Vilniaus miesto savivaldybė siekia spręsti sostinės Senamiesčio ir centro automobilių stovėjimo problemas. Viena iš siūlomų priemonių - atlaisvinti dešimtis rezervuotų stovėjimo vietų, skirtų valstybinių institucijų darbuotojams, ir mainais pasiūlyti jiems viešojo transporto bilietus. Šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelė tarp Prezidentūros ir Krašto apsaugos ministerijos dažnai atrodo gana laisva, nes valstybės tarnautojų automobiliams vietų yra pakankamai, o rezervuotose vietose leidžiama statyti transportą nemokamai.
Savivaldybės iniciatyvos ir tikslai
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Eduardas Kriščiūnas atkreipia dėmesį, kad viešoje vietoje, Senamiesčio centre, stovi šimtai automobilių, kurių savininkai nemoka už stovėjimą. Būtent dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė ieško sprendimų, skatinančių valstybinių institucijų darbuotojus rinktis viešąjį transportą vietoj asmeninių automobilių. Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Jonas Damidavičius pabrėžia, kad siūloma mažinti rezervuojamų vietų skaičių darbuotojams, o atlaisvintas vietas skirti trumpalaikiam miesto gyventojų stovėjimui. Toks planas, atimant parkavimo vietas iš valdininkų ir skatinant juos naudotis autobusais, troleibusais ar dviračiais, ne tik prisidėtų prie darnaus judumo vystymosi plano, bet ir įneštų papildomų pajamų į miesto biudžetą.
J. Damidavičius teigia, kad visos rezervuotos vietos yra kompensuojamos iš miesto biudžeto, todėl jas atiduodant miestiečiams, būtų surenkama daugiau investicijų viso miesto infrastruktūros tvarkymui. Krašto apsaugos ministerijos atstovai palaiko šią idėją ir pastebi, kad vis daugiau darbuotojų į darbą atvyksta pėsčiomis ar dviračiais. Pažymėtina, kad pati Vilniaus savivaldybė turi trijų šimtų vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o kai kuriems darbuotojams jau dabar kompensuoja viešojo transporto išlaidas.
Automobilių stovėjimo problemos mieste
Nepaisant savivaldybės pastangų, Vilniuje, tiek centre, tiek už jo ribų, automobilių stovėjimo problemų dar vis apstu. Žmonės stato savo automobilius pievelėse, užimdami vaikų žaidimų aikšteles ir poilsio zonas. Kai kurie gyventojai netgi imasi neleistinų gudrybių. Pavyzdžiui, viename Vilniaus mikrorajone gyvenantis Dainius pasakoja apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl to, kad jo kaimynai patys paženklino stovėjimo aikštelės vietą, nusprendę, kad joje statyti draudžiama. Pareigūnai, fiksavę skundus, pradėjo siųsti baudas pažeidėjams, tačiau vėliau viską anuliavo, paaiškėjus, kad ženklinimas vyko pačių žmonių - savavališkai.
Jonas Damidavičius, tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas, pabrėžia, kad toks elgesys yra neleistinas. Automobilių stovėjimo vietas gali ženklinti tik savivaldybė, o patys gyventojai negali nurodinėti, kur galima ar negalima statyti automobilių.
Automobilių stovėjimo vietų kainos
Sunkiai savo automobiliams vietas randa tiek gyvenantys už centro ribų, tiek ir jame. Nors statomos naujos požeminės aikštelės prie gyvenamųjų namų ar komercinių patalpų, jose vieta vienam automobiliui jau kainuoja nuo 20 tūkstančių eurų, o kai kur siekia net 40 tūkstančių eurų. Nekilnojamojo turto projekto vystytojai gyventojams nieko gero nežada - statytojai neprognozuoja automobilių stovėjimo vietų pigimo. Statybų bendrovės vadovas Arvydas Avulis sako, kad tendencijos nesikeis, o gal net didės, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje automobiliais naudojamasi intensyviausiai visoje Europos Sąjungoje.
Santariškių medicinos įstaigų miestelio stovėjimo infrastruktūros plėtra
Komiteto posėdyje daugiausia diskusijų sukėlė viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas „Automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtra Santariškių medicinos įstaigų miestelyje“. Projektas vykdomas įgyvendinant 2013 m. gegužės 31 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 490, pagal kurį partnerystės projekte numatytas 2250 naujų automobilių vietų įrengimas ir eksploatacija 25 metams. Partnerystės projekto didžiausia vertė - 466 610,4 tūkst. litų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, investicijoms į automobilių stovėjimo infrastruktūrą Santariškių medicinos įstaigų miestelyje reikalinga 56,3 mln. litų be PVM suma, o koncesininko pajamos sudarys 466,6 mln. litų su PVM suma.
Posėdžio metu buvo suabejota, ar sprendimą dėl koncesijos galėjo priimti Vyriausybė ne pagal Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad sprendimus dėl koncesijų, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius turtinius įsipareigojimus, priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Nors valstybė tiesiogiai neinvestuoja į minėtą projektą, jai vis tiek galioja civilinės (sutartinės) atsakomybės pagrindai pagal Civilinį kodeksą. Pagal Koncesijos sutarties projekto 4 priedą, kuriame pateikiamas rizikos pasiskirstymas tarp šalių, numatyta, kad valstybė visiškai prisiima politinę ir kainų reguliavimo riziką. Be to, valstybė lygiomis dalimis su koncesininku prisiima teisinės aplinkos, nenugalimos jėgos, ginčų sprendimo bei kitas rizikas.
Posėdyje buvo nuspręsta siūlyti Vyriausybei peržiūrėti projekto „Automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtra Santariškių medicinos įstaigų miestelyje“ konkurso sąlygas, kitus dokumentus ir nustatyti konkretų valstybės turtinių įsipareigojimų dydį pagal šį projektą. Taip pat, nustačius, kad valstybės turtiniai įsipareigojimai viršija 200 mln. litų, Komiteto nariai siūlo Seimo Antikorupcijos komisijai įvertinti Vyriausybės 2013 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. 490.
tags: #krasto #apsaugos #ministerija #stovejimo #aikstele