Grupė „Vairas“ - tai brandaus amžiaus kolektyvas, viena seniausių grupių Lietuvoje, kurios oficialia susikūrimo data laikoma 1960 m. kovo 8-oji. Iš pradžių tai buvo saviveiklinis Šiaulių dviračių ir variklių gamyklos „Vairas“ darbuotojų ansamblis, pasivadinęs gamyklos vardu.
Grupės kelias nuo saviveiklos iki profesionalumo
Pirmuosius du dešimtmečius kolektyvas koncertuodavo gamyklos šventėse, draugų ir giminių susiėjimuose. Nuo 1982 m. kovo 16 d. grupei vadovauti ėmėsi Vytautas Katilius (iki 1991 m.), ir grupė „VAIRAS“ įžengė į profesionalią sceną, greitai tapdama žinoma visoje šalyje. Tokios sėkmės ir populiarumo muzikantai nesitikėjo, nes jiems visiems grojimas buvo viso labo mėgstamas užsiėmimas po darbo. Jau 1983 m. grupė pasiruošė ir dalyvavo Šiaulių miesto estradinių ansamblių apžiūroje, laimėdama 1-ąją vietą.
Pasiekimai ir gastrolės
- 1984 m. žiūrovų prizas iškovotas Kišiniove (Moldavija), dalyvaujant Centrinės televizijos 4-ajame jaunųjų atlikėjų konkurse „Su daina per gyvenimą“.
- 1985 m. Šiaulių m. laimėtas kelialapis į Maskvą, į XII pasaulinį jaunimo ir studentų festivalį.
- 1987-1990 m. intensyviai koncertuota tuometinėje TSRS. Dirbant Alos Pugačiovos teatre apkeliauta daugelis Rusijos miestų, nuo tolimojo Magadano iki šaltojo Murmansko.
- 1994 m. birželio 18 d. dalyvaudami festivalyje „Nida 94“, „VAIRAS“ kartu su Veronika Povilioniene atliko „Ūdrio ariją“ iš A. Klovos operos „Pilėnai“.
- 1995 m. festivalyje „Nida 95“ „VAIRAS“ ir Veronika Povilionienė atliko lietuvių liaudies dainą „Avižėlė“ (aranžuota grupės „VAIRAS“).
Atgimimas ir jubiliejai
2000 m. su neapsakoma energija grupė prisikėlė naujam gyvenimui. Tais pačiais metais buvo išleistas albumas „Karaliai be karūnų / 2000-ųjų kolekcija“. Tai senos, neredaguotos, originalios ankstesniųjų veiklos metų „VAIRO“ dainos. Nuo 2003 m. „VAIRAS“ jau buvo toks, koks jį matome šiandien: žvalus, energingas ir pasiruošęs džiuginti savo klausytojus naujomis dainomis. 2010 metais sukurtas jubiliejinis albumas „VAIRAS 50“. Albumo pristatymas buvo numatytas 2010 m. kovo mėn., bet vasario mėn., dėl pagrindinio vokalisto Edmondo Čivinsko netekties, albumo pristatymas buvo atidėtas vėlesniam laikui. Nuo 2010 m. kovo mėn. grupė „Vairas“ visada arti publikos. Labai aktyvi koncertinė veikla neleidžia grupei atitolti nuo klausytojo.
Knygos apie „Vairą“ kūrimas
Penki dešimtmečiai spalvingų grupės „Vairas“ metų išleisti knyga - „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“. Grupės istoriją atskleidžia šiauliečiai Bronislovas Saulius Tarabilda ir Žilvinas Skačkauskas. Knyga apskrities P. Kruopščiai surinkti faktai, gausios iliustracijos, įdomūs nutikimai, asmenybės, anų metų dvasia ir šių dienų aktualijos. Tokią grupės „Vairas“ istoriją pasakoja B. S. Tarabilda ir Ž. B. S. Visus tuos metus jis kaupė archyvinę medžiagą, susijusią su grupės veikla, fiksavo koncertus. Rašant knygą, jo literatūriniu bendraautoriumi tapo Ž. Knygos autoriai siekė patraukliai, su humoru, bet be pagražinimų papasakoti „Vairo“ istoriją.
Kūrybinis procesas ir iššūkiai
Du visiškai skirtingų charakterių vyrai Bronislovas Saulius Tarabilda ir Žilvinas Skačkauskas susitelkė bendram darbui - knygos „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“ rašymui. Parašyti visą „Vairo“ istoriją reikėjo pasiryžimo. Per kelis grupės gyvavimo dešimtmečius B. S. Tarabilda, būdamas grupės „Vairas“ metraštininku, atsakingai kaupė ir fiksavo istoriją. Reikėjo tik žmogaus, kuris padėtų visus prisiminimus suguldyti į knygą. Tikriausiai ne atsitiktinai B. S. Tarabilda patikėjo savo pasakojimus apie „Vairą“ užrašyti Ž. Skačkauskui.
Žilvinas Skačkauskas buvo tas žmogus, kuriuo B. S. Tarabilda pasitikėjo ir tikėjo, kad kartu gali parašyti knygą apie grupės „Vairas“ istoriją. Dabar, kai knygą laiko rankose, vyrai atsidūsta, nes sunkiausia buvo pradėti rašyti. Daug informacijos sukaupęs B. S. Tarabilda stengėsi, kad kiekvienas žodis, išguldytas knygoje, būtų apgalvotas, todėl neretai Ž. Skačkausko rankas atitraukdavo nuo kompiuterio klaviatūros. „Visas procesas vyko mano namuose. Aš buvau užsispyręs greičiau rašyti, tačiau vos tik palinkdavau prie kompiuterio, mane B. S. Tarabilda atitraukdavo, nes sakydavo, kad reikia pirmiausia išklausyti, o tik po to rašyti“, - pasakoja Ž. Skačkauskas.
Kadangi Ž. Skačkauskas yra vyturys, jis keldavosi anksčiau rašyti, tačiau B. S. Tarabilda, esantis pelėda, ateidavo kiek vėliau. „Prisimenu, kai jau beveik per pietus jausdavausi išalkęs ir B. S. Tarabildai siūlydavau ko užkrimsti, tačiau jis atsisakydavo. Sakydavo, kad dar reikia rašyti. Bijojau prieštarauti, nes maniau, kad jis gali padėti šaukštą ir daugiau nieko nebepasakoti. Tačiau mūsų nesuderinamumas amžiaus, charakterio net ir požiūrio nesutrukdė šiai knygai išvysti šviesą“, - prisimena Ž. Skačkauskas.
Idėjos gimimas ir įgyvendinimas
Idėja išleisti knygą buvo gyva seniai. Dirbdamas 33 metus „Vairas“ gamyklos kultūros klubo vedėju ir kaupdamas medžiagą, B. S. Tarabilda turėjo idėją, kad ta informacija pasitarnaus kraštotyrai ir galbūt kada nors bus išspausdinta knygoje. Pagaliau šis gražus noras išsipildė. „Buvau atsidavęs kultūros vertybėms. Viską rinkau ir fiksavau, nes man buvo pačiam įdomu. Tarabildų giminė be meno negali gyventi, todėl apie savo giminės menininkus taip pat rinkau straipsnius, kurie pasirodydavo. Esu kaip archyvaras. Dar ir dabar mano namuose pilna dėžių, kuriuose surinkta ir surūšiuota informacija laukia. Galiu drąsiai pasakyti, kad net apie grupės „Vairas“ būtų galima išleisti ir antrą knygą, nes ne visą informaciją sudėjome į dabartinę knygą“, - pasakoja B. S. Tarabilda. Kadangi grupės „Vairas“ gyvenimą B. S. Tarabilda matė iš arti, jautė, kad grupė yra nusipelniusi išskirtinio dėmesio.
Knygos rėmimas ir bendradarbiavimas
Kad knyga, talpinanti legendinės grupės „Vairas“ istoriją, išvystų šviesą, B. S. Tarabildai teko išminti kelius ne tik į Šiaulių miesto savivaldybės kultūros skyrių, pas Prezidentę ieškant rėmimo, bet ir pas daugelį kitų, kuriuos ragino prisidėti rengiant knygą. O surinkęs reikiamą sumą, B. S. Tarabilda ieškojo žmogaus, mokančio dirbti su kompiuteriu ir galinčio jam padėti rengiant knygą.
„Aš esu ne pirmas, kuriam B. S. Tarabilda siūlė kartu parašyti knygą apie estradinį ansamblį „Vairas“, - sako Ž. Skačkauskas. - Pirmiausia jis skambino, dabar jau Amžinybėn išėjusiam, Edmundui Čivinskui. Iš pradžių buvo sumanyta knygą parengti iš ansamblio narių atsiminimų, todėl kiekvieno buvo prašoma parašyti savo atsiminimus apie grupę. E. Čivinskas prisidėti prie knygos atsisakė, nes jau sirgo ir gulėjo ligoninėje.“
Po to B. S. Tarabilda kreipėsi į Virgį Stakėną, tačiau šis, anot Ž. Skačkausko, taip pat išsisuko: buvo užsiėmęs knygos apie savo tėvą rašymu. Ir tik po kurio laiko, kai jau buvo apeitas didžiulis ratas žmonių, besirūpinant ansamblio narių apdovanojimu Sausio 13-osios atminimo medaliais, B. S. Tarabilda, pamatęs, kad Ž. Skačkauskas mitriai darbuojasi kompiuteriu, paklausė, ar negalėtų padėti parašyti knygą apie „Vairo“ ansamblį. „Mane sužavėjo liūdnas grupės „Vairas“ likimas. Gal dėl to ir ryžausi padėti parašyti knygą. Buvau apylaisvis, o ir netikėjau, kad dar kas padės B. S. Tarabildai įgyvendinti šią idėją, todėl sutikau. Užrašiau jo pasakojimus, šiek tiek pridėjau nuo savęs, be to, pats sumaketavau knygą, nes turiu patirties - nuo 2006 iki 2011 metų leidau pažintinį žurnalą“, - pasakoja Ž. Skačkauskas.
Knygos turinys ir iliustracijos
Pasak Ž. Skačkausko, grupė „Vairas“ pateko į legendinių grupių trejetuką su „Hiperbole“, „Rondo“. Dažnai grupė „Vairas“ koncertuodavo Rusijoje ir būdavo kaip apšildančioji grupė, kuri sulaukdavo daugiau ovacijų nei pagrindinės vakaro grupės. „Grupė „Vairas“ įsiliejo į tautos atmintį ir yra gerai žinoma daugeliui ne todėl, kad mums atrodo, jog ši grupė geriausia. Daug kur koncertavęs „Vairas“ surinko nemažai apdovanojimų“, - sako B. S. Tarabilda.
Knygoje pateikiama grupės diskografija, bibliografija, statistika, ansamblio ir gamyklos vadovų sąrašai, apdovanojimai (nuo 1962 iki 2010 metų). Knygos apie grupės „Vairas“ istoriją bendraautoriai pabrėžia, kad legendiniu grupės „Vairo“ gyvavimo laikotarpiu vadina tą, kuomet grupei vadovavo Vytautas Katilius.
Pasak Ž. Skačkausko, išleista knyga yra iš geriausio kreidinio popieriaus, todėl ir iliustracijos itin kokybiškos. „Knygoje yra sudėta labai daug iliustracijų, statistinių duomenų. Kadangi knyga turi vos 160 puslapių, o iliustracijų yra daugiau nei 200, tai vienam puslapiui tenka beveik 1,5 iliustracijos. Taigi knyga ne gausiai, o supergausiai iliustruota“, - sako knygos bendraautoris ir maketuotojas Ž. Skačkauskas. Bronislovas Saulius Tarabilda ir Žilvinas Skačkauskas yra knygos „Legendinį „Vairą“ mačiau iš arti: klubo vedėjo užrašai“ bendraautoriai.
Išėjusios „Vairo“ asmenybės
Leidinyje prisimenami ir ankstesni ansamblio vadovai, muzikantai, solistai. Skaudus faktas, kad daug su „Vairu“ susijusių asmenybių išėjo Anapilin. Tarp jų - solistai Edmondas Čivinskas, Vilius Onaitis, Loreta Motuzaitė. Kai knyga buvo rašoma, 2011 metais Čikagoje mirė ilgametis „Vairo“ vadovas Vytautas Katilius.
„Vairo“ muzikantų asmenybės
„Kiekvienas įrašas brangus“, - sako „VAIRO“ buvęs vokalistas Edmondas Čivinskas. Įrašinėjimo metu yra įvykę visokių netikėtumų: „Įrašinėjant plokštelių studijoje buvo atliekama fotosesija būsimos plokštelės viršeliui. Buvo žiema. Fotografas sugalvojo, kad geriausiai būtų viską atlikti lauke, o už lango spaudė nemažas šaltukas - apie -20C.“
- Rolandas - žmogus, turintis išlavintą humoro jausmą, galintis juokauti ištisas valandas. Jį valdo nenumaldoma aistra būgnams. Jei per metus nepakeičia bent vieno būgnų komplekto, pasidaro liūdnas, visiems aišku kodėl. Apie Rolandą galima rašyti knygas. Sugeba kurti dainas, jas atlikti, dirbti mokytoju, studijuoti mokslus, dresiruoti kalaitę Roną, pastatyti namą ir auginti nuostabią dukrą. Baigęs muzikos mokslus.
- Edmondas Čivinskas - vokalas. Jei 1978 m. kas būtų pasakęs, kad jis taps dainininku, Edmondas būtų nualpęs iš juoko. Tekintojas, šaltkalvis-elektrikas ir dainininkas - visa tai atrodė nesuderinama, tačiau meilė muzikai nulėmė ir gyvenimo kelią. Žavisi fotografijos menu ir mielai fotografuoja.
- Pravardė „indėnas“ - bet ne tautybė indėnas. Bet šiaip, beveik tikras indėnas, nes mažai kalba, o kai paleidžia kokį žodį - jis būna taiklus. Ramus ir kaip indėnas. Kodėl beveik tikras? Todėl, kad nesvajoja nuimti kam nors skalpo.
Kaip ir daugelio muzikantų, kūrybinis procesas vyksta visur: kelyje, namuose, einant gatve ir t.t. Tik vėliau viskas „šlifuojama“ studijoje, koncertuose. Gal dėl atlikėjų humoro jausmo „VAIRO“ muzika linksma ir artima tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus klausytojams.