairuotojų laiku nesumoka baudų. Apie 80% baudų, kurios perduodamos antstoliams išieškoti, neviršija 100 eurų. Daugelis vairuotojų pamiršta sumokėti, atidėlioja mokėjimą, pasitiki artimaisiais, kurie pažada sumokėti, bet to nepadaro.
Nemažai nesusipratimų kyla dėl to, kad dalis vairuotojų bankuose arba mokėdami internetu neatidžiai užpildo mokėjimo dokumentus. Pavyzdžiui, suklysta nurodant arba iš viso nenurodo svarbių rekvizitų: asmens kodo, administracinio nutarimo numerio, įmokos kodo. Kartais, kai baudą už pažeidėją moka kitas asmuo, jis pamiršta nurodyti, už kokį asmenį moka. Tokiais atvejais VMI negali gautų pinigų priskirti jokiai tikslinei kategorijai ir grąžina įmokas į mokėtojų sąskaitas.
Jeigu žmogus tiesiog perveda pinigus ir neįsitikina, ar bauda sumokėta tinkamu būdu, ar apie sumokėjimą informuota Eismo priežiūros tarnyba, administracinis nutarimas gali iškeliauti pas antstolį. Svarbu žinoti, kad antstoliai, vykdydami administracinių baudų išieškojimą, nesiunčia raginimų jas susimokėti geruoju ir papildomai neinformuoja apie prievolės įvykdymo terminus.
Situacija Danijoje
Danijoje už nesumokėtas baudas dabar atsako policija. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įvesta nauja Danijos kelių mokesčių sistema kelia prieštaravimų. Iki 2025 m. birželio jau buvo išduota apie 40 tūkst. baudų.
Danijos Kelių eismo agentūra reguliariai atmeta skundus, net ir tuos, kurie paremti dokumentais. Kai bauda nėra sumokėta, byla perduodama policijai, kuri ją traktuoja kaip baudžiamąjį nusižengimą. Jei gaunama nauja bauda iš policijos, reikia reaguoti per nustatytą laikotarpį.
Bendrovės "Bechs & ABC Flytteforretning ApS" atvejis parodo, kaip sunku įrodyti sistemos klaidą. Nepaisant tinkamai veikiančio OBU (On-Board Unit), mokėjimo patvirtinimo ir sekimo dokumentacijos, vežėjas pralaimėjo Danijos Kelių eismo agentūrai.
Nuo 2025 m. liepos 1 d., remiantis Danijos parlamento priimtu teisės aktų pakeitimu, baudos padidėjo nuo 4,5 tūkst. iki 9 tūkst. Danijos kronų (apie 600-1200 Eur). ITD (Danijos transporto agentūra) pabrėžia, kad tokia suma yra neproporcinga ir nesuderinama su ES teisės aktais.