Pavasario lygiadienis, švenčiamas kovo 20-21 dienomis, yra svarbus astronominis reiškinys, žymintis astronominio pavasario pradžią. Šiaurinio pusrutulio gyventojams tai ypatingas momentas, nes diena ir naktis tampa lygios, o po jo dienos pradeda ilgėti, tamsa tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai. Tai senas gamtos virsmas, kuris Lietuvoje pasitinkamas įvairiais renginiais ir apeigomis.
Pavasario lygiadienio minėjimas Vilniuje
Pavasario lygiadienis Vilniuje minimas itin įspūdingai. Nuo 2008 metų Vilniaus etninės kultūros centras kartu su Vilniaus miesto savivaldybe organizuoja renginius Šventaragio slėnyje.
Ugnies tradicijos ir meninės instaliacijos
- Šventaragio slėnyje uždegamos Pavasario lygiadienio ugnys.
- Moksleiviai puošia medžius savo gamybos šviečiančiais paukšteliais.
- Iš žvakučių komponuojami įvairūs baltiškosios ornamentikos raštai.
Atlikėjos Tamsaulės programa ir ritualinė erdvė
Kovo 20 d. Šventaragio slėnyje skamba atlikėjos Tamsaulės (Eglės Gelažiūtės-Pranevičienės) - etnomuzikologės, kompozitorės ir kultūros tyrėjos - pavasario lygiadienio proga sukurta programa. Joje per balsą, elektroninius garsovaizdžius ir folkloro įtakas atsiveria ritualo, atsinaujinimo ir gamtos ciklų tematika. Renginio dalyviai kviečiami ne tik klausytis, bet ir patirti muziką kaip bendrą ritualinę erdvę, jungtis į bendrą dainavimą, pasinerti į meditacinę atmosferą ir prisiminti ritmą, kuris sieja žmogų su gamta ir kultūrine atmintimi.
Menininko Vyganto Vėjo skulptūrinė kompozicija „TIESOS VARTAI“
Šventaragio slėnį iki Rudens lygiadienio puoš menininko Vyganto Vėjo „LandArt“ technika sukurta skulptūrinė kompozicija „TIESOS VARTAI“. Pasak autoriaus, ši kompozicija simbolizuoja ryšį, perėjimą iš tamsos į šviesą, iš šiapus į anapus, iš didybės į menkumą, iš menkumo į didybę.
Grupės „Skylė“ pavasario lygiadienio koncertai
Metams bėgant, kai kurios senosios lietuvių tradicijos, tokios kaip praustis ryte upėje ar auštant bėgti laukais tiesiai į saulę, išnyko. Tačiau grupė „Skylė“ sukūrė savo tradiciją - lygiadienį paminėti specialiu, tik šia proga rodomu, koncertu.
- Kiekvienais metais lygiadienio koncerto programa šiek tiek keičiasi, prijungiama naujų dainų, bet esmė ir nuotaika išlieka ta pati.
- Šie ypatingos nuotaikos koncertai sutraukia pilnas sales žiūrovų, ir nemaža jų dalis paklausyti ateina kasmet, taip sukurdama pavasario pasitikimo tradiciją.
- Koncertuose skamba dainos, kurios savo spalva ar tema tarsi įveda į gyvybingąjį pusmetį.
- Išskirtinę aurą kuria kruopščiai dėliojama muzika ir tekstai, pasirodymą lydintis specialus apšvietimas, ypač kokybiškas garsas, ir su grupe grojantis styginių kvartetas, tapęs neatsiejama koncerto, kurį beveik galima vadinti spektakliu, dalimi.
- Koncertai vyks: kovo 22 d. Klaipėdoje, Dramos teatre, kovo 25 d. Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, kovo 26 d.
Kernavės pavasario lygiadienio šventė
Kovo 21-ąją, kai diena ir naktis tampa lygios, o šviesa pradeda ilgėti, Kernavė kviečia kartu pasitikti vieną seniausių metų virsmų - Pavasario lygiadienį. Renginys jungia senąsias baltų tradicijas, gamtos pažinimą ir šiuolaikinę kūrybą.
- 11.00 - LAUMIŲ MAUDYNĖS: Saulės pasveikinimas, dainos ir simbolinis žemės žadinimas. Skambant sutartinėms ir degant laužui, dalyviai kviečiami nusiprausti ar net išsimaudyti lediniame Neries vandenyje, taip, kaip seniau būdavo pasitinkamas pavasaris.
- 12.30 - Edukacinė degustacija „PAVASARIO SKONIS: RINK, GAMINK, RAGAUK“: Pirmųjų laukinių augalų pažinimo ir ragavimo edukacija, kurią ves edukatorė Judita Korsakienė.
- 17.30 - Žygis „MŪSŲ ŽALČIAI IR GYVATĖS“: Pažintinis žygis su gamtininku Tadu Bujanausku apie lietuvių mitologijoje ir gamtoje svarbius roplius - žalčius ir gyvates.
- 19.30 - LYGIADIENIO APEIGA / PERFORMANSAS: Svarbiausias vakaro ritualas su vaidila Gediminu Žiliu ir Širvintų kultūros centro Kernavės folkloro ansambliu „Medgrinda“ (vadovė Kristina Stankevičienė).
Visą vakarą Balto kalno miškas virs šviesos ir meno erdve.
Kaziuko mugė Vilniuje
Galima sakyti, kad pavasaris Lietuvoje prasideda nuo „Kaziuko“. Tai šimtametėmis tradicijomis garsėjanti Vilniaus Kaziuko mugė. Ji kilusi iš šventojo Kazimiero pagerbimo procesijų, rengiamų nuo 1604 metų. Dabar tai visos Lietuvos amatininkų suvažiavimas.
- Kiekvienais metais kovo pirmomis dienomis amatininkai užpildo Vilniaus gatves, džiugindami tradiciniais dirbiniais ir kūrybiškomis naujovėmis.
- 2022 metais Kaziuko mugė vyks kovo 4-6 dienomis.
- Platesnė informacija - svetainėje www.craftson.lt. Beje, šioje svetainėje rasite informaciją ne tik apie Kaziuko mugę, bet ir Lietuvos amatininkų, tautodailininkų ir kitų kūrėjų rankų darbo gaminius.
Šv. Velykos ir etnografinės tradicijos
Šv. Velykos - tai svarbiausia, beveik kiekvienuose namuose švenčiama pavasario šventė, simbolizuojanti gamtos atbudimą, o krikščionims - Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirties. Šventę supa daugybė po šiai dienai išlikusių papročių.
Rumšiškėse įsikūręs Lietuvos liaudies buities muziejus Velykų antrąją dieną kviečia į šventę, kurioje galima susipažinti su etnografinėmis Velykų tradicijomis:
- Visi kviečiami suptis velykinėmis sūpuoklėmis ir sužinoti, jog tai vaisingumą skatinantis apeiginis veiksmas.
- Galima įsimaišyti į lalauninkų (kaimynus lankančių dainininkų būrį).
- Primenama apie berželių sprogdinimo ir avižų daiginimo papročius.
- Patyrę margučių margintojai dalinasi žiniomis apie įvairiausius marginimo būdus.
Pavasario renginiai Mažojoje Lietuvoje
Į įdomius pavasario renginius kasmet vilioja Mažoji Lietuva.
Šaktarpio šventė Rusnėje
Pavasario potvynio metu Rusnė kviečia į Šaktarpio šventę. Jos metu pristatoma potvynių ir žvejybos istorija, žvejai iš valčių pardavinėja šviežią žuvį, vyksta venterinių valčių varžybos. Paragauti žuvienės, keptos ir rūkytos žuvies bei pasidairyti po šventės metu veikiantį blusturgį suguža galybė žmonių, norinčių aplankyti salą unikaliu metu - per potvynį. Pagrindinis organizatorius - Rusnės bendruomenė.
Žiobrinės Nidoje
Žiobriams plaukiant iš Baltijos jūros neršti upėmis aukštyn, Nida kviečia į Žiobrines. Tai neeilinis renginys, užburiantis savo dvasia ir puikiu žuvies skoniu! Jo vinis - žiobrių kepimas specifiniu, Kuršių nerijos žvejams būdingu būdu. Šventės programoje - mokomieji kūrybiniai užsiėmimai, autentiški žuvies kepimo receptai, tradiciniai žaidimai visai šeimai, žygis po Nidą. Organizatorius: Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.
Jorės (Jurginių) šventė
Jorė arba Jurginės - tai pavasario žalumos šventė, švenčiama balandžio 23 dieną.
- Jorės šventė jau beveik trisdešimt metų iškilmingai švenčiama Molėtų rajone, Kulionių kaime esančioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Dangaus šviesulių stebykloje.
- Ne mažesnės reikšmės renginys - Jurginės Palangoje. Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“ kasmet per Jurgines į Palangą sukviečia visos Lietuvos folkloro ansamblius ir veda juos į palangiškių šventą vietą - ant Birutės kalno.
- Šiaurės Lietuvoje per Jurgines visi vyksta į Raudėnus (Šiaulių r.).
Kiti pavasario kultūros renginiai
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės
Gegužės 5 dieną Vilniaus rotušėje įvyks vienas iškiliausių etninės kultūros lauko renginių - Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas - tai Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sisteminiai sąrašai su surinktais ir nuolat atnaujinamais dabarties ir praeities duomenimis: aprašymais, vaizdo ir garso medžiaga. Organizatorius - Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Mandolininkų festivalis Zarasuose
2022 m. gegužės 7 d. Šiame, jau šeštą kartą vyksiančiame, festivalyje susiburs mandolinininkai ir kiti styginiais instrumentais grojantys muzikantai. Organizuoja Zarasų kultūros centras.
Folkloro šokių varžytuvės „Patrepsynė 2022“
Varžytuves sudaro trys turai. Pirmasis vyksta klasėse, mokyklose, antrajame rungiasi šokėjai miestuose ir rajonuose. Finalinis „Patrepsynės 2022“ turas vyks gegužės 19 d. Organizatorius - Šiaulių kultūros centras.
„Aukso paukštė“ apdovanojimai
2022 metais „Aukso paukštė“ geriausiam krašto folkloro kolektyvui ir vadovui bus įteikta gegužės 14 d. Šakių rajono Griškabūdžio kultūros centre.
Tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“
Šis festivalis Vilniuje vyksta jau nuo 1973 metų. Festivalis tradiciškai rengiamas paskutinį gegužės savaitgalį. Būdamas seniausias folkloro festivalis Lietuvoje, jis turėjo ir turi ženklų poveikį visam lietuvių folkloro judėjimui, buvo ir yra svarbi mūsų etninės kultūros sklaidos bei plėtros dalis. „Skamba skamba kankliai 2022“ vyks gegužės 26-29 d. Festivalį rengia Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalio svetainė: www.ssk.lt.
tags: #pavario #lygiadienis #renginys #oncertas