Kas yra „Ghia“ komplektacija?

Nuo 1972 metų gruodžio mėnesio Carrozzeria Ghia S.A. iš Italijos, Turino, tapo dar viena „Ford Motor Co.“ dukterine įmone, nutraukusi tradicinį bendradarbiavimą su kitais prekių ženklais. Vėliau „Ghia“ vardas buvo paverstas aukščiausios „Ford“ lengvųjų automobilių įrangos lygio žymėjimu, įskaitant žinomus modelius, tokius kaip „Escort“, „Mondeo“ ar „Focus“. Tačiau naujajame tūkstantmetyje ši praktika taip pat palaipsniui buvo nutraukta (dabar aukščiausios įrangos lygis yra „Titanium“).

„Ghia“ istorija ir jos sąsajos su „Ford“

Įmonė, turinti ilgą istoriją, dar kurį laiką ne tik kūrė naujus automobilius „Ford“ koncernui, bet ir statė prototipus bei konceptinius automobilius automobilių parodoms. Paskutinės žinios kalbėjo apie nedidelį dizainerių biurą Turine, multimediališkai sujungtą kaip elektroninė studija su pagrindiniais „Ford of Europe“ dizaino centrais Didžiosios Britanijos Dunton mieste ir Vokietijos Merkeniche. Tačiau apie tolesnį jo likimą nieko sužinoti nepavyko.

Įkūrimas ir ankstyvieji metai

Įmonės įkūrėjas Giacinto Ghia pradėjo kaip kėbulų gamintojas Turino dirbtuvėse 1915 metais. Po karo jis gamino individualius sportinių automobilių kėbulus ar individualius kūrinius „Elegancijos konkursams“, naudodamas „Alfa Romeo“, „Itala“, „Fiat“, „Lancia“ ir kitų gamintojų važiuokles. Antrajame pasauliniame kare jo gamykla buvo stipriai apgadinta bombarduojant, tačiau tolesnio vystymosi ji nesulaukė, nes Giacinto Ghia mirė keturiasdešimtųjų metų viduryje.

Našlė pardavė įmonę artimiausiems bendradarbiams. Felice Mario Boano tapo naujuoju vyriausiuoju dizaineriu, tačiau kai jis 1953 metais išėjo dirbti į „Fiat“, įmonės vadovavimą perėmė jaunasis Luigi Segre. Deja, jis per anksti mirė sulaukęs vos keturiasdešimt ketverių metų per įprastą apendicito operaciją (1963 m.). Po ketverių metų įmonės savininke tapo amerikiečių „Rowan Controller Company“ iš Merilando, o naujuoju vadovu - Alejandro De Tomaso, italų-argentiniečių lenktynininkas ir sportinių automobilių konstruktorius.

„Ford“ įsigijimas

Susijęs su garsiojo „De Tomaso Pantera“ gamyba, „Ford“ iš pradžių įsigijo 80 % akcijų 1970 metais, o vėliau ir visą įmonę. Buvo įkurta nauja įmonė „Ghia Operations“, sujungus Italijos kėbulų dirbtuves ir „Ford Design“ studiją, kuri taip pat veikė prie Turino nuo 1969 metų.

„Ghia“ konceptiniai automobiliai ir inovacijos

Nors prieš keturiasdešimt metų „Ghia“ perėjo išimtinai į „Ford“ paslaugas, jos kūriniai ir toliau puošė pasaulines automobilių parodas ir dažnai pralenkė ateities vystymąsi. Nors neįmanoma jų visų išvardyti, pateiksime kai kurių įdomių automobilių su trumpais aprašymais iliustracijas.

1978 metų Turino automobilių paroda

1978 metų balandžio mėnesį Turino automobilių parodoje buvo pristatyti net trys koncepciniai automobiliai:

• Didžiausią dėmesį, žinoma, patraukė supersporto prototipas „Ghia Action“ su aštuonių cilindrų varikliu, sumontuotu viduryje, prieš galinę ašį. Jis turėjo aerodinaminius elementus, skirtus prispaudimo jėgai padidinti, 2415 mm ratų bazę ir bendrus matmenis 3912 x 1904 x 1003 mm, varomas sėkmingiausiu Formulės 1 varikliu „Ford-Cosworth 3.0 DFV“.

  

• Didesnis „Ghia Lucano“, sukurtas „Escort Rallye“ pagrindu (keturių cilindrų variklis 1,1 iki 2,0 l; mechaninė arba automatinė pavarų dėžė), orientavosi į kompaktiškus matmenis 4239 x 1610 x 1260 mm su 2405 mm ratų baze ir mažu svoriu, kuris tuo metu jau buvo svarstomas ir JAV.

• Kitas kupė „Ghia Microsport“, sukurtas ant sutrumpintos „Fiesta“ platformos su 2032 mm (-154 mm) ratų baze ir bendrais matmenimis 3447 x 1544 x 1235 mm, naudojo tik 957 cm3 keturių cilindrų variklį ir turėjo aliuminines kėbulo dalis (duris, stogą, galinį dangtį); oro pasipriešinimo koeficientas sumažėjo iki cx = 0,38.

Tuo metu „Ghia S.p.A.“ kėbulų dirbtuvių generaliniu direktoriumi jau buvo Filippo Sapino, kuris įmonėje pradėjo dirbti 1959 metais, tačiau De Tomaso jį atleido ir priėmė amerikietį Tom Tjaarda, su kuriuo italas Sapino po susijungimo su „Ford“ studija 1973 metais vėl dalijosi vyriausiojo dizainerio vaidmeniu!

Ateities vizijos

1974 metais Ženevoje buvo pristatytas ateities kupė studija „Ghia Coins“, kuri turėjo tapti „Ford Capri“ įpėdinio prototipu ateinančiam tūkstantmečiui. Nors žemas automobilis buvo trivietis, su vairuotojo sėdyne centre, įlipimas tik per atlenkiamą galinės dalies sieną pasirodė esąs sudėtingas net modeliams, kurie lydėjo studijos debiutą automobilių parodoje! Tom Tjaarda (dirbęs įmonėje iki 1978 metų) teigė, kad jį įkvėpė aviacija, ką liudija ir automobilio svoris - vos 650 kg! Kiti paskelbti duomenys: ratų bazė 2100 mm, matmenys 3740 x 1880 x 1060 mm; tarpuvėžė 1180/1480 mm; pakankama 30 kW galia nuolatiniam greičiui virš 120 km/h; nepriklausoma visų ratų pakaba su spiralinėmis spyruoklėmis; diskiniai stabdžiai; automatinė pavarų dėžė.

Aerodinaminiai ateities kelioniniai automobiliai buvo sukurti daugybe formų. Aštresnes linijas turėjo „Ghia Altair“ (Ženeva 1980), taip pat ant „Ford Granada“ važiuoklės, tačiau, palyginti su originalu, jis buvo ilgesnis, platesnis ir žemesnis, siekiant įspūdingesnių proporcijų (4686 x 1892 x 1344 mm, ratų bazė 2770 mm). Su 2.8 V6 varikliu ir mažu oro pasipriešinimo koeficientu cx = 0,35 jis turėjo pasiekti didelį vidutinį greitį.

Savo laiką, matyt, pralenkė „Ghia Saguaro“ (Ženeva 1988), krosoverio prototipas su dviem iki septynių sėdynių (2+3+2), kintamu važiuoklės aukščiu ir visų varančiųjų ratų pavara. Su matmenimis 4321 x 1696 x 1369 mm, oro pasipriešinimo koeficientas sumažėjo iki vos cx = 0,29.

Alternatyvūs varikliai

Netrūko ir alternatyvių variklių. 1967 metais buvo sukurtas tvarkingas miesto elektromobilis „Rowan“ naujam kėbulų dirbtuvių savininkui (Rowan/De Tomaso), tačiau serijinė gamyba neįvyko.

Pastebėtinas buvo trivietis „Ghia Cockpit“ su į priekį atlenkiamu dangčiu virš dviejų sėdynių eilėje (panašiai kaip „Messerschmitt“), pristatytas Ženevoje 1977 metais. Jis turėjo vieno cilindro „Piaggio 200 cm3“ variklį (važiavimui į priekį) ir elektromotorą (važiavimui atgal), suvartojantį tik 3,0 l/100 km.

„Ghia Trio“ (Ženeva 1983) buvo miesto automobilis trims asmenims, vos 2408 mm ilgio, sveriantis tik 337 kilogramus ir turintis dvitaktį dviejų cilindrų 250 cm3 variklį su 4,0 l/100 km degalų sąnaudomis ir 80 km/h greičiu. Mini automobilių dvyniai „Ghia Zig“ ir „Zag“ (Ženeva 1990) buvo suprojektuoti dvitakčiam trijų cilindrų „Orbital 1,2 l“ varikliui.

„Ghia“ komplektacija šiuolaikiniuose automobiliuose

Nuo 1996 metų praėjo daugiau nei 20 metų, tačiau „Ford Scorpio“ vis dar rieda Lietuvos keliais ir džiugina Vaido širdį. Šis automobilis nebuvo parduotas ar išmestas į metalo laužyną tik vaikino dėka.

Modernūs automobiliai turi daugybę privalumų, kuriais bandoma suvilioti potencialų klientą. Masažuojančios sėdynės, 15 garsiakalbių garso sistema, išmani navigacija - sąrašą galima tęsti ir tęsti. Tačiau automobiliai, kurie buvo pagaminti prieš 20 ar 30 metų, galėjo pasigirti tik elektra valdomais langais, vairo stiprintuvu ar šildomu galiniu stiklu. Tuo tarpu Vaido rankose esantis „Ford Scorpio“ iš kitų išsiskiria tuo, jog turi nemažą kiekį privalumų, kurie nepadarytų gėdos net ir moderniam automobiliui.

Tai yra „Ghia“ komplektacijos automobilis. Modeliai, kurie turėjo „Ghia“ komplektaciją, pasižymėjo šiomis savybėmis:

• Keturi elektra valdomi langai.
• Elektra valdomas stoglangis.
• Borto kompiuteris.
• Platūs durų moldingai.
• Durų ir kojų apšvietimas.
• Išskirtinis apšvietimas lubose su keliomis skirtingomis apšvietimo padėtimis.
• Galinės elektrinės sėdynės, kuriose galima reguliuoti atlošą.

Automobilis taip pat turi pripučiamas priekines sėdynes, automatinę greičio palaikymo kontrolę ir dar daugybę privalumų. Pasak savininko, „maniškis modelis neturi tik dviejų dalykų: oro kondicionieriaus ir šildomų sėdynių“.

Keletas faktų apie automobilį:

tags: #kas #yra #ghia #komplektacija