Transporto sektorius, ilgą laiką laikytas išskirtinai vyriška sritimi, pastaraisiais metais vis labiau atsiveria moterims. Nors Lietuvoje moterų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius tebėra gerokai mažesnis nei vyrų, jų gretos sparčiai auga. Šiame straipsnyje apžvelgiamos moterų vairuotojų patirtys, iššūkiai ir galimybės, atskleidžiančios besikeičiančią transporto pramonės situaciją.
Asmeninės istorijos: motyvacija ir iššūkiai
Aušros Mieliauskienės kelias į sunkiasvorio sunkvežimio kabiną
37 metų Aušra Mieliauskienė, gyvenanti netoli Kauno, yra sunkiasvorio sunkvežimio vairuotoja, dirbanti atliekų tvarkymo paslaugų bendrovėje. Nors ji turi didelę lengvojo automobilio vairavimo patirtį, sunkvežimį vairuoti pradėjo neseniai, įgijusi C ir CE kategorijų pažymėjimą. „Tad pasigirti puikiais vairavimo įgūdžiais dar negaliu“, - pripažino A. Mieliauskienė. Tačiau ji pabrėžia, kad nejaučia pašaipių kolegų žvilgsnių, atvirkščiai - tik pagarbą bei supratimą. Kolektyvu ji labai džiaugiasi.
Aušros svajonių kurstytojas yra jos vyras, tarptautinių pervežimų vairuotojas. Keliskart ji su juo yra važiavusi į reisus kaip bendrakeleivė, o šiemet įgijusi vairuotojo pažymėjimą, pati vairavo ir autovežį. Vis dėlto imtis krovinių gabenimo tarptautiniais maršrutais ji dar negali, nes turi nedidelius vaikus - 14-os metų sūnų ir 12-os metų dukrą. Todėl, gavusi vairuotojo pažymėjimą, ji darbo ieškojo Lietuvoje.
Prieš tai Aušra dirbo prekyboje, karkasinių namų statybos įmonėje (buvo komandiruota į Norvegiją padėti kolegoms surinkti Lietuvoje pagamintus namus) ir net šuniukų prižiūrėtoja. „Tiesiog ieškojau gyvenime savo vietos“, - šyptelėjo ji. Apie sunkiasvorių automobilių vairuotojo pažymėjimą ji svajojo bene dešimt metų, bet vis kas nors pastodavo kelią - liga ar pinigų trūkumas.
Aušros Mieliauskienės kasdienybė ir sudėtingumas
Aušra vežioja mažesnius konteinerius įvairiose Lietuvos vietovėse: Kaune, Vilkijoje, Pravieniškėse, Kulautuvoje ar Jonavoje. Konteinerių paklausa yra didžiulė, kone kasdien atsiranda naujų objektų, statybviečių ir nelankytų vietų.
Didžiausi iššūkiai, pasak Aušros, kyla, kai navigacija nenuveda ten, kur reikia. Kadangi ji dar yra „žalia“ vairuotoja, tenka klausti vietinių žmonių, kur yra kokia nors gatvė. Kiekvieną kartą maršrutą norisi įveikti greičiau ir aplankyti daugiau objektų, tačiau važiuojant į nebūtas vietas tą padaryti nėra lengva. Taip pat sudėtinga, kai su didele sunkiasvore mašina reikia įsisprausti į mažas gatveles, paimti konteinerį ir apsisukti.
Aušra pasakoja, kad pasitaiko ir nustebusių klientų. Jai tenka važiuoti ne tik į dideles statybvietes, bet ir į privačias valdas, nugabenti ir paimti konteinerius, dažniausiai statybinėms atliekoms surinkti. Ypač sunku buvo pasiekti privačią valdą Kulautuvoje, soduose. „Dejavau, bet įveikiau“, - atviravo vairuotoja. Klientai dažnai nustemba sužinoję, kad vairuotoja yra moteris, tačiau bendravimas su mielais ir pozityviais žmonėmis labai motyvuoja.
Atlyginimas ir ateities planai
Aušra pripažįsta, kad jos atlyginimas negali lygiuotis į vyro, kuris autovežį vairuoja ilgiau nei 10 metų ir gauna „užsienietiškas“ algas. Jos atlyginimo dydis kinta ir priklauso nuo reisų kiekio, tačiau juo ji iki šiol nenusivylė. Aušra ateityje planuoja tobulėti ir siekti tarptautinių pervežimų, tačiau pirmiausia nori, kad vaikai užaugtų ir taptų savarankiškais, nes jos vyras reisuose užtrunka apie savaitę, o ji nenori, kad jos vaikus augintų kiti žmonės.
Aušra dalyvauja atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ logistikos dienos renginiuose, kur vertinami vairuotojų gebėjimai. Išklausę instruktažą, vairuotojai sprendžia teorinį testą ir atlieka praktines užduotis, naudodamiesi simuliatoriumi mokosi ekonominio vairavimo sudėtingomis sąlygomis ir įveikia greitos reakcijos reikalaujančias kliūtis. Aušrai geriausiai pavyko užduotis nusileisti nuo kalno šlapia danga, nors varžybose teko valdyti dvigubai didesnę mašiną nei įprastai vairuoja.
Oksana Fedorenko ir Julija Stoliarčuk: iš taksi į vilkiką ir stereotipų laužymas
Ukrainietė Oksana Fedorenko, prieš nerdama į krovinių gabenimo pasaulį, dirbo taksi vairuotoja. Prie vilkiko vairo ją paskatino sėsti noras pagerinti šeimos finansinę situaciją, pomėgis vairuoti ir vyro, dirbančio profesionaliu vilkiko vairuotoju, palaikymas. „Šiandien Europos keliuose galima sutikti daug moterų, kurios dažnai vairuoja geriau už vyrus“, - sako Oksana. Nors teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones ji įgijo vos prieš dvejus metus, ir pradžioje lengva nebuvo, šiandien ji jaučiasi užtikrintai ir gali pasikliauti kolegų pagalba. Kelyje ji praleidžia daug laiko, bet mėgaujasi kelionėmis ir per pertraukas aplanko įdomias vietas.
Kita ukrainietė, Julija Stoliarčuk, turinti du vaikus, nuo vaikystės aistringai domėjosi vairavimu. Įgijusi naftos ir dujų gręžinių gręžėjo profesiją, Julija laužo lyčių stereotipus: „Mane visuomet domino „vyriškos“ profesijos“, - sako ji. Julija mėgsta būti kelyje, patiria ką nors naujo, susipažįsta su naujais žmonėmis ir išmoksta daug svetimų kalbų žodžių. Nors ji dirba dar tik pusę metų, jau spėjo susidaryti nuomonę apie moterų vaidmenį šioje srityje: „Tai tikrai nebėra tik vyriška profesija.“ Ji pastebi, kad iššūkių tolimųjų reisų vairuotojams netrūksta, tačiau jau spėjo pamėgti gaminti maistą ant nešiojamos viryklės.
Šeimos palaikymas ir nuotolinė tėvystė
Abi moterys tvirtina, kad sėkmingai derinti vilkiko vairuotojo profesiją su šeimos gyvenimu įmanoma net ir turint vaikų. „Pagrindinis dalykas - kad šeima suprastų, kur mama išvyko“, - sako Oksana, auginanti 13 metų sūnų, ir priduria, jog išmoko tikrinti vaiko namų darbus nuotoliniu būdu. Julija, auginanti du nepilnamečius vaikus, taip pat padeda jiems atlikti namų darbus nuotoliu, o vaizdo skambučiai labai padeda. Moterys džiaugiasi, kad šioje profesijoje jos gali lengvai planuoti laiką ir dažniausiai dirba kadencijų principų, kai 54 dienas praleidžia kelyje ir mėnesį - namie su šeima. Svarbiausia, kaip sako Julija, daug kalbėtis su šeimos nariais ir įvesti sistemą. Kol moters nėra namie, vaikus prižiūri jos sesuo.
Moterų įsitraukimas į transporto sektorių
Statistika ir tendencijos
Nors transporto pramonėje tradiciškai dominuoja vyrai, vis daugiau moterų renkasi sunkvežimių vairuotojos profesiją. Numato, kad pasaulinis kvalifikuotų sunkvežimių vairuotojų trūkumas iki 2028 m. dar labiau padidės. Vis dažniau manoma, kad į šią pramonę pritraukus daugiau moterų bus atrastas sprendimas, galintis padėti įveikti krizę. JAV sunkvežimių vairuotojų moterų skaičius nuo 2010 m. išaugo 88%, tačiau net ir ten dominuoja vyrai, o moterys sudaro tik 13,7% vairuotojų.
Lietuvoje, „Regitros“ duomenimis, teisę vairuoti CE kategorijos transporto priemones vyrų įgyja per 100 kartų daugiau nei moterų. Tačiau, pasak ekspertų, modernius sunkvežimius pilotuoti gerokai paprasčiau nei galima įsivaizduoti, nes absoliuti dauguma jų nebeturi mechaninių pavarų dėžių. Pirmoji moteris už sunkvežimio vairo sėdo dar 1918 m. Niujorke, Luellai Bates išlaikius sunkvežimio vairuotojo egzaminą.
Teigiami aspektai ir motyvacija
Nauja apklausa atskleidė, kad 44% moterų mano, jog sunkvežimio vairavimas yra naudingas jų psichinei sveikatai. Du trečdaliai respondenčių teigia, kad jos gali likti šioje profesijoje visą savo karjerą ir rekomenduotų tai kitoms moterims. 75% moterų mano, kad turi geras darbo sąlygas, o 91% teigia, kad palaiko gerus santykius su kitais vairuotojais. Daugelis moterų šioje srityje dirba ne iš būtinybės, o sąmoningai renkasi šią profesiją. Moterys dažniausiai nurodo šias priežastis, kas joms patinka darbe: vairavimas (83%), buvimas vienoms (53%), keliavimas ir skirtingų regionų pažinimas (51%), savarankiškumas (47%) ir darbas ne biure (45%).
Iššūkiai ir trūkumai
Nepaisant teigiamų aspektų, apklausa taip pat atskleidė kai kuriuos svarbius šios profesijos trūkumus. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai, kurie nepatinka darbe: pagarbos iš kitų eismo dalyvių ir vairuotojų stoka (70%), pavojai ir nelaimingų atsitikimų rizika (53%), griežti reglamentai (40%). Dauguma vairuotojų taip pat mano, kad darbas daro neigiamą poveikį jų fizinei sveikatai (49%) ir asmeniniam gyvenimui (43%). Aplinkos saugumas ir higiena taip pat yra svarbūs aspektai. Todėl rekomenduojama, kad transporto įmonės užtikrintų saugius sunkvežimių sustojimus nakčiai, galimybę naudotis švariais tualetais keičiantis pamainoms ir sunkvežimiuose įdiegtų apsaugos sistemas, pvz., kameras ir signalizaciją. Šios priemonės ne tik padės išlaikyti moteris vairuotojas, bet ir bus naudingos vyrams.
Profesinio mokymo ir karjeros galimybės
Vairavimo mokyklų vaidmuo
Vairavimo mokyklos, tokios kaip „Femina mobile“, atkreipia dėmesį, kad moterys yra atsakingesnės, todėl greičiau gauna vairuotojo pažymėjimą. Nors vyrai turi geresnę startinę poziciją, kadangi jau nuo mažens pratinami prie technikos, jie per daug gerai apie save galvoja ir dažnai neperžengia teorijos barjero. Moterys su teorija susitvarko puikiai, su vairavimu - gal šiek tiek prasčiau, tačiau galiausiai vis tiek pralenkia vyrus. Mokyklos taip pat turi vairavimo instruktorių moterį, kurią studentės renkasi mieliau, nes tikisi lengviau rasti bendrą kalbą ir išvengti spaudimo.
Profesinio rengimo centrai ir stereotipų laužymas
Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula teigia, kad nors vaikinai ir merginos profesijas dažniausiai renkasi vis dar stereotipiškai, kasmet atsiranda moterų, laužančių šiuos stereotipus. Pavyzdžiui, viena mergina yra baigusi automobilių mechaniko kursą ir dirba automobilių detalių parduotuvėje. Moterys taip pat sėkmingai dirba apdailininkėmis-statybininkėmis, rodydamos stropumą ir kruopštumą.
Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius Jonas Stankūnas pažymi, kad merginoms labiausiai tinkama ir netgi skatinama aviacijos profesija - skrydžių valdymas. Nors sudėtingumo ir tikslumo prasme tai sudėtingesnis darbas nei piloto, moterys dėl savo kruopštumo su juo susitvarko puikiai. Lietuvoje šią specialybę renkasi daugiau moterų - merginų kurse būna apie du trečdalius. Deja, orlaivio piloto profesiją merginos renkasi rečiau, nes nusprendusios sukurti šeimą ir gimdyti vaikus, jos priverstos nutraukti karjerą, dėl to netenka licenzijos, o sugrįžti yra labai sudėtinga. Be to, vaikų turinčiai moteriai labai sudėtinga prisitaikyti prie pilotų darbo grafiko, kai jie namuose būna mažai.
Tuo tarpu Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vedėja Ramunė Janarauskienė teigia, kad moteriškai sričiai priskiriamą virtuvę pastaruoju metu „okupuoja“ vyrai. Šiandien virėjo profesija tarp vyrų laikoma prestižiška, o vyrai tikisi pasiekti profesinių aukštumų.
Nemokami kursai moterims Lenkijoje
Lodzės Tarptautinių vežėjų ir ekspeditorių asociacija (Lenkija) moterims siūlo nemokamus sunkvežimio vairuotojo kursus, įskaitant ekodriving mokymą ir įdarbinimo garantiją. Ši akcija skirta moterims, siekiant padidinti jų įtraukimą į transporto sektorių ir atitinka ES reikalavimus, nustatančius procentinę dalį gavėjų moterų. Kursantės sutaupys nuo 13 iki net 18 tūkst. zlotų (3-4 tūkst. Eur), nes projektą finansuoja Europos Sąjunga. Projektai apims vairuotojo pažymėjimo C ir C + E kategoriją bei pagreitintą pradinę kvalifikaciją.
Išvados
Moterys sunkiasvorių mašinų vairuotojos Lietuvoje, nors ir tebėra mažuma, vis labiau keičia transporto sektoriaus veidą. Jos atsineša unikalių įgūdžių ir patirties, tokių kaip atsakingumas, kruopštumas ir gebėjimas planuoti. Nepaisant iššūkių, susijusių su darbo sąlygomis ir visuomenės stereotipais, moterys sėkmingai dirba šioje srityje, derindamos profesinę karjerą su šeimos gyvenimu. Palaikymas iš šeimos narių, kolegų ir specializuotos mokymo programos prisideda prie jų sėkmės ir motyvacijos. Akivaizdu, kad moterų įsitraukimas į transporto sektorių yra ne tik teigiamas socialinis reiškinys, bet ir svarbus indėlis sprendžiant kvalifikuotų vairuotojų trūkumo problemą.
tags: #moteris #sunkiasvoriu #masinu #vairuotoju #lietuvoje