Laisvos eigos vožtuvas yra esminė variklio valdymo sistemos dalis, atsakinga už stabilias variklio apsukas, kai atleistas akceleratoriaus pedalas. Šiame straipsnyje aptarsime jo veikimo principą, galimus gedimus ir priežiūrą, ypač atsižvelgiant į Peugeot 607 modelį.
Laisvos eigos vožtuvo paskirtis ir veikimo principas
Laisvos eigos vožtuvas, kartais dar vadinamas laisvos eigos varikliuku, yra paprastas vožtuvas, kurį atidaro ir uždaro žingsninis ar kitokio tipo varikliukas. Šis varikliukas savo ruožtu yra valdomas automobilio borto kompiuterio. Pagrindinė vožtuvo paskirtis - praleisti tam tikrą oro kiekį iš oro filtro į variklio įsiurbimo kolektorių, apeinant pagrindinę droselio sklendę. Tai leidžia varikliui dirbti laisvomis apsukomis, kai droselio sklendė yra visiškai uždaryta (t.y., atleistas akceleratoriaus pedalas).
Kompiuteris valdo šį vožtuvą pagal įvairių daviklių parodymus, siekdamas užtikrinti, kad laisvos eigos apsukos būtų nustatytame diapazone. Svarbu paminėti, kad laisvos eigos vožtuvas paprastai nėra reguliuojamas.
Skirtumai tarp laisvos eigos vožtuvo ir automatinio "padsoso"
Nors abiejų komponentų veikimas gali atrodyti panašus, jų paskirtis skiriasi:
- Automatinis "padsosas" (arba šalto variklio paleidimo sistema) skirtas laikinai pakelti šalto variklio apsukas, kad palengvintų jo paleidimą ir veikimą, kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros. Pasiekus darbinę temperatūrą, jo misija baigiasi.
- Laisvos eigos vožtuvas atlieka panašią funkciją, tačiau papildomai nuolat reguliuoja jau įkaitusio variklio laisvos eigos apsukas. Tai reiškia, kad jis aktyviai veikia ne tik šaltuoju periodu, bet ir palaiko stabilias apsukas įkaitusiam varikliui.
Laisvos eigos vožtuvo gedimai ir priežiūra
Kartais laisvos eigos vožtuvas gali pradėti strigti arba visiškai sugesti. Tai gali sukelti nestabilias laisvos eigos apsukas, variklio užgesimą ar kitus simptomus. Esant tokiems gedimams, vožtuvą galima:
- Valyti: Naudojant specialius valiklius, pavyzdžiui, WD40 ar kitus, skirtus karbiuratoriams ar droselio sklendėms. Tai gali padėti pašalinti susikaupusius teršalus ir atkurti tinkamą vožtuvo veikimą.
- Keisti: Jei valymas nepadeda arba vožtuvas yra pažeistas, jį reikia pakeisti nauju.
Ką daryti, jei laisvos eigos apsukos nestabilios?
Vartotojo patirtis rodo, kad važiuojant laisva pavara variklio sūkiai gali laikytis apie 1300 aps./min., o sustojus nukristi iki 800 aps./min. Tokia situacija gali būti susijusi su keliais veiksniais. Vienas iš galimų paaiškinimų - oro nutekėjimas:
"Man susidaro toks įspūdis, kad tau kažkur pasiurbinėja orą - atrodytų logiška - kai riedi laisva pavara, variklio apipūtimas oru didesnis ir jo kažkur, kur neturėtų, pasiurbia daugiau. Dėl to darbo mišinys dirbtinai tampa liesesnis ir apsukos šiek tiek pakyla."
Jei važiuojant su kondicionieriumi apsukos atrodo normalios, tai gali patvirtinti oro nutekėjimo hipotezę, nes didesnė variklio apkrova su kondicionieriumi kompensuoja padidėjusį oro kiekį. Tokiu atveju rekomenduojama atidžiai patikrinti:
- Visus vakuuminius šlangus ir šlangutes.
- Jų jungtis prie agregatų ir mazgų.
- Įsiurbimo kolektoriaus tarpinę.
Šiuos elementus reikia atidžiai apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų, atsilaisvinusių jungčių ar kitų pažeidimų, kurie galėtų sukelti nekontroliuojamą oro patekimą į įsiurbimo kolektorių.
„Peugeot 607“ remontas
Išimtiniai atvejai ir "tiuningas"
Nors daugumoje modernių automobilių laisvos eigos vožtuvas yra valdomas kompiuterio, pasitaiko išimčių. Kai kurie savininkai, ypač senesnių automobilių, gali būti susidūrę su "tiuninguotais" varikliais, kur laisvos eigos valdymas yra perdarytas į rankinį, pavyzdžiui, naudojant reguliavimo varžtus. Tačiau tai yra ne gamyklinis sprendimas ir dažniausiai rodo ankstesnius pakeitimus, o ne standartinę sistemos veikimo eigą.