Kelių eismo taisyklių pokyčiai Lietuvoje

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje įsigalioja esminiai Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, kurių tikslas - užtikrinti didesnį eismo saugumą ir efektyvesnį eismo valdymą. Šie pokyčiai apima įvairias sritis, pradedant stovėjimo ir sustojimo taisyklėmis, baigiant specialiojo transporto praleidimo tvarka ir naujomis transporto priemonių kategorijomis.

Pagrindiniai KET pakeitimai ir jų esmė

Stovėjimas ir sustojimas

• Nuo sausio 1 d. draudžiama stovėti gatvės ir įvažiavimo į teritoriją sankirtoje bei arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos. Šiuo draudimu siekiama užtikrinti eismo saugumą ir palengvinti specialiojo transporto (gaisrinės, policijos, greitosios pagalbos) patekimą į kiemus ir kitas teritorijas.
• Šis draudimas taikomas toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją arba išvažiavimas iš jos.
• KET papildomos nauju punktu, draudžiančiu sustoti ir stovėti kelio ir įvažiavimo į šalia esančią teritoriją važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
• Transporto priemonės, statomos ties kelio ir įvažiavimo į teritoriją sankirta, riboja matomumą, trukdo specialiųjų ir aptarnaujančio transporto eismui, pėstiesiems ir dviratininkams, sukelia konfliktus tarp eismo dalyvių.

Avarinio koridoriaus sudarymas specialiosioms transporto priemonėms

Keliuose bus pradėtas taikyti avarinio koridoriaus sudarymo principas:

• Keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi vairuotojai privalės duoti kelią specialiajam transportui pasitraukdami dešinėn.
• Keliuose su daugiau nei viena eismo juosta kiekviena kryptimi - kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės trauksis kairėn, o transporto priemonės, esančios dešiniau, - trauksis dešinėn. Tai taikoma, kai specialiosios transporto priemonės atvažiuoja ta pačia kryptimi.
• Avarinio koridoriaus plotis turėtų būti bent 3 metrai. Jeigu nepakanka pločio, specialiųjų transporto priemonių vairuotojai turėtų rinktis kitus maršruto įveikimo variantus, pavyzdžiui, priešingos krypties eismo juostas.
• Visais atvejais vairuotojas, pastebėjęs priešpriešais atvažiuojančią specialiąją transporto priemonę, privalo duoti jai kelią.

Paspirtukų be variklio eismo tvarka

• Tikslinamas KET vartojamas terminas „paspirtukas“. Dauguma elektrinių paspirtukų, kurių galia iki 1 kW ir maksimalus greitis iki 25 km/h, priskiriami motoriniams dviračiams. Jiems taikomi dviračių vairuotojams nustatyti reikalavimai.
• Asmuo, važiuojantis paspirtuku be variklio, laikomas pėsčiuoju ir jam taikomi pėstiesiems skirti KET reikalavimai.

Eismo tvarka dviračių tako ir važiuojamosios dalies susikirtime

Dviračių tako (ar bendro pėsčiųjų ir dviračių tako) ir važiuojamosios dalies susikirtime, esant pirmumo kelio ženklams, eismo dalyviai privalo vadovautis kelio ženklais (pvz., kelio ženklu „Duoti kelią“).

Važiavimas dviračiu važiuojamąja dalimi

KET reguliavimas dėl dviratininkų važiavimo važiuojamąja dalimi iš esmės nepasikeitė. Dviratininkas pirmiausia privalo rinktis jam skirtą infrastruktūrą (dviračių takus, pėsčiųjų ir dviračių takus arba dviračių juostas), jei tokia yra. Kur infrastruktūros nėra, privalo važiuoti kelkraščiu su asfalto arba betono danga.

Kai kelyje nėra tam skirtos infrastruktūros, leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešiniojo krašto. Jeigu dviračių takas ar kita dviratininkams pritaikyta infrastruktūra nutrūksta, nėra tinkamo kelkraščio, dviratininkas gali rinktis - važiuoti šaligatviu arba važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta.

Draudimas važiuojančio mokyklinio autobuso vairuotojui naudoti specialiąsias šviesas

Mokykliniai autobusai gali naudoti įspėjamąsias mirksinčias oranžines šviesas tik mokinių laipinimo metu. Autobusui pradėjus važiuoti, šviesos turi būti išjungtos.

Eismo tvarka bendrose greitėjimo ir lėtėjimo juostose

KET pakeitimais aiškiau reglamentuojama eismo situacija greitėjimo ir lėtėjimo juostose. Pagal KET 112 punktą, vairuotojas, ketinantis įsilieti į transporto srautą iš greitėjimo juostos, privalo duoti kelią juo važiuojančiam automobiliui arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.

Jei greitėjimo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas neketina persirikiuoti, o tęsia judėjimą ta pačia juosta, kuri pereina į lėtėjimo juostą, kelią duoda iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas.

Posūkis į kairę ir lenkimas

Siekiama nustatyti vienodą reglamentavimą sukant sankryžoje ir ne sankryžoje. Pagal naują tvarką, vairuotojas, sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią ne tik priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms, bet ir jį lenkiančioms transporto priemonėms, kai lenkiantysis jau yra persirikiuotas į priešpriešinio eismo juostą ir atlieka lenkimo manevrą, kur toks lenkimas yra leidžiamas.

Važiavimo greitis keliuose, kuriuose leistinas greitis padidintas arba sumažintas kelio ženklais

Kelių ruožuose, kur policijos ir kelio savininko sprendimu didžiausias leidžiamas greitis yra padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus, transporto priemonių vairuotojai turi vadovautis kelio ženklų reikalavimais, bet neviršyti KET 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatyto maksimalaus leistino greičio.

Pavyzdžiui, rekonstruota kelio A14 Vilnius-Utena atkarpa (16 km) nėra automagistralė ar greitkelis, bet joje nustatytas 110 km/h leistinas greitis. Pagal pakeisto KET punkto nuostatas, autobusas šioje atkarpoje gali važiuoti šiai transporto priemonei KET nustatytu maksimaliu leistinu greičiu, t. y. 100 km/h (bendruoju atveju taikomu automagistralėse).

Lenkimas

Lenkimas laikomas vienu pavojingiausių manevrų. Papildant KET 136 punktą, siekiama atkreipti vairuotojų dėmesį, kad atliekant lenkimo manevrą privalu imtis papildomų atsargumo priemonių ir vengti nebūtinų lenkimo manevrų.

Lenkimo manevrą tikslinga atlikti tuo atveju, kai jis būtinas - pasivejama lėčiau važiuojanti transporto priemonė ir lenkimas gali būti atliktas neviršijant leistino važiavimo greičio ir laikantis KET 136 punkte nustatytų reikalavimų. Reikėtų vengti lenkimų, kai esant intensyviam eismui „nardoma“ sraute, lenkiama transporto priemonių kolona, taip trukdant visų eismą, arba lenkiamos maksimaliu leistinu greičiu važiuojančios transporto priemonės.

Elektromobilių įkrovimas

Naujais KET pakeitimais siekiama mažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai elektromobilių įkrovimo vietos naudojamos parkavimui, o ne įkrovimui. Elektromobilio vairuotojas įpareigojamas pasibaigus krovimui kuo greičiau patraukti automobilį iš įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.

Apsisukimas reguliuojamose sankryžose

Pagal KET papildymą, apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams.

Išimtis: Apsisukantis vairuotojas turės pirmumą vieninteliu retai pasitaikančiu atveju - kai į dešinę sukama degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, ties kuriuo pritvirtinta lentelė su žalia rodykle. Tokiu atveju į dešinę sukantis vairuotojas privalo praleisti visus eismo dalyvius, kurių judėjimo kryptį kerta.

Eismas geležinkelio pervažoje

KET 173.7 papunktyje nustatytas reikalavimas, draudžiantis geležinkelio pervažoje delsti ar stoviniuoti, taip pat užtrukti ilgiau, nei reikia ją pereiti ar pervažiuoti.

Asmenų, turinčių individualių poreikių, transporto priemonių eismas

Į zoną, pažymėtą kelio ženklais „Eismas draudžiamas“ ir „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, bus leidžiama įvažiuoti ne tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“, bet ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms.

Kurčiųjų vairuojamų automobilių ženklinimas specialiu skiriamuoju ženklu tampa neprivalomas. Skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ privalomas tik norint pasinaudoti tam tikromis KET numatytomis išimtimis.

Keleivių vežimas priekabose ir draudimas vežti keleivius krovininio automobilio kėbule

Vežti keleivius krovininio automobilio kėbule eismo saugos požiūriu yra nepriimtina, todėl tokios nuostatos atsisakoma, išskyrus keleivius, vežamus krašto apsaugos sistemos poreikiams. Vežti keleivius priekabose draudžiama, išskyrus dvi išimtis: keleivius, vežamus motociklų šoninėse priekabose arba tam skirtose dviračių priekabose.

Keičiasi kelio ženklų galiojimas

Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galios iki artimiausios sankryžos ar sankirtos, įskaitant sankryžos ar sankirtos plotą. Pavyzdžiui, greičio ribojimas, nustatytas kelio ženklu „Ribotas greitis“, prieš sankryžą galios važiavimo kryptimi iki sankryžos pabaigos, t. y. įskaitant sankryžos plotą.

Siekiant sumažinti stovėjimą ribojančių kelio ženklų Nr. 332-335 ir stovėjimą leidžiančių kelio ženklų Nr. 528-532 skaičių miestuose, nustatoma, kad:

• Galiojimo zoną turės ne tik draudžiamieji kelio ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335, bet ir nurodomieji kelio ženklai Nr. 528-532.
• Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332-335 draudimai taip pat galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki kitų draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 332-335 arba nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532.
• Galiojimo zoną turinčių nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532 stovėjimo tvarkos reikalavimai taip pat galioja nuo nurodomojo kelio ženklo iki kitų nurodomųjų kelio ženklų Nr. 528-532 arba draudžiamųjų kelio ženklų.

Svarbiausios KET sąvokos ir reikalavimai

Bendrosios nuostatos

• Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
• Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms.
• Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
• Eismą keliuose gali apriboti tik KET numatyti kelio ženklai, ženklinimo linijos, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Apibrėžimai

• Aptarnaujantysis transportas - transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims arba atvežančios į tą zoną (išvežančios iš jos) krovinius ar atvykstančios paimti krovinio, taip pat lengvieji automobiliai taksi, atvežantys keleivius arba atvykstantys jų paimti.
• Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai.
• Automagistralė - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, turintis atskiras dviejų krypčių važiuojamąsias dalis, atskirtas skiriamąja juosta, nekertantis jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako viename lygyje ir pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“.
• Didžiausioji leidžiamoji masė - visiškai sukomplektuotos transporto priemonės su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu masė, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.
• Duoti kelią (nekliudyti) - eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
• Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
• Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.
• Mokyklinis autobusas - geltonas vaikų vežimo skiriamaisiais ženklais paženklintas autobusas, kuriuo vežami vaikai.
• Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė, kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
• Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį.
• Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone.
• Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų.
• Specialiosios transporto priemonės - operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais.
• Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
• Sustojimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
• Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti.
• Važiuojamųjų kelio dalių sankirta - plotas, kurį riboja tiesios linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus.

Vairuotojų pareigos ir draudimai

• Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatyta privaloma kasdiene poilsio pertrauka.
• Draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę. Vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos privalomos priemonės.
• Vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, draudimo liudijimą ir kitus dokumentus.
• Vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą.
• Motorinės transporto priemonės vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje arba esant blogam matomumui, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

tags: #krovininio #transporto #laikymas #privaciame #name