Daugelio įmonių veikla sunkiai įsivaizduojama be automobilio, tačiau transporto priemonių apskaita kelia daugybę klausimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ar galimas nuosavo automobilio naudojimas įmonės veikloje, kas gali vairuoti įmonės automobilį, ir kaip turi būti atliekama įmonės automobilių degalų apskaita bei kokios yra su tuo susijusios teisinės ir mokestinės aplinkybės.
Kuro apskaitos privalomumas ir sąnaudų pagrindimas
Įmonėje, turinčioje bent vieną automobilį nuosavybėje ar kitaip valdančioje transporto priemonę, reikalingą įmonės veiklai vykdyti, privalu vesti kuro apskaitą. Transporto priemonių kuro sąnaudos tinkamai pagrįstos gali būti pagal nustatytas kuro sąnaudų normas, kelionių lapuose įregistruotus kelionių maršrutus ar tikslines išvykas. Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, vykdomų kelionių tikslus bei transporto priemonių naudojimo sąlygas, įmonės apskaitoje galima savarankiškai nustatyti, kaip apskaitomas kuras.
Kuro apskaitos tvarkymo žingsniai
Norint, kad įmonės vadovas ir apskaitą tvarkantis asmuo nepasimestų kuro apskaitoje ir jos tvarkyme, svarbu atlikti kelis žingsnius:
- Visų pirma, būtina patvirtinti kiekvieno automobilio kuro sunaudojimo normas. Degalų normą galima nustatyti pagal bandomuosius važiavimus ar pagal techninę dokumentaciją. Bet kokiu atveju, degalų sunaudojimo norma turi būti techniškai pagrįsta.
- Sekantis žingsnis būtų kuro pajamavimas kiekvienam automobiliui atskirai (jei jų įmonėje yra daugiau nei vienas).
- Taip pat svarbiausias ir dažniausiai daugiausia keblumų sukeliantis reikalavimas - turėti įrodymus, jog išnaudotas kuras buvo dėl įmonės reikmių. Visi pagrindiniai kuro apskaitos duomenys turėtų būti fiksuojami kelionės lapuose arba kuro nurašymo aktuose. Nesvarbu, kuris iš šių dokumentų naudojamas, abiejuose iš jų privalo būti odometro (skaičiuojančio nuvažiuotą automobilio atstumą) duomenys (nurašomi mėnesio pradžioje ir pabaigoje) bei nurodyta, kas važinėjo automobiliu.
Kuro normos gali būti nustatytos skirtingos žiemą, vasarą, bazinė kuro norma ir t.t. Įmonės vidinis įsakymas dėl kuro normų nustatymo yra pavyzdys, kaip tai gali būti įforminta.
Sąlygos tinkamam automobilio naudojimui įmonėje
Galima įvardinti sąlygas, kurias būtina atitikti norint pagrįsti, jog automobilis įmonėje naudojamas tinkamai:
- Automobilis būtinas įmonės ekonominei veiklai vykdyti ir ekonomiškai juo labiau apsimoka naudotis, nei nuomojantis transporto priemonę arba naudojantis taksi paslaugomis. Svarbu pabrėžti, jog kelionė į darbą ir iš jo nėra laikoma darbo funkcija, todėl šis laikas priskiriamas automobilio naudojimo asmeniniams tikslams.
- Automobilis bei jo kuras naudojamas tik vykdant įmonės veiklą, arba tik vykdant įmonės veiklą ir šiek tiek asmeniniams tikslams, ir yra mokamos pajamos natūra. Natūra mokami mėnesiniai mokesčiai sudaro 55 proc. darbo užmokesčio nuo 0,75 proc. automobilio vertės. Itin svarbu, jog darbo tikslais automobilis būtų naudojamas ženkliai daugiau nei asmeniniams poreikiams.
- Turi būti detalūs kelionės lapai, kuriuose nurodoma: kas vairavo automobilį, kokiu tikslu ir pas ką buvo važiuota, tikslūs adresai, kur buvo važiuota, nuvažiuotų kilometrų skaičius. Kiti važinėjimą įmonės automobiliu pagrindžiantys dokumentai taip pat gali būti: komandiruotės, sąskaitos, važtaraščiai ir pan.
- Jei mokamas nuomos mokestis už darbuotojo nuosavo automobilio naudojimą darbo tikslais: mokama ne kiekvieną mėnesį, dažnai mokama už nuvažiuotą kilometrų skaičių. Mokama nuomos kaina privalo atitikti rinkos kainą ir į ją turi būti įskaičiuota degalų kaina.
- Įmonėje turi būti patvirtintos automobilio naudojimo, degalų įsigijimo ir kitos panašios tvarkos, susijusios su automobilio eksploatacija.
VMI požiūriu nuoma už darbuotojo automobilį turėtų būti mokama epizodiškai, pagal poreikį, o ne kiekvieną mėnesį - tai pagrindžia principą, kad automobilis turėtų būti naudojamas tik įmonės reikmėms.
Pajamos natūra
Naudojant transporto priemonę asmeniniams poreikiams, privalo būti skaičiuojamos pajamos natūra už automobilį. Pajamas natūra apibūdiname kaip neatlygintinai, mainais ar lengvatine kaina gautą turtą ar paslaugas, kitą gautą naudą, kai iš to gaunama nauda pinigine išraiška galėtų būti priskiriama pajamoms. Paprasčiau tariant, pajamoms natūra priskiriama gauta darbuotojo nauda asmeniniais tikslais naudojant įmonės turtą (pvz., automobilį, baldus, techniką ir pan.). Pajamos natūra yra pajamų gavimo forma, bet ne pajamų rūšis. Kai pajamos natūra pripažįstamos, būtina nustatyti pajamų rūšį, gautą naudą pinigine išraiška bei nustatyti pajamų gavimo laiką ir pajamų klasę.
Pajamų natūra skaičiavimo būdai
Jei įmonės automobilis naudojamas darbuotojo asmeniniais tikslais, pajamos natūra gali būti skaičiuojamos dviem būdais:
- Taikant automobilio nuomos tikrąją rinkos kainą. Pajamos natūra apskaičiuojamos dauginant automobilio nuomos tikrosios rinkos kainą iš automobilio naudojimo darbuotojo asmeniniams poreikiams procentinės dalies. Skaičiuojant šiuo būdu, į pajamas natūra įeina automobilio eksploatavimo išlaidos, išskyrus kurą, sunaudotą darbuotojo asmeniniams reikalams.
- Remiantis automobilio tikrosios rinkos kainos procentine dalimi. Tikroji rinkos kaina dauginama iš 0,70 proc. (jei neįskaičiuojama kuro kaina) arba 0,75 proc. (kai įskaičiuojamas ir kuras). Naudojantis šiuo būdu, pajamų natūra apskaičiavimui neberekia nustatinėti faktiškai ne darbo reikalais naudoto automobilio laiko.
Pajamų natūra skaičiavimas nėra sudėtingas procesas. Itin svarbu įmonės vidaus tvarkos taisyklėse ir kituose įmonės teisės aktuose apibrėžti visus su pajamų natūra skaičiavimu susijusius klausimus. Svarbiausia - visuomet, kai atsiranda pajamos natūra, nustatyti, kada jos atsiranda ir ar jos tikrai atsirado.
Galimi patikrinimai ir pasekmės
Labai didelė tikimybė, jog tikrinant įmonei priklausančius automobilius bei jų eksploatavimo procesą, galima sulaukti priverstinio lengvųjų automobilių naudojimo apmokestinimo traktuojant mokestį kaip pajamas natūra už praėjusius 5 metus. Taip nutinka, jei automobilis verslo tikslais naudojamas tik labai retai arba jei automobilis naudojamas biuro darbuotojų, kuriems pastovus automobilis tikrai nėra būtinas, o taip pat, jei automobilis nuomojamas iš darbuotojo mokant jam mėnesinį piniginį atlyginimą.
Nesilaikant šių taisyklių ir sulaukus patikrinimo, gali būti nustatytas automobilio naudojimas asmeninėms reikmėms. Už tai galima gauti ne tik baudą, automobilio nuoma ir kuro sąnaudos gali būti pripažinti kaip pajamos natūra, tad teks susimokėti mokesčius net už 5 metų laikotarpį.
Kuro sąnaudų skaičiavimas ir leidžiami atskaitymai
Siekiant degalų sąnaudas laikyti leidžiamais atskaitymais, būtina pagrįsti, jog tam tikra transporto priemonė tuos degalus naudoja verslo tikslams, įmonės pajamoms uždirbti ar gauti kitokią naudą įmonės veiklai. Degalų sąnaudų sąsajas su pajamų uždirbimu turi pagrįsti degalų sunaudojimo bei įsigijimo dokumentai, tuo pačiu įrodantys, jog tam tikra transporto priemonė įsigytus degalus naudoja verslo tikslais.
Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį bei kitas darbo sąlygas, pati įmonė turi galimybę nustatyti, kokiais dokumentais turi būti įforminamas kuro bei kitų, su kurą naudojančių priemonių eksploatavimu susijusių, medžiagų sąnaudų vedimas. Gali būti pasirenkama naudoti degalų nurašymo aktus, degalų sunaudojimo ataskaitas ir pan. Naudojant tokius dokumentus, kuro bei kitos su automobilių naudojimu susijusios sąnaudos, gali būti pripažintos leidžiamais atskaitymais ir be dokumentų, kuriuose detaliai išdėstomi automobiliu važiuoti maršrutai (kelionės lapai).
Itin svarbu paminėti, jog praktikoje itin dažnai tikrinant kuro sąnaudų ataskaitas ir jas prašant pagrįsti, reikalaujama kelionės lapų. Kiti įmonės pateikti kuro sąnaudas pagrindžiantys dokumentai laikomi nepakankamais. Tokie reikalavimai dažniausiai pateikiami tose tikrinamose įmonėse, kuriose ir taip matomas akivaizdus piktnaudžiavimas nepagrįstu įmonės automobilių eksploatavimu.
Kuro normų nustatymas ir atskaitymai
Automobilio degalų normą galima nustatyti atlikus bandomuosius važiavimus, tik svarbu tinkamai tai įforminti. Rekomendacinė susisiekimo ministro įsakymu nustatyta automobilių kuro normų nustatymo metodika buvo panaikinta. Kuro apskaita komandiruotės ir ne komandiruotės metu nesiskiria. VMI nereikalauja pildyti kelionės lapų su detaliais kelionės maršrutais. Transporto priemonės kuro bake įvežti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje. Baltarusijoje įsigyto kuro sąnaudos laikomos leidžiamais atskaitymais, kai kuras sunaudojamas įmonės veikloje.
Automobilių degalų sunaudojimo normas gyventojas gali pasitvirtinti pats, atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus transporto priemonės techninius duomenis arba į kontrolines (bazinius) kuro sąnaudų normas, patvirtintas Automobilių kuro normų nustatymo metodika. Prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik faktiškai nuvažiuotam (siejamam su pajamų uždirbimu) atstumui tenkantį sunaudotų degalų kiekį, neviršijantį norminio kiekio.
Traktorių ar kitų mašinų degalų sunaudojimo normas ūkininkas gali pasitvirtinti pats, atsižvelgdamas į gamintojo nurodytus mašinų techninius duomenis ir/arba pagal faktinį degalų sunaudojimą.
Leidžiamais atskaitymais pripažįstamas faktiškai sunaudotas kuras. Nustačius, kad degalų sunaudojama daugiau nei nustatyta norma, reikėtų išsiaiškinti priežastį. Nesunaudoti degalai - ne sąnaudos.
Pelno mokesčio atžvilgiu kuro natūrali netektis, kuri gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams - 1 proc. Tačiau Dalios 171 įsakymas taikomas tik akcizo apskaičiavimo tikslais, t. y. dažytam kurui ir pan., kai praradus daugiau nei leidžia minėtas 171 įstatymas reikia prisiskaityti akcizą, pateikti VMI deklaraciją ir susimokėti, o natūrali netektis taip ir lieka 1 proc. Kuro natūraliai netekčiai, kaip ir visoms kitoms prekėms, pelno mokesčio atžvilgiu taikomas tas pats 1 proc. nuo pajamų dydis, kurį viršijus, jau bus neleidžiami atskaitymai.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2025 m.
Pagal Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvuosius automobilius, leidžiamiems atskaitymams bus galima priskirti automobilio įsigijimo kainos dalį, neviršijančią nustatytų ribojimų, priklausančių nuo išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio.
CO2 nustatymas ir PMĮ 30-2 straipsnio taikymas
Lengvojo automobilio išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme nurodyta tvarka, taikoma nustatant Kelių transporto priemonių registre registruojamų motorinių transporto priemonių išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį.
Lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai taikomi automobiliams, įsigytiems ar išsinuomotiems nuo 2025 m. sausio 1 d., apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Jeigu yra patvirtintas kitas, nesutampantis su kalendoriniais metais, mokestinis laikotarpis, pavyzdžiui, kuris prasideda liepos 1 d. ir baigiasi kitų metų birželio 30 d., tai vienetas lengvųjų automobilių įsigijimo kainos atskaitymo iš pajamų ribojimus pradeda taikyti nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigytiems automobiliams, t. y., prasidėjus 2025 metų mokestiniam laikotarpiui.
Nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas
Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo visos turto vertės. Iš pajamų PMĮ 18 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitoma lengvojo automobilio, kuris laikomas vieneto turtu, įsigijimo kainos dalis, neviršijanti nustatytos PMĮ 30-2 straipsnyje. Neatskaitoma įsigijimo kainos dalis priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
Ribojimą viršijančios dalies priskyrimas apmokestinamoms pajamoms
PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytą ribojimą viršijanti įsigyto turto vertės dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikoma pajamomis.
Ribojimai N1 klasės automobiliams
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigytiems N1 klasės automobiliams, kurie pagal Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479, 9.1. punktą priskiriami lengviesiems krovininiams automobiliams, netaikomas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatytas nusidėvėjimo skaičiavimo ribojimas.
Leidžiamiems atskaitymams priskiriamas nuomos mokestis
Suma, kuri gali būti laikoma leidžiamais atskaitymais, būtų apskaičiuojama taip: 25 000 (nustatyta riba) : 6 (normatyvas metais) : 12 mėn. = 347 eurai.
Ribojimus viršijančios įsigijimo kainos dalies priskyrimas neleidžiamiems atskaitymams
Po 2025 m. sausio 1 d. įsigijus lengvąjį automobilį, įsigijimo kainos dalis, viršijanti nustatytus ribojimus, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams per laikotarpį, kurį automobilis bus nudėvimas.
Ilgalaikių nuomos sutarčių pratęsimas
Kai lengvųjų automobilių nuomos paslaugas teikianti įmonė su klientais yra sudariusi ilgalaikes nuomos sutartis, kurios po 2025 m. sausio 1 d. bus pratęsiamos, t. y., nuomos paslaugos bus teikiamos pagal po 2025 m. sausio 1 d. pratęstus sandorius, tai šiuo atveju lengvųjų automobilių nuomininkams (juridiniams asmenims), apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną už 2025 metus ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, bus taikomas papildomas išsinuomotų automobilių nuomos išlaidų atskaitymo ribojimas. Jeigu iki 2025 m. sausio 1 d. sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys galios toliau be pratęsimo, tai automobilio nuomininkams nuomos išlaidų atskaitymo ribojimai nebus taikomi.
Veiklos dalies įtaka apribojimų taikymui
Nustatyti apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, yra netaikomi lengvųjų automobilių įsigijimo ir nuomos išlaidoms, kai šie automobiliai naudojami tik nuomos veiklai vykdyti, vairavimo mokymo paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti. Jeigu lengvasis automobilis faktiškai yra naudojamas keliose vykdomose veiklose, pavyzdžiui, automobilių nuomai ir konsultacinių paslaugų teikimui, tokiu atveju bus taikomi PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti šio lengvojo automobilio įsigijimo ar nuomos išlaidų apribojimai. Vykdomos veiklos dalis (procentais) nustatytų sąnaudų apribojimų taikymui įtakos neturi.
Trumpalaikė ar ilgalaikė nuoma
Pagal PMĮ 17 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostatas PMĮ 30-2 straipsnyje nustatyti lengvųjų automobilių įsigijimo kainos ar nuomos sąnaudų apribojimai, siejami su išmetamo anglies dioksido (CO₂) kiekiu, netaikomi, jei lengvasis automobilis naudojamas nuomos veikloje, neatsižvelgiant į tai, ar teikiamos ilgalaikės ar trumpalaikės nuomos paslaugos.
Išimtis dėl CO2, jei nuomojami tik vienos markės automobiliai
PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje numatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas, siejamas su konkretaus lengvojo automobilio išmetamu (CO2) kiekiu, netaikomas tuo atveju, jei įsigytas automobilis bus naudojamas tik toms veikloms, kurios išvardytos kaip išimtys - nuoma, vairavimo mokymas ar transporto paslaugos. Todėl, jeigu įmonė tam tikrus automobilius išskirtinai naudoja tik nuomos paslaugų teikimo veikloje, o kitose vykdomose veiklose jų nenaudoja, tai PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatyti įsigijimo kainos ribojimai, siejami su išmetamu CO₂ kiekiu, šiems automobiliams netaikomi.
Trumpalaikė nuoma iki 30 dienų
Jei vienetas per mokestinį laikotarpį nuomojasi konkretų lengvąjį automobilį ilgiau nei 30 dienų, tai laikoma, kad šio automobilio nuomos atvejis neatitinka PMĮ 30-2 straipsnio 2 dalyje nustatytos išimties ir jo nuomos išlaidoms (kiekvieno mėnesio, pradedant nuo sausio mėnesio) turi būti taikomi atskaitymo ribojimai.
Pelno mokesčio tarifas nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. taikomas 16 proc. pelno mokesčio tarifas.
Pelno mokesčio tarifas smulkiosioms įmonėms nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įmonių, kurių vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, apmokestinamajam pelnui taikomas 6 procentų lengvatinis pelno mokesčio tarifas.
0 proc. pelno mokesčio tarifas pirmajam mokestiniam laikotarpiui
Nuostata dėl pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno apmokestinimo taikant 0 procentų mokesčio tarifą nepakeista.
Pelno mokesčio tarifas, kai mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojantis pelno mokesčio tarifas pradedamas taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant įmonės 2025 metų mokestinio laikotarpio pelno mokestį, nepriklausomai nuo to, kad įmonės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais.
Deklaracijų formos
Deklaracijų formos ir jų užpildymo tvarkos keičiamos nebus.
PVM apskaita nuo neleidžiamų atskaitymų
Pagal PMĮ 24 straipsnio 2 dalį iš pajamų galima atskaityti tik tas prekių (paslaugų) pirkimo ir importo PVM sumas, kurios yra neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas bei šios sumos apskaičiuotos nuo PMĮ nustatytų leidžiamų (įskaitant ribojamų dydžių) atskaitymų. Todėl iš pajamų galima atskaityti pagal PVM įstatymą neatskaitomą lengvojo automobilio pirkimo ar importo PVM sumą, apskaičiuotą tik nuo lengvojo automobilio įsigijimo kainos (jos dalies), neviršijančios PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytų lengvojo automobilio įsigijimo kainos ribojimų, susijusių su išmetamo CO2 kiekiu. PVM suma iš pajamų atskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį yra patirtos lengvojo automobilio įsigijimo išlaidos.
Nuo PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojančią sumą viršijančios lengvojo automobilio įsigijimo kainos dalies apskaičiuota pirkimo PVM suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitoma.
Automobilio įsigijimo kainos ribojimai
Pagal PMĮ 14 straipsnio 1 dalį turto įsigijimo kaina yra išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus (taip pat mokėtinus) komisinius atlyginimus ir mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio turto įsigijimu. Todėl, jeigu 2025 m. įsigyjant lengvąjį automobilį, iki jo naudojimo pradžios yra patirtos su šio turto įsigijimu susijusios išlaidos, pavyzdžiui transportavimo, paruošimo naudoti ar remonto išlaidos, kurios priskiriamos įsigyto lengvojo automobilio įsigijimo kainai, tai apskaičiuojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, PMĮ 30-2 straipsnio 1 dalyje nustatytas automobilio įsigijimo kainos ribojimas yra taikomas bendrai visai apskaičiuotai automobilio įsigijimo kainai.
Akcizų lengvatos kurui
Asmenys, naudojantys skysto kuro įrangą, pritaikytą šildymui skirtam kurui, taip pat asmenys, vykdantys energinių produktų prekybą, turi teisę įsigyti/tiekti šildymui skirtą kurą, paženklintą vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą akcizų lengvata - taikant 113,6 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifą. Kurui, kuriam netaikoma aukščiau minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto.
Lengvatinio akcizų mokesčio taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99. Asmenys, pageidaujantys įsigyti ir naudoti ar tiekti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamą šildymui skirtą kurą, turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl leidimo išdavimo.
Žemės ūkiui skirtas dyzelinis kuras
Daugelį šalies vairuotojų vilioja apie 0,40 euro centų už litrą kainuojantis žemės ūkiui skirtas dyzelinis kuras, kuriam taikomas nulinis akcizo tarifas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 str. 3 dalies nuostatas akcizais neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio subjektams žemės ūkyje.
Žymėtus degalus gali įsigyti tik žemės ūkio veiklos subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka deklaravęs žemės ūkio naudmenas, arba ūkio perėmėjas, kai Degalų įsigijimo taisyklėse nustatyta tvarka ūkio perleidėjas perduoda jam leistiną įsigyti žymėtų degalų kiekį. Tokie žymėti degalai gali būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai, įskaitant žemės ūkio veiklos subjektų naudojamus nuosavybės teise priklausančiose arba pagal raštu sudarytas nuomos, panaudos ar kitas sutartis transporto priemonėse. Draudžiama naudoti ne žemės ūkio produktų gamybai.
Būtina žinoti, kad ūkininkas, norintis leidžiamais atskaitymais pripažinti patirtas degalų įsigijimo išlaidas, turi pagrįsti ne tik faktą, kad tokios išlaidos yra patirtos, bet ir sunaudotų degalų kiekį individualios veiklos pajamoms uždirbti, t. y., ūkininkas turi fiksuoti, kokį kiekį degalų jis išnaudojo individualios veiklos tikslais. Tam tikslui ūkininkas turėtų savo pasirinkta ir suprantama forma fiksuoti individualioje veikloje naudojamos transporto priemonės panaudojimo individualios veiklos tikslais ir degalų suvartojimo duomenis. Pavyzdžiui, kuro nurašymo aktą.
Degalinių apskaita: nuostoliai ir perteklius
Apskaitant degalines, svarbu tinkamai tvarkyti nuostolius ir perteklius. Jei tai įprastas trūkumas, jis turi būti nurašomas į neleidžiamus (arba leidžiamus, jei įmanoma pritempti iki natūralios netekties) atskaitymus. Trūkumai gali būti išskaičiuoti iš atsakingų asmenų. Degalams taip pat nustatytos leistinos netekimų normos, kurios yra leidžiamos sąnaudos, o jas viršijus - tai jau netekimai. Normos priklauso nuo talpų tipo, kiekvieno mėnesio leidžiama norma turi savo procentą.
Natūrali netektis apskaičiuojama vadovaujantis 2002-05-15 įsakymu Nr. 171. Tai buhalteris gali paskaičiavęs nurašyti į leistinas sąnaudas, o kas viršaus - jau netekimai. 270 nutarimo procentai taikomi VMI atstovams. Pavyzdžiui, tikrinant operatyvinės kontrolės metu, natūrali netektis nustatoma pagal 171 įsakymą, o degalų likučių matavimai talpose nereaguoja į trūkumą, kuris telpa į nurodytus 270 nutarimo procentus (pavyzdžiui, 3 proc.).