Nors didžioji dalis eismo įvykių yra techniniai ir į policijos suvestines net nepatenka, toli gražu ne kiekvieno automobilio daiktadėžėje galima rasti popierinę autoįvykių deklaracijos formą. Kokių veiksmų reikia imtis iš karto po avarijos, kad įvykio dalyviai išsiskirtų taikiai ir nesugaišę daug laiko?
1. Įvertinkite situaciją
„Pirmas veiksmas, kurį reikia atlikti patekus į autoįvykį - blaiviai įvertinti situaciją ir suprasti, ar nekyla pavojus pačiam sau ir kitiems to paties eismo įvykio dalyviams. Tiesa, ir šioje situacijoje kiekvienam žmogui pirmiausia reikia įvertinti savo būklę ir tik tada rūpintis kitais. Supratus, kad pagalbos reikia šalia esantiems, privalu elgtis ypatingai atsargiai, nes keli neteisingi sprendimai ir judesiai gali stipriai pabloginti nukentėjusiojo būklę“, - sako BTA draudimo Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.
Kartais tiek savo, tiek ir kitų šalia esančiųjų būklės įvertinimas gali būti netikslus, o dėl adrenalino ir kortizolio antplūdžio atsitinka netikėtai. Šie hormonai išsiskiria daugelyje gyvybei pavojingų situacijų ir būtent dėl to žmonės gali kurį laiką jaustis gerai net ir patyrę sunkius sužeidimus. „Dėl kortizolio poveikio organizme staiga padaugėja energijos, o adrenalinas padidina organizmo pasirengimą veiksmui. Dėl šių dviejų hormonų poveikio žmogus tampa maksimaliai stiprus ir koncentruotas į vieną tikslą - išgyventi. Autoįvykis yra gyvybei pavojingas dirgiklis, todėl užsikuria vadinamasis „pulk arba bėk“ mechanizmas“, - pasakoja medikas Edgaras Kulikauskas.
Jeigu tarp avarijos dalyvių yra bent vienas sužalotas asmuo, būtina kviestis policijos pareigūnus ir medikus bendruoju pagalbos numeriu 112. BTA ekspertai taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog kitos transporto priemonės, judančios pro įvykio vietą, nesusidurtų su įvykį jau papuolusiomis transporto priemonėmis. Naktimis jos gali būti itin sunkiai matomos, o dienos metu matomumui gali trukdyti kliūtys ar posūkiai, todėl įspėjamieji ženklai būtini.
2. Nusiraminkite
Net jeigu visi avarijoje dalyvavę asmenys neabejoja, kad nenukentėjo fiziškai, stresas tokioje situacijoje yra neišvengiamas. Dėl jo poveikio gali būti priimami neteisingi sprendimai, galintys apsunkinti tolesnį situacijos valdymą. „Universalus būdas, kaip susidoroti su autoįvykio sukeltu stresu, yra kvėpavimas“, - teigia Mindletic psichologinės sveikatos ekspertė Sigita. Rekomenduojami kvėpavimo pratimai: kvadrato metodas (įkvėpti, laikyti, iškvėpti, laikyti) ir kiti metodai, kurie aktyvina parasimpatinę nervų sistemą. Esant dideliam sukrėtimui: apsikabinimas ir šilumos suteikimas gali nuraminti nervų sistemą; jei stresas nepraeina - verta kreiptis į psichologinės sveikatos specialistus.
3. Užpildykite eismo įvykio deklaraciją
Kai vairuotojai įsitikina, kad susidūrimas yra „techninis“, jie privalo užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Popierinę formą dažnai sunku rasti, todėl naudinga elektroninė priemonė draudimoivykiai.lt. „Šis transporto priemonių draudikų biuro projektas sparčiai pagreitina ir supaprastina autoįvykio registravimą bei draudikų informavimą“, - teigia A. Gasparavičius. Deklaracija automatiškai pateikia automobilio savininko vardo pavardę, nurodo apgadintas vietas, nubraižo įvykio schemą ir yra priimama visose Lietuvos draudimo bendrovėse. Tačiau ji netinka, jei įvykis sužaloti žmonės, dalyvauja daugiau nei dvi transporto priemonės arba bent viena transporto priemonė yra registruota užsienyje.
Svarbu: viskas, ko reikia patekus į techninį įvykį, yra išmanusis telefonas. Nereikia įsidiegti papildomų programėlių - pakanka atidaryti draudimoivykiai.lt. Taip pat atkreipkite dėmesį, kad elektroninė EĮD turi būti užpildoma Biuro administruojamomis technologijomis, t. y. per programėlę draudimoįvykiai.lt.
4. Kai būtina kviesti policiją
Policijos duomenimis, tokie įvykiai, kai pakanka tik deklaracijų, egzistuoja, bet jų skaičius nežinomas. Dažnai tokie įvykiai klasifikuojami kaip C kategorijos įvykiai, apimant parkavimo vietas, techninius eismo įvykius ir pan. Reaguojant į šiuos iškvietimus, sunaudojamas laikas ir degalai, o resursai skiriami svarbesniems įvykiams.
Būtina kviesti policiją, jei: buvo sužeista ar žuvo asmenų; vienas iš dalyvių yra neblaivus ar apsvaigęs; įvykio metu dalyvauja kilusios nesutarimai dėl aplinkybių ar kaltės; padaryta žala kelių infrastruktūrai ar trečiųjų asmenų turtui; bent vienas vairuotojas neturi galiojančio civilinės atsakomybės draudimo arba neturi teisės vairuoti; įtariama, kad dalyvis teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos ar teisės vairuoti; kaltininkas atsisako pildyti deklaraciją; įvykis registruotas ne Lietuvoje.
5. Kaltininko atsakomybė
Pagal civilinės atsakomybės draudimą, kaltininko žala atlyginama nukentėjusiajam, tačiau draudikai įspėja, kad kai kurios situacijos gali pareikalauti papildomų sumų iš kaltininko. Pavyzdžiui, neblaivūs vairuotojai, pasišalinimas iš vietos, netinkamas vairuotojo stažas ar kita netiksliai atsižvelgta informacija gali lemti didesnę arba dalinę išmoką iš kaltininko. Taip pat gali būti, kad kaltininkas turi būti priverstas atlyginti žalą pats, jei: eismo įvykis buvo sukeltas neblaiviam ar apsvaigusiam vairuotojui; vairuotojas pasišalino iš vietos; automobilį vairavo asmuo neturintis teisės vairuoti arba neatitinkantis draudimo sutarties reikalavimų; draudimas buvo įsigytas po įvykio arba dokumentai neperrašyti; draudimas buvo ne laiku sumokėtas.
6. Abipusės kaltės atvejai
Avarijos, kai kaltė tenka abiem vairuotojams, dažnai įvyksta įvairiose aikštelėse ar siauruose keliuose. Tokiuose atvejuose dažnai pasitaiko mažos žalos, tačiau įvykiai gali sukelti konfliktų. Pagrindinė rekomendacija - laikytis kelių eismo taisyklių, būti dėmesingiems, pridėtinai įvertinti aplinką ir neleisti skubėjimui įtakoti sprendimų. Jei abu vairuotojai sutaria dėl kaltės, abipusiai gali būti nustatyta 50/50 dalis. Tačiau kartais pareigūnai gali nustatyti didesnę vieno atsakomybę, todėl svarbu įrodyti aplinkybes fotografijomis ir dokumentais, o vairuotojams - būti sąžiningiems deklaracijose.
7. Prevencija
Didžiosios dalies eismo įvykių būtų galima išvengti, jeigu vairuotojai laikytųsi leistino greičio, būtų dėmesingi ir prognozuotų kitų eismo dalyvių veiksmus. KET reikalauja laikytis saugaus atstumo ir tinkamai reaguoti į priekyje esančią transporto priemonę. Kai kuriuose vietose įdomi praktika - vaizdo registratoriai gali padėti išvengti nesusipratimų ir nustatyti įvykio kaltininkus. Taip pat svarbu išmokti ir periodiškai kartoti KET taisykles apie lenkimą, juostų naudojimą, pradinį ir galutinį posūkį, eismo ženklinimą ir pan. Taip pat svarbu žinoti naują tvarką dėl lėtėjimo ir greitėjimo juostų naudojimo, kuri įtvirtina teisingą jų panaudojimą.
Papildomi patarimai praktikai
Kai kyla konfliktas dėl kaltės, svarbu: ramiai įvertinti situaciją, nekaltinti kitų be įrodymų, fotografuoti įvykio vietą ir aplinką, išsaugoti įvykio metu sugadinto turto įrodymus, laikytis deklaracijų teisingumo ir, kai reikia, kreiptis į policiją. Jei kyla abejonių, reikia kreiptis į draudiką ir teisines konsultacijas - tai gali padėti aiškiai nustatyti žalos dydį ir atsakomybę, bei užtikrinti teisingą kompensaciją.
