Šis straipsnis nagrinėja Konstitucinio Teismo nutarimo reikšmę ir poveikį Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniam reguliavimui.
Baudžiamosios atsakomybės už fizinio skausmo sukėlimą ypatumai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 1 dalį, nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu žmogaus kūnui. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.
Sveikatos sutrikdymo masto nustatymas ir fizinio skausmo konstatavimas
BK 141 straipsnio 1 dalyje, kuri pateikia XVIII skyriaus „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“ sąvokų išaiškinimus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės apibūdina tik BK 135, 138 ir 140 straipsniuose nustatytų sveikatos sutrikdymų požymius.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, teismo medicinos ekspertai, atsižvelgdami į taisyklėse nurodytus sveikatos sutrikdymo masto (sunkaus, nesunkaus ir nežymaus) nustatymo medicininius kriterijus, nustato sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą (2 punktas).
Pažymėtina, kad šiose taisyklėse fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijai nėra įtvirtinti, taip pat nėra nurodytas subjektas, turintis teisę nustatyti fizinio skausmo sukėlimo faktą ir jo laipsnį (stiprumą). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios. Fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama.
Fizinio skausmo sukėlimo vertinimas baudžiamosios teisės požiūriu
Fizinio skausmo sukėlimas ne visada turėtų būti vertinamas kaip nusikaltimas baudžiamosios teisės požiūriu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.
Nustatant, ar dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam kilo fizinis skausmas, atsižvelgiama į:
- kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais;
- nukentėjusiojo amžių ir sveikatos būklę;
- jo sveikatai sukeltą pavojų;
- fizinį poveikį darančio asmens tikslus;
- kitas aplinkybes, rodančias atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą.
Įrodytumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
Konfliktai šeimoje ir nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimas
Tuo atveju, kai nustatoma, kad nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai nesutariama dėl esminių klausimų, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą. Taip pat būtina vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-54-976/2023). Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.
tags: #konstitucinio #teismo #nutarimas #del #lr #transporto