Kontrabanda ir atsakomybė vairuotojui

Kontrabandos gabenimas yra viena pavojingiausių ekonominių administracinių teisės pažeidimų, daranti žalą ne tik valstybės, į kurią prekės įvežamos, ekonominiams interesams, bet neretai ir šalies, iš kurios jos įvežtos, bei įmonės, kurioje dirba vairuotojas, ekonomikai. Valstybė siekia pažaboti kontrabandos gabenimą ne tik piniginėmis baudomis, bet ir kontrabandos gabenimo priemonių - automobilių - konfiskavimu.

Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą

Atsakomybė už kontrabandos gabenimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 208 straipsnyje. Kontrabanda gali būti padaryta tik tyčiniais veiksmais. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jei ji buvo specialiai tam pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos daiktams paslėpti) arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso reglamentavimu, kontrabanda yra tyčinis sunkus nusikaltimas, priskirtinas prie nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 199 straipsnyje. Lemiamą reikšmę turi neteisėtai per valstybės sieną gabenamų prekių vertė, nuo kurios priklauso, ar asmuo trauktinas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Anksčiau riba, skirianti administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusikaltimo, buvo 250 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio (32 500,00 Lt). Jei gabenamų daiktų vertė buvo iki šios sumos, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jei vertė viršijo šią sumą, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat kontrabanda traktuojama kaip nusikaltimas ir asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tada, kai per sieną neteisėtai gabenami ribotos civilinės apyvartos ar visiškai išimti iš civilinės apyvartos daiktai.

Baudžiamojo kodekso pataisos ir jų poveikis

Teisingumo ministerijos parengtos Baudžiamojo kodekso pataisos, įsigaliojusios nuo birželio, subalansavo kodekse numatytas sankcijas ir suderino esamus prieštaravimus. Nors riba, nuo kada už tokią veiką taikoma atsakomybė, nesikeičia, pakeičiamos nusikaltimo sunkumą nustatančios ribos. Griežčiausiai baudžiamos kontrabandos vertė pakilo nuo 12,5 tūkst. iki 45 tūkst. eurų.

• Iki šiol švelniausia bausmė - bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų - galėjo būti skiriama už 150-250 MGL (7,5 tūkst.-12,5 tūkst. eurų) vertės kontrabandą. Dabar jos viršutinė vertė pakelta iki 400 MGL, tad švelniausia bausmė galės būti skiriama už 7,5 tūkst.-20 tūkst. eurų vertės kontrabandą.
• Už 400-900 MGL (20-45 tūkst. eurų) vertės kontrabandą bus skiriama bauda arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
• Už kontrabandą, viršijančią 900 MGL, liks galioti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Atitinkamai atsakomybė keičiama ir už sukčiavimą, turto pasisavinimą, muitinei nedeklaruotus daiktus, neteisėtą prekių ar produkcijos neišvežimą iš Lietuvos ir kt. Griežtinama atsakomybė už nusikalstamą bankrotą - iki septynerių metų nelaisvės bus galima bausti tuos, kas sąmoningai blogai valdydami įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė labai didelę turtinę žalą kreditoriams. Baudžiamoji atsakomybė už mokesčių vengimą numatyta taikyti, kai slepiama suma viršija nebe 100, o 400 MGL, tai yra nebe 5 tūkst., o 20 tūkst. eurų. Tarp papildomų bausmių už šią veiką numatyta skirti laisvės apribojimą ir areštą. Baudžiamasis kodeksas papildytas atskirais straipsniais dėl atsakomybės už šaunamųjų ginklų, sprogmenų, strateginių prekių, branduolinių ar radioaktyviųjų medžiagų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą.

Kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas

Pagal ANK 208 straipsnį kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas yra papildoma alternatyvi administracinio poveikio priemonė, kuri gali, bet neprivalo būti skiriama. Sprendžiant konfiskavimo klausimą kiekvienoje byloje, bylos aplinkybės turi būti itin atidžiai įvertinamos, atsižvelgiant į situacijos individualumą ir proporcingumo reikalavimą. Todėl visais atvejais turi būti nustatytos aplinkybės, kurios padidintų šio pažeidimo pavojingumą tokiu mastu, kad neteisėto prekių gabenimo priemonės konfiskavimas taptų proporcingu padaryto pažeidimo pavojingumui.

Slėptuvės įrengimas apsunkina kontrabandos daiktų suradimą, kontrabandos gabenimą daro profesionalaus pobūdžio ir rodo, kad pažeidėjas sąmoningai gabeno kontrabandą, turėjo išankstinį tikslą pažeisti nustatytą daiktų gabenimo per valstybinę sieną tvarką, išvengti privalomų muitų bei mokesčių ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.

Kada transporto priemonė konfiskuojama?

Teismų praktikoje administracinio teisės pažeidimo - kontrabandos - padarymo priemonė paprastai konfiskuojama, jeigu ji:

1. buvo specialiai tam pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė), arba
2. jeigu tokio kiekio kontrabandinių prekių be jos nebūtų buvę galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei.

Turi būti bent vienas iš šių kriterijų.

Kontrabandinių cigarečių kiekio vertinimas

Teismai vertina gabenamų cigarečių kiekį sprendžiant, ar be transporto priemonės gabenimas būtų įmanomas. Štai keli pavyzdžiai:

• Atvejai, kai teismai sprendžia, jog be transporto priemonės kontrabandinių cigarečių gabenimas nepastebint muitinės pareigūnams nebūtų buvęs įmanomas:
  • 953 pakeliai cigarečių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-394-312/2016);
  • 112 pakelių cigarečių (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1083-628/2013);
  • 298 pakeliai cigarečių (Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-621-478/2015);
  • 180 pakelių cigarečių (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-248-478/2015).
• Atvejai, kai teismai sprendžia, jog be transporto priemonės kontrabandinių cigarečių gabenimas būtų įmanomas:
  • 170 pakelių cigarečių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2AT-23-942/2016);
  • 150 pakelių cigarečių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1329-209/2015);
  • 860 pakelių cigarečių ir 40 litrų dyzelino (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-262-175/2014).

Kontrabandos slėpimo vietos

Pažeidėjai cigaretes gabena įvairiose, dažnai neįprastose vietose. Teismų praktikoje buvo nagrinėjami šie atvejai:

• Stoge už šoninių apmušalų, prietaisų skydelio skyriuje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-606-256/2014).
• Po gultu esančiose daiktadėžėse (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1067-175/2014).
• Automobilio salone po apatiniu gultu esančiose daiktadėžėse dešinėje ir kairėje pusėje dvigubuose dugnuose, taip pat priekinės panelės viduryje, viršuje keleivio pusėje po apdailomis, taip pat vairuotojo pusėje galinėje salono dalyje po apdailomis (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-55-485/2015).
• Vilkiko kabinos priekinių sėdynių atlošuose, įrankių dėžėje bei puspriekabės daiktadėžėje (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1325-383/2013).
• Dalis cigarečių paslėpta automobilio salone, o kita dalis po kabina vairuotojo pusėje esančią praplatintą diržų dėtuvę (Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1014-485/2015).
• Cigaretės, dyzelinas buvo paslėpti daiktadėžėse ar po ja, balkyje, purvasaugiuose, tačiau šios vietos negali būti laikomos specialiai įrengtomis slėptuvėmis kontrabandos dalykui paslėpti (Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-262-175/2014).
• Automobilio kabinos apdailos ertmė ir apdailos ertmė po sėdyne, kur buvo rastos cigaretės, pripažintos tokiomis automobilio vietomis, „kurios lengvai pasiekiamos ir gali būti panaudotos įvairiems daiktams sudėti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-942/2016).
• Bagažinėje po apdaila gamyklinėse nišose, virš automobilio kuro bako, už galinių automobilio sėdynių ir priekiniame prietaisų skydelyje už daiktadėžės (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-394-312/2016).

Konfiskavimo praktikos pavyzdžiai

Konfiskavimo atvejai

1. 1550 pakelių cigarečių gabenimas gamyklinėse ertmėse: Nors automobilis nebuvo specialiai perdarytas, teismas konstatavo, kad tokio kiekio cigarečių asmuo negalėjo slapta pergabenti be transporto priemonės. Automobilis konfiskuotas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-176-195/2017).
2. 128 pakeliai cigarečių bagažinės kiliminėje dangoje ir durelių ertmėse: Teismas pažymėjo, kad cigaretėms patalpinti reikėjo atlikti automobilio ardymo darbus, kas rodo tyčinius veiksmus. Automobilis konfiskuotas, nepaisant mažo kiekio ir vertės bei kitų palengvinančių aplinkybių (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-429-195/2017).
3. 3080 pakelių cigarečių automobilio durelėse, variklio ir akumuliatoriaus skyriuose: Nors slėptuvių nebuvo, pažeidėja kruopščiai ruošėsi nusižengimui. Tokiam kiekiui gabenti automobilis buvo būtinas. Automobilis konfiskuotas (Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-407-478/2017).
4. 1342 pakeliai cigarečių galiniame bamperyje, atsarginio rato vietoje, specialiose slėptuvėse: Cigaretės aptiktos rentgeno kontrolės sistema. Teismas konstatavo, kad transporto priemonė tiesiogiai panaudota kontrabandai gabenti. Automobilis konfiskuotas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-395-195/2017).
5. 1873 pakeliai cigarečių mikroautobuso duryse, stoge, kėbule po apdailos detalėmis: Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad automobilio savininkė elgėsi nerūpestingai, nesidomėjo, kaip jos turtu naudojasi kitas asmuo. Automobilis konfiskuotas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-164-195/2017).
6. 2110 pakelių cigarečių lengvojo automobilio durelėse, posparniuose, bagažinės dugne specialiai įrengtose slėptuvėse: Nors automobilis priklausė motinai, kuri nurodė, kad sūnui buvo duotas automobilis važinėti Baltarusijos Respublikoje, teismas sprendė, kad motina neužtikrino, jog jai priklausančiu turtu nebūtų daromi teisės pažeidimai. Automobilis konfiskuotas (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1320-485/2016).
7. Įmonei priklausanti puspriekabė, kontrabandai gabenti: Nors įmonė galėjo neturėti tiesioginių žinių, kad darbuotojas gabens kontrabandą, tačiau perdavusi turtą ilgam laikui ir nenustačiusi materialinės atsakomybės, prisiėmė riziką. Automobilis konfiskuotas (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAT-121-485/2023).

Nekonfiskavimo atvejai

1. 170 pakelių cigarečių, slėptų automobilyje po kilimėliu: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino žemesnių grandžių sprendimus dėl konfiskavimo, teismų paskirtą papildomą nuobaudą pripažindamas aiškiai per griežta ir neproporcinga, nes gabentas nedidelis kiekis cigarečių, kuriam gabenti transporto priemonė nebuvo būtina. Automobilis nekonfiskuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2AT-23-942/2016).
2. 700 pakelių cigarečių „J.L.” automobilio bagažinės dugne įrengtoje slėptuvėje: Pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi, be to, jis yra II grupės invalidas. Paskirta bauda, bet papildoma nuobauda - automobilio konfiskavimas - nepaskirtas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009-11-20 išnagrinėta administracinė byla Nr. N62 -2708/2009).
3. 2140 pakelių cigarečių „J.L.” benzino bake įrengtoje slėptuvėje: Teismas skyrė baudą ir konfiskavo kontrabandines prekes, bet transporto priemonės nekonfiskavo. Apeliacinis skundas dėl konfiskavimo buvo atmestas (Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2009-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4331/2009).
4. 1530 pakelių cigarečių, paslėptų automobilio durelėse, po salono apmušalais, slenksčiuose specialiai įrengtoje slėptuvėje: Teismas atmetė muitinės skundą, konstatavęs, kad nebuvo duomenų, jog automobilio savininkė žinojo, kad jos automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Automobilis nekonfiskuotas (Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-1300-485/2016).
5. 1056 pakeliai cigarečių, paslėpti bagažinėje po apdaila ir po atsarginiu ratu: Nors transporto priemonės savininkas elgėsi nerūpestingai, suteikdamas platų įgaliojimą disponuoti automobiliu, tačiau atsižvelgiant į kontrabandos prekių ir automobilio vertę (automobilio vertė 4 kartus viršijo cigarečių vertę), teismas konstatavo, kad konfiskavimas būtų per griežtas. Automobilis nekonfiskuotas (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-390-312/2016).
6. Transporto priemonė, patikėta samdomam vairuotojui tik darbinėms funkcijoms: Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas žinotų apie vairuotojo daromą kontrabandą ar būtų susijęs su neteisėtu cigarečių gabenimu. Automobilis nekonfiskuotas (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAT-122-485/2023).

Konfiskavimas, kai turtas priklauso ne pažeidėjui

Nors teisė turėti nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, draudžiama naudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Tokia pareiga išlieka ir tuo atveju, jei savininkas perduoda transporto priemonę naudoti darbuotojui. Transporto priemonės konfiskavimas, kai ji nepriklauso pažeidėjui, yra priverstinis, neatlygintinas turto paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 str.).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog „tretiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinės teisės pažeidimo kontrabandos įrankis, konfiskavimas, prilyginamas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra iš sąžiningo įgijėjo". Tai reiškia, kad tais atvejais, kai savininkas perdavė transporto priemonę kitam asmeniui, o šis ja pasinaudojo gabendamas kontrabandą, savininko teisė išreikalauti transporto priemonę iš valstybės yra ribojama, nepriklausomai nuo to, kad pats savininkas pažeidimo nepadarė. Siekiant konfiskuoti ne pažeidėjui priklausančią transporto priemonę, turi būti nustatytos ANK 29 str. 4 d. numatytos sąlygos. Konfiskuojamas gali būti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad jo turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, arba jei turtas buvo perduotas pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad vien aplinkybė, jog kontrabanda buvo gabenama transporto priemone, priklausančia kitam asmeniui, kuris nurodo nežinojęs apie daromą administracinį nusižengimą, nėra pakankamas pagrindas netaikyti turto konfiskavimo. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ar asmuo tikrai žinojo apie ketinimą su jo turtu padaryti teisei priešingą veiksmą, tačiau ir į tai, ar asmuo iš tam tikrų aplinkybių galėjo suvokti, jog jo perduodamas naudoti turtas gali būti panaudotas neigiamiems tikslams, tačiau tokiems veiksmams neprieštaravo arba buvo abejingas.

Teismų praktikoje didelė transporto priemonės vertė savaime nepripažįstama besąlygišku pagrindu jos nekonfiskuoti. Siekiant prevencinių tikslų, transporto priemonės, kurios buvo specialiai pritaikytos nusižengimams daryti, konfiskavimas yra privalomas, todėl net jei transporto priemonės savininkas nežinojo apie jo transporto priemonėje mechaniškai įrengtas slėptuves, tokios transporto priemonės grąžinimas nėra galimas.

Vairuotojo civilinė turtinė atsakomybė

Transporto įmonių darbuotojų kartais ganėtinai lengvabūdiškai vertinamas administracinis teisės pažeidimas ir pasekmės už jį iš tikrųjų gali lemti daug didesnę žalą - ne tik pareigą sumokėti baudą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Kadangi transporto priemonės konfiskavimas yra prilyginamas daikto sunaikinimui, atitinkamai vairuotojas darbdaviui privalo atlyginti už tokį įmonės turto sunaikinimą. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nustato, jog vienas iš darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės taikymo pagrindų yra darbuotojo tyčia.

Efektyviausia ir geriausia prevencinė priemonė siekiant išvengti tokių skaudžių pasekmių yra darbuotojų informavimas bei instruktavimas. Darbuotojų rašytinis supažindinimas su darbdaviui gresiančiomis kontrabandos pasekmėmis turi ne tik prevencinę naudą, bet ir iš dalies apdraudžia darbdavį nuo darbuotojų galimų pasiteisinimų, kad materialinės žalos nesiekta tyčiniais veiksmais (kaip žinoma, tyčiai civilinėje teisėje prilygintinas ir didelis neatsargumas).

Vežėjų asociacijų iniciatyvos

Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija (LNVK) kartu su Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija ir Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ aktyviai kelia problemas, susijusias su transporto priemonių konfiskavimu dėl vairuotojų kontrabandos. Šios asociacijos kreipėsi į Seimą, paaiškindamos problemos esmę ir pateikdamos pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti šį klausimą. Vienas iš pagrindinių kontrabandos šaltinių į Lietuvą - vairuotojų, dirbančių logistikos įmonėse, įvežamų akcizinių prekių gabenimas. Asociacijos teigia, kad dėl vairuotojų kontrabandos sulaikomi įmonių vilkikai ir puspriekabės, o įmonės praranda dideles apyvartines lėšas. Tokie vairuotojai, anot jų, ateina dirbti į įmonę su tikslu pervežti kuo daugiau kontrabandos, o tai žlugdo verslą. Siūloma, sulaikius vairuotojus, gabenančius kontrabandą savo asmeniniuose daiktuose, naikinti jiems darbo vizas pasienio kontrolės punktuose ir 5 metus neišduoti darbinės vizos.

„Linava“ taip pat siekia, kad muitinės pareigūnai taip griežtai nebaustų vežėjų, nes baudžiamas ne tas asmuo, kuris realiai padarė nusikaltimą. Jie pabrėžia, kad įmonių vadovai negali įtakoti procesų, kai vairuotojai veža kontrabandą, o patys vairuotojai keičia darbovietes. Muitinės departamentas analizuoja praktiką ir teismų sprendimus, kad parengtų atitinkamas rekomendacijas teritorinėms muitinėms.

Teisinis reglamentavimas ir teismų praktika

Advokato padėjėjas Šarūnas Siudikas pabrėžia, kad verta aptarti klausimą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimų, nes Baudžiamasis kodeksas aiškiai reglamentuoja, kuriais atvejais konfiskacija galima, o ATPK turi „spragų“, kurias tenka pildyti teismams. Aiškesnis teisinis reglamentavimas į bylinėjimosi procesą įneštų aiškumo ir nustatytų ribas.

Apeliacine instancija administracines bylas dėl kontrabandos nagrinėjantys apygardos teismai anksčiau laikėsi griežtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikos. Tiesa, naujausia praktika rodo, kad LVAT anksčiau suformuota griežta praktika keičiasi įmonių naudai. Svarbiausia, kad teismai įvertina, ar byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, jog įmonė yra susijusi su pažeidimu ar apie jį žinojo. Nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

tags: #kontrabanda #atsakomybe #vairuotojui