Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie baudas už administracinius nusižengimus (AN), jų apmokėjimą, ginčijimo galimybes bei dažniausius pažeidimus, kuriuos fiksuoja Kretingos ir kitų Lietuvos miestų policijos pareigūnai.

Informacija apie paskirtas baudas
Kur rasti informaciją apie administracines baudas?
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities „Mano VMI“ vartotoju, prisijungęs prie „Mano VMI“, pradžios lango skiltyje „Mokesčiai ir baudos“ gali peržiūrėti aktualią informaciją apie administracinių baudų prievoles. Čia pateikiamos paskirtos baudos, nusižengimo padarymo data, baudų sumos, sumokėjimo terminai, neapmokėtos sumos, taip pat galima rasti nuorodą į teisės aktą, pagal kurį skirta administracinė bauda.
Detalią prievolių informaciją galima peržiūrėti paspaudus vieną iš prievolių nuorodų, kur pateikiama detali mokėjimo informacija pagal atskirus įmokos kodus.
Atkreipiame dėmesį, kad dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus (ATP), paskirtų pagal nurodymą ar nutarimą iki 2015 m. liepos 1 d., dydžio ar nesumokėtos baudos likučio turite kreiptis į instituciją, paskyrusią baudą, kadangi VMI tokios informacijos neturi.
Ką daryti, jei nežinote, už ką paskirta bauda?
Asmuo, nežinantis, už ką buvo paskirta administracinė bauda, turi kreiptis į instituciją, kuri ją paskyrė.
Baudų apmokėjimo tvarka
Kaip apmokėti baudą už administracinį nusižengimą per „Mano VMI“?
Asmuo, padaręs pažeidimą ir esantis e. VMI autorizuotų paslaugų srities „Mano VMI“ vartotoju, administracinio nusižengimo (AN) baudą gali apmokėti elektroniniu būdu prisijungęs prie „Mano VMI“ -> „Mokesčiai ir baudos“ -> „Administracinės baudos“ ir paspaudęs aktyvų mygtuką „Sumokėti“.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad apmokant baudą iš meniu punkto „Administracinės baudos“, pažeidimo identifikacinis kodas (ROIK) į paskirtį įkeliamas automatiškai ir įmoka teisingai įskaitoma baudai už administracinį nusižengimą padengti.
Bendrosios rekomendacijos, kaip teisingai apmokėti baudas
Informaciją, kaip teisingai atlikti mokėjimo pavedimą elektroninėje bankininkystėje, rasite VMI internetinėje svetainėje. Įmoka baudai už administracinius nusižengimus padengti bus įskaityta pagal įrašytą pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) ar baudos paskyrimo dokumento numerį.
Nuo 2015 m. liepos 1 d. baudos už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus) sumokamos atskiru mokėjimo nurodymu už kiekvieną pažeidimą.
Įgyvendinant 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 260/2012 nuostatas, nuo 2016 m. sausio 1 d. pereinant prie SEPA bendros mokėjimų eurais erdvės, kredito pervedimų ir tiesioginio debeto, esančių Europos ekonominės erdvės šalyse, keičiasi elektroninių mokėjimų taisyklės, praktika ir mokėjimų nurodymų formatai. SEPA mokėjimo nurodymo formos struktūrizuotos mokėjimo paskirties lauke turi būti nurodomas įmokos kodas, o laisvo teksto mokėjimo paskirties laukas nepildomas.
Ką daryti, jei įmokos kodas ir ROIK nurodyti neteisingai?
Jeigu, mokėdami baudą už administracinį nusižengimą (AN), paskirtą pagal administracinį nurodymą, sumokėjote neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galite nurodyti laisvos formos prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie „Mano VMI“. Horizontalaus meniu juostoje pasirinkite „Paslaugos“ −> „Paklausimai“ −> „Paklausimo pateikimas“ arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu +370 5 260 5060.
Jeigu baudą už AN, paskirtą pagal nutarimą, sumokėjote negaliojančiu ar neteisingu įmokos kodu ir nenurodėte ROIK, tuomet galite pateikti Prašymą įskaityti mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą) teisingu įmokos kodu (forma FR0781). Prašymą galite užpildyti ir pateikti e. būdu per „Mano VMI“ sistemą: horizontalaus meniu juostoje pasirinkite „Paslaugos“ −> „Mokesčių suderinimas ir grąžinimas“ -> „Mokesčių ir permokų grąžinimas, įskaitymas“ -> „Pildyti prašymą“. Jeigu neturite galimybės prašymą užpildyti e. būdu, tai galite padaryti atvykę į artimiausią VMI aptarnavimo skyrių arba užpildytą prašymą atsiųsti paštu. Prašymo formą FR0781 pildymui galite rasti ir atsispausdinti VMI internetinėje svetainėje.
Įmokos užskaitymas, jei baudą sumoka kitas asmuo
Jeigu žmona mokėjimo pavedime nurodė pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), tuomet įmoka bus užskaityta automatiškai tam asmeniui, kuriam buvo paskirta bauda pagal mokėjimo pavedime nurodytą ROIK.
Jei mokesčių mokėtojo (toliau - MM) baudą už administracinį nusižengimą (AN) sumokėjo kitas asmuo 1001 įmokos kodu ir mokėjimo paskirtyje suklydo nurodydamas ROIK, MM papildomą informaciją apie baudos sumokėjimą, tarp jų ir ROIK, galima nurodyti prašyme, kurį galite pateikti prisijungę prie „Mano VMI“: horizontalaus meniu juostoje pasirinkite „Paslaugos“ −> „Paklausimai“ −> „Paklausimo pateikimas“ arba galite pranešti bendruoju Mokesčių informacijos telefonu +370 5 260 5060.
Įmokos užskaitymas, jei nenurodytas ROIK
Jei mokesčių mokėtojas neturi kitų mokestinių nepriemokų ir baudą už administracinį nusižengimą (AN) sumokėjo teisingu (1001) įmokos kodu, tačiau mokėjimo pavedime nenurodė pažeidimo identifikacinio kodo (ROIK), tuomet suėjus mokėjimo terminui, įmoka bus užskaityta baudos už administracinį nusižengimą (AN) nepriemokai padengti.
Baudos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas
Mokesčių mokėtojas, susidūręs su finansiniais sunkumais ir negalintis laiku sumokėti paskirtų administracinių baudų (AN baudų), gali kreiptis dėl jų mokėjimo išdėstymo dalimis (t. y., mokestinės paskolos sutarties sudarymo) pateikdamas:
- prašymą dėl AN baudų atidėjimo arba išdėstymo, kuriame turi nurodyti tikslią AN baudos sumą bei pageidaujamą mokėjimo grafiką;
- užpildytą Fizinių asmenų anketą (forma FR0283);
- banko sąskaitų likučius, pvz., išrašus iš el. bankininkystės, prašymo teikimo dienai;
- dokumentus, kurie įrodytų realias galimybes sumokėti AN baudą, pvz., laisvos formos dokumentus apie gaunamas pajamas.
Prašymą dėl AN baudų išdėstymo galima pateikti per „Mano VMI“ sistemą: horizontalaus meniu juostoje pasirinkti „Paslaugos“ -> „Mokesčių atidėjimas ir termino keitimas“ -> „Mokesčių atidėjimo ir mokėjimo dalimis sutartis“ -> „Pildyti prašymą“. Reikalingų pateikti papildomų dokumentų sąrašą rasite VMI internetinėje svetainėje.
Asmenys, neturintys galimybių teikti elektroniniu būdu per „Mano VMI“, prašymą gali atsiųsti el. paštu ar klasikiniu paštu. Siunčiant el. paštu ar klasikiniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas teikiančio asmens (ar jo įgalioto atstovo) vardu ir pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
Svarbu: AN baudos mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos sumokėjimo termino dienos. Prašymas išdėstyti AN baudos mokėjimą gali būti pateiktas tik po nutarimo, kuriuo paskirta bauda, priėmimo, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalyje. Nuo 2022 m. vasario 1 d.
Administracinių nusižengimų bylos ir pranešimai
Nuo 2022 m. vasario 1 d. asmenys, užpildę Elektroninių paslaugų portale esančias formas, gali pranešti apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie nusižengimo metu valdė jiems priklausančias transporto priemones, teikti paaiškinimus ir skundus administracinių nusižengimų bylose.
Kretingos policijos prevencinės priemonės ir dažniausi pažeidimai
Patruliavimas nežymėtais automobiliais Kretingoje
Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai, norėdami užtikrinti saugumą keliuose, patruliuoja ir su policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu. Komisariato viršininkas Algirdas Budginas tai apibūdino kaip „efektyvią prevencinę priemonę“.
Per trečiadienį vykdytą priemonę buvo užfiksuota 13 pažeidimų. Vienas iš jų - nepilnametis, neturėdamas teisės vairuoti, važinėjosi ant vieno mopedo rato, sukeldamas pavojų aplinkiniams. A. Budginas paaiškino, kad administracinė teisena dėl chuliganiško vairavimo jam bus nutraukta, nes jis yra nepilnametis, tačiau visa informacija bus perduota Savivaldybei ir kitoms atsakingoms institucijoms.
Kiti užfiksuoti pažeidimai: vienas vairuotojas šviesoforu reguliuojamą sankryžą kirto degant raudonam signalui; dar 2 kelių eismo dalyviai nesilaikė kelio ženklo (iš Vilniaus g. suko į J. Pabrėžos gatvę); 5 - naudojosi mobiliojo ryšio telefonais laikydami juos rankose; 4 - nesegėjo saugos diržų.
Dažniausiai dėl padaryto pažeidimo vairuotojai teisinasi, kad, pavyzdžiui, nekalbėjo telefonu, tik norėjo pažiūrėti, kiek valandų ar kas atsiuntė žinutę, saugos diržo nesegėjo, nes važiavo netoli. Policijos pareigūnai priminė, kad naudotis mobiliaisiais telefonais galima tik sustojus ir išjungus automobilio variklį. „Kad kalbėtų telefonu prisidėję prie ausies, pasitaiko, bet jau rečiau“, - įvardino komisariato viršininkas. Dėl saugumo diržo nesegėjimo vairuotojai ginčijasi rečiau. A. Budginas atkreipė dėmesį, kad vairuotojai turbūt supranta, jog pažeidė taisykles, ir saugiau važiuoti automobiliu yra užsisegus diržą.
Sudaužytas policijos automobilis
Vairuotojų reakcijos į baudas
Per bendrą patruliavimą maršrutu J. Jablonskio g., Melioratorių g. Kretingoje ir Kartenos link buvo pastebėti 3 galimi pažeidėjai: nesegėjo saugos diržų ir vairavo kalbėdami mobiliuoju telefonu. Nors visiems pareigūnės skyrė baudas, vairuotojai šypsojosi. „Suprantu, kad prisidirbau ir pats už tai esu atsakingas“, - sakė saugos diržo nesegėjęs Budriuose gyvenantis ir Kartenoje dirbantis Gintaras Jodeikis. Vyro teigimu, jis su savo kolega važiavo neilgą atstumą - nuo kapinių iki parduotuvės - nusipirkti pavalgyti ir pamanė, kad nieko nenutiks. „Antrą kartą įkliuvau policijai su nežymėtu automobiliu už vairavimą be diržo, bet tai buvo seniai“, - kalbėjo Gintaras.
Išvažiavus nuo Kretingos rajono policijos komisariato, sukant vadinamosios žvyrduobės pusėn, pareigūnės pastebėjo saugos diržo nesegintį Remigijų. Vyras tikino, kad važiavo trumpą atstumą ir labai skubėjo. Abiem pažeidėjams pareigūnės surašė administracinių nusižengimų protokolą ir skyrė 15 eurų baudą.
Kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė moteris, skubėjusi iš paciento grįžti į darbovietę. Ji vairuodama kalbėjo mobiliuoju telefonu. „Vairuoju 26-erius metus. Nesu gavusi nė vienos baudos. Tai - tarsi krikštas“, - suprasdama situaciją pasakojo vairuotoja. Telefonu moteris norėjo informuoti savo direktorių, kad netrukus grįš į darbovietę.
Nežymėtų policijos automobilių naudojimo pranašumai
Policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtais tarnybiniais automobiliais pareigūnai Klaipėdos apskrityje važinėja kasdien. „Nebūtinai tai daro mūsų komisariato pareigūnai. Dažnai į mūsų rajoną patruliuoti atvyksta iš Klaipėdos“, - paaiškino A. Budginas. Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas atkreipė dėmesį, kad nežymėtų automobilių markė gali keistis: „Jeigu dabar pareigūnai patruliavo su vienokios markės automobiliu, nereiškia, kad rytoj važiuos vėl tuo pačiu.“
Patruliuodami nežymėtu tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai stebi visus Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus, prireikus tuo pat metu reaguoja ir į iškvietimus. „Prižiūrime tvarką mieste ir rajone. Nesvarbu, kas nors nusikalstamo vyksta vaikų žaidimų aikštelėje ar kelyje“, - akcentavo viršininkas.
Ant žymėtų policijos transporto priemonių galima matyti užrašą: „Kaip vairavai, kol nematei manęs?“ Tai atspindi patruliavimo esmę, kuomet policijos pareigūnai turi galimybę pamatyti realų vaizdą keliuose. „Važiuojant vairuotojams įprastu automobiliu matome realią situaciją, ar žmonės lenkia per ištisinę liniją, kuo jie užsiima prie vairo, kokiu greičiu važiuoja ir panašiai. Pastebėję policiją, vairuotojai dažnai apsidairo, ar tuo metu nedaro jokio pažeidimo“, - kalbėjo A. Budginas.
Nors gyventojai socialiniuose tinkluose greitai pasidalina, kad keliuose patruliuoja nežymėtas policijos automobilis, tačiau policijos pareigūnai dėl to nemato problemų. „Tai iš dalies irgi yra prevencinė priemonė. Pavyzdžiui, žmonės dažnai mato, kaip vadinamuosius trikojus, arba greičio matuoklius, pastato baltos „Škodos“ vairuotojas. Tad gyventojai, pamatę bet kur tokios markės automobilį, važiuoja atsakingiau, nesvarbu, kad tai - ne policijos pareigūnai“, - tikino pašnekovas.
Dar vienas policijos skiriamaisiais ženklais nežymėto automobilio naudojimo pranašumas - geresni rezultatai, pavyzdžiui, rengiant priemones dėl nepilnamečių daromų pažeidimų. „Kai atvažiuoja policijos pareigūnai, staiga visi jaunuoliai ar suaugusieji nebedaro jokios nusikalstamos veikos. Jeigu įvažiuoja visiems įprastas automobilis, gauname geresnius rezultatus, nes niekas nesitiki, kad jame - policijos pareigūnai“, - sakė A. Budginas.
Patruliavimas nežymėtu tarnybiniu automobiliu - tik viena daugelio policijos rengiamų priemonių, tačiau, viršininko manymu, ji duoda rezultatų. „Situacija keliuose apskritai gerėja. Žinoma, norėtume greitesnių rezultatų, tačiau džiaugiamės, kad judame į priekį nors ir mažais žingsniais“, - teigė A. Budginas.
Prieš dešimtmetį ar du keliuose būdavo ir mažiau transporto priemonių. Dabar aktyviais eismo dalyviais tapę ne tik automobilių vairuotojai, bet ir paspirtukininkai, elektrinių dviračių savininkai ir kitokių transporto priemonių turėtojai, kas dar padidina nelaimių tikimybę. „Pokyčiai nevyksta greitai. Prie jų savo sąmoningumu turime prisidėti visi. Anksčiau neblaivius vairuotojus žmonės toleruodavo labiau, dabar taip nėra, gyventojai praneša apie nusikalstamas veikas“, - pabrėžė A. Budginas.
Baudos už pažeidimus ant tralo gabenamai transporto priemonei
Visuomenėje kyla nuostaba dėl baudų, paskirtų ant tralo gabenamoms transporto priemonėms. Socialiniame tinkle vairuotojas ironiškai rašė: „Policija atsiuntė susimokėti 30 eurų baudą už tai, kad automobilis (buvo - red. past.) be TA ir draudimo. <...> Tik kamera neužfiksavo mažo niuanso - automobilis buvo ant tralo.“ Kiti komentatoriai patvirtino, kad yra susidūrę su panašiomis situacijomis, pavyzdžiui, gavo baudą už greitį, kai mašina buvo ant tralo.
Ką daryti, susidūrus su neteisingai paskirta bauda?
Lietuvos kelių policijos atstovas Renatas Siaurusaitis paaiškino, kad iš tiesų panašių atvejų pasitaiko, tačiau jie esą yra reti. „Pasitaiko tokių atvejų, kai yra nuskaitomi transportuojamo automobilio valstybinių numerių ženklai, bet jie yra vienetiniai. Duomenys apie užfiksuotus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie užfiksuoti pažeidimų fiksavimų sistemomis į Administracinių nusižengimų registrą registruojasi automatiniu būdu ir tokiu pačiu būdu yra apdorojami“, - tąkart paaiškino policijos atstovas.
R. Siaurusaitis nuramina vairuotojus - jeigu susidūrėte su panašia situacija, tačiau policijos pareigūnams pateikėte reikalingą informaciją, kuri liudytų, kad pažeidimas skirtas neteisingai, bauda būtų anuliuojama. „Asmeniui gavus administracinio nusižengimo protokolą, visų pirma, reikėtų įsitikinti, ar kaltinimas suformuotas teisingas, jeigu ne, reikėtų kreiptis el. pašto adresu, kuris nurodytas pranešime dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pareigūnas kiekvienu atveju peržiūrės pateiktą informaciją bei sutikrins visą informaciją ir kitose sistemose. Taip pat galima kreiptis el. paštu arba telefonu.“
Vairuotojams primenama, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal KET draudžiama važiuoti, eksploatuoti negalima, kitu atveju galite gauti 30-40 eurų siekiančią baudą. Tuo metu vairuotojams, neapdraudusiems transporto priemonės, taip pat gali grėsti bauda, siekianti nuo 50 iki 100 eurų. Fiziniams asmenims, atsakingiems už sutartį, bauda gali būti didesnė - nuo 60 iki 120 eurų. Įmonių atstovams bauda dar didesnė ir siekia nuo 120 iki 240 eurų.
Greičio viršijimo pažeidimai Lietuvoje
Bendroji statistika
Iki šių metų gruodžio 1 dienos nustatyta jau 630 tūkst. padarytų greičio viršijimo pažeidimų. Tai beveik 40 tūkst. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Dažniausiai leistinas važiavimo greitis viršijamas nuo 10 iki 20 km per val. Tai vienas iš trijų dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų šalies keliuose.
Iš visų 1 mln. 373 tūkst. 746 Kelių eismo taisyklių pažeidimų, padarytų per 11 šių metų mėnesių, nustatyto greičio viršijimas sudaro beveik pusę - 629 tūkst. 773 atvejus. Per tokį patį laikotarpį pernai buvo nustatyti 585 tūkst. 893 pažeidimai.
Tai vienas iš dažniausiai daromų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir pagrindinė eismo įvykių, kai žūsta arba sužeidžiami žmonės, priežastis. Nepasirinktas saugus greitis arba viršytas leistinas važiavimo greitis šiemet buvo 56 proc. visų eismo įvykių, kuriuose per 8 š. m. mėnesius žuvo žmonės, priežastis. Dar 19 proc. sudaro įvykiai, kuriuose, nepasirinkus saugaus ar viršijus leistiną važiavimo greitį, per tą patį laikotarpį buvo sužeisti žmonės.
Dažniausiai greitis viršijamas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km per val. ir daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km per val. Tokių atvejų šiais metais iki gruodžio 1 dienos užfiksuota daugiau kaip 560 tūkst. Nustatytas greitis daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km per val. viršytas beveik 13 tūkst. kartų, o nustatytas greitis daugiau kaip 50 km per val. viršytas beveik 6 tūkst. kartų.
Didžiausia bauda, kurią galima gauti už viršytą leistiną važiavimo greitį, yra 700 Eur, be to, galima netekti teisės vairuoti transporto priemonę iki vienų metų ir šešių mėnesių. Iki š. m. lapkričio 1 dienos už visus padarytus greičio pažeidimus buvo paskirta 12 mln. 873 tūkst. 280 Eur baudų, į valstybės biudžetą pažeidėjai jau sumokėjo 9 mln. 354 tūkst. 272 Eur (daugiau kaip 72 proc.).
Greičio matavimo sistemos
Leistino važiavimo greičio pažeidimus fiksuoja greičio matavimo sistemos - prietaisai, kurie įrengti šalies keliuose, savivaldybėse ir miestuose. Didžiausia dalis pažeidimų įsiregistruoja iš vidutinių greičio matavimo sistemų ir momentinių greičio matuoklių, kurie įrengti valstybinės reikšmės keliuose. Šiuo metu tokių prietaisų visoje šalyje yra per 200 (72 momentinio greičio matuokliai ir 131 vidutinio greičio matavimo sistema, kurią sudaro du įrenginiai).
Pažeidimai užfiksuojami ir mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais „PoliScan FM1“, vadinamaisiais trikojais, kurie dirba judriose gatvėse, kitose vietose. Per 10 mėn. jais užfiksuota apie 18 proc. visų greičio viršijimo pažeidimų (122 tūkst. 816).
Greičio viršijimo atvejai fiksuojami ir policinių prevencinių priemonių metu. Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuota priemonė „Greitis“, kai transporto priemonių greitis fiksuojamas mobiliaisiais rankiniais ir (ar) automobiliuose įrengtais greičio matuokliais, stabdant pažeidėjus, 2023 metais mūsų šalyje vyko 10 dienų. Priemonių metu užfiksuoti 1 143 greičio viršijimo atvejai.
Greičio matuokliai keliuose pakeičia pareigūnus ir budi kasdien, visą parą, nepaisant oro sąlygų, švenčių, išeiginių dienų, darbo valandų ar atostogų.

Ginčai dėl greičio viršijimo baudų
Kyla klausimų dėl baudų už greičio viršijimą, kai protokole nenurodoma pažeidimo vieta ar koordinatės. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas gegužės 25 dieną gavo baudą už greičio viršijimą, fiksuotą trikojo, nenurodžius pažeidimo vietos, o koordinatės buvo 0.0, 0.0. Jis važiavo Dituvos kelyje, kur greitis ribojamas 70 km/val., o baudą gavo už 50 km/val. viršijimą, protokole buvo parašyta, kad važiavo 76 km/val.
Administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalyje (protokolo turinys) nurodyta, kad privalo būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, gali būti nurodomos tik vietos koordinatės. Šiais atvejais matome, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta tik pažeidimo padarymo vietos savivaldybė. „Portalas yra integruotas su Administracinių nusižengimų registru, todėl užtikrinamas greitas ir saugus duomenų perdavimas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančioms institucijoms. Pastebiu, kad žmonės nežino, kad jeigu bet kas nors yra neaišku protokole, reikia iš karto kreiptis į dokumentą surašiusią instituciją nurodytais adresais“, - paminėjo J. Milijonai.
Seimo narys A. Bagdonas suskaičiavo, kad Lietuvoje veikia per 200 greičio matuoklių, o Latvijai užtenka ir 25 tokių įrenginių. Tą kartą neteisėtai buvo nubausta apie 4,2 tūkst. žmonių. Žmonės protokoluose išvydo duomenis, kad jie užfiksuoti važiuojantys 63, 64 ar 69 km/val. Todėl 2022 metų rugsėjo 23 d., 07 val. 56 min., leistinas greitis buvo padidintas iki 70 km/val., bet, gavus iš įmonės „Via Lietuva“ pranešimą, tą pačią dieną, 12 val. 45 min., vėl sumažintas iki 50 km/val.
A. Bagdonas teigė: „Tai yra pinigų mėtymas. Nėra prasmės gaišti pareigūnų laiką ir mėtyti pinigus įrenginėjant sektorinius greičio matuoklius.“ Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad gali vykti trumpalaikiai kelio darbai, dėl ko greitis yra sumažinimas, pavyzdžiui, iki 50 km/val., ir staiga pastatomas trikojis. „Tai yra savotiškas pasipinigavimas. Tačiau kaip gali būti, kad protokole nenurodytos koordinatės? Nesuprantu, kaip taip gali būti“, - nuomonę išsakė A. Bagdonas.
A. Bagdonas akcentavo, kad „Žmogus važiuoja keliu, kuriame staiga atsiranda mobilusis greičio matuoklis. Vairuotojas turi žinoti, koks leistinas greitis toje vietoje. Tačiau mano siūlymai nesulaukė palaikymo. Prieš trikojus jie neprivalo statyti įspėjamojo ženklo ir greitį nurodančio ženklo.“
Anksčiau buvo planuojama įrengti 50-60 greičio matuoklių, kai Latvijoje tuo metu buvo įrengta apie 25. „Mes dešimtis kartų lenkiame Latviją“, - kalbėjo A. Bagdonas. Pradėjus giliau domėtis, paaiškėjo, kad vieno greičio matuoklio techninė priežiūra per metus atsieina nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų. Jei skaičiuojant po tūkstantį eurų, per metus esamų matuoklių priežiūra dar atsieina 200 tūkst. eurų. Skaičiuojant po 1,5 tūkst. eurų už įrenginio priežiūrą, biudžetui matuoklių priežiūra per metus atsieina 300 tūkst. eurų.
„Pati „Via Lietuva“, pasak Valstybės kontrolės, nesilaikė patvirtintų tvarkų ir neefektyviai išleido beveik milijoną eurų. Buvo patvirtinta tvarka, kad sektoriniai matuokliai neturi būti ilgesnio ruožo nei 10 km. Tačiau buvo įrenginėjami matuokliai 15 ir daugiau kilometrų ruožui. Ilgiausias siekia 30 kilometrų“, - pastebėjo A. Bagdonas.
Valstybinio audito ataskaitoje minima, kad 2020-2022 metais 29 iš 100 valstybinės reikšmės kelių ruožų vidutinio greičio matuokliai įrengti nepagrindžiant jų tikslingumo. Valstybei jie kainavo beveik 1 mln. eurų. Ta pati Valstybės kontrolė, skaičiavusi matuokliams taškomas sumas, konstatavo, kad praėjusiais metais 37 proc. visų išlaidų buvo neefektyvios.