Kuris benzinas geriausias? 95 ar 98?

Daugelis vairuotojų susiduria su dilema, kuo skiriasi įprastas 95 markės benzinas nuo 98 markės benzino ar kitų aukštesnio oktaninio skaičiaus degalų, ir kokią įtaką jie daro automobilio varikliui. Suprasti šiuos skirtumus ir pasirinkti tinkamiausią kurą yra svarbu siekiant užtikrinti automobilio ilgaamžiškumą ir efektyvumą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros vedėjas dr. doc. Saugirdas Pukalskas paaiškino esminius 95 ir 98 oktaninio skaičiaus benzino skirtumus, kokį verčiau naudoti žiemą, į ką turi atkreipti dėmesį dujų įrangą sumontavę bei dyzelinių automobilių savininkai.

Oktaninis skaičius: apsauga nuo detonacijos

Pagrindinis benzino parametras, lemiantis jo tinkamumą konkrečiam varikliui, yra oktaninis skaičius. Jis parodo, kaip benzinas yra atsparus detonacijai. Detonacija - tai reiškinys variklyje, kai pasireiškia netinkamos sąlygos ir įvyksta savaiminis užsiliepsnojimas, kurio metu labai padidėja slėgis, padidėja liepsnos plitimo greitis, prasideda tokie sproginėjimai. Jie atsiranda dėl netinkamo degalų oktaninio skaičiaus arba dėl per didelio variklio suslėgimo laipsnio. Kuo mažesnis variklio suslėgimo laipsnis, tuo mažesnio oktaninio skaičiaus degalai reikalingi ir atvirkščiai.

Kuo didesnis oktaninis skaičius, tuo didesnis benzino atsparumas detonacijai. Tai reiškia, kad aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinas gali atlaikyti didesnį suspaudimą ir temperatūrą variklio cilindre prieš užsiliepsnodamas savaime. Tam tikri varikliai, kurie pritaikyti aukštesnio oktaninio skaičiaus benzinui, turi ir aukštesnį suslėgimo laipsnį.

Jei automobilio variklis pritaikytas 95 benzinui ir įpilsime 98 - nieko tokio. Tačiau jeigu pasielgtume atvirkščiai, t. y. piltume 95 markės benziną į variklį, kuriam rekomenduojamas 98 markės benzinas, galima sugadinti automobilio variklį.

Dabartiniai benzininiai varikliai yra savaime prisitaikantys. Variklio darbas yra taip organizuotas, kad jis veikia ties riba, kai vyksta nuolatinis uždegimo paskubos kampo ankstinimas. Tai reiškia, kad variklis veikia vis ekonomiškiau. Tačiau pasiekus tam tikrą ribą įvyksta detonacija, o tai jau yra žalingas procesas. Visada variklis dirba link tos ribos ir vos pajutus, kad sudetonavo, prasideda vėlinimas. Tokiu būdu ir laviruojama ties ta riba. Tad jei įpilsime didesnio oktaninio skaičiaus degalų, variklis tą detonacijos pasireiškimo ribą atidės tolėliau, persireguliuos ir variklis dirbs ekonomiškiau.

95 ir 98 benzino skirtumai ir poveikis

Daugelis vairuotojų mano, kad pildami aukšto oktaninio skaičiaus A-98 benziną pagerina savo automobilio eksploatacines savybes. Patyrusių variklių specialistų teigimu, A-98 benzinas specialiai sukurtas varikliams su dideliu suspaudimo laipsniu. Tokie varikliai paprastai būna sportiniuose automobiliuose arba aukščiausios klasės modeliuose. Ekspertai pripažįsta, kad A-98 gali šiek tiek sumažinti degalų sąnaudas, tačiau sutaupymai yra minimalūs ir neatsveria gerokai didesnės šios rūšies degalų kainos. VGTU inžinierius, dr. doc. Saugirdas Pukalskas pabrėžia, kad nors naudojant 98 oktaninio skaičiaus benziną yra ir tam tikra ekonomija - variklis naudoja mažiau degalų, tačiau tie degalai dažniausiai yra brangesni. Vis tik labiau paplitęs 95 oktaninio skaičiaus benzinas.

Automobilio gamintojo degalų naudojimo rekomendacijų nepaisymas gali turėti rimtų pasekmių. Naudodami netinkamos rūšies degalus ne tik rizikuojate patirti mechaninių pažeidimų, bet ir galite netekti automobilio garantijos. Perėjimas prie A-98 degalų be būtinybės gali atrodyti kaip patobulinimas, tačiau daugumai vairuotojų tai brangus ir rizikingas pasirinkimas.

Kai kurie vairuotojai subjektyviai teigia, kad su 98 benzinu trauka pagerėja, kuro sąnaudos sumažėja, o variklis dirba tyliau ir su mažesnėmis vibracijomis. Tačiau šiuos pokyčius tiksliai išmatuoti įmanoma tik laboratorijoje. Net mėgėjiškų automobilių sporto varžybų dalyviai neretai bakus prieš lenktynes pripildo A98 markės benzinu, nors kasdien naudoja pigesnį A95.

A98 markės degalai beveik visada automobiliui bus naudingesni už A95. Tačiau jie yra brangesni ir ne kiekvienas vairuotojas ryžtasi tokioms išlaidoms. Nors kone visi benzinu varomi automobiliai gali būti "girdomi" A95 markės degalais, Lietuvoje nemažėja ir aukštesnio oktaninio skaičiaus - A98 markės benzino - pardavimai. Lietuvoje 98 oktaninio skaičiaus benzino poreikis gali būti apie 600-700 kubinių metrų per mėnesį ir jis mažai kinta jau daug metų. Vasarą populiarumas kiek išauga - vairuotojai ištraukia žiemą mažai naudojamus sportinius bei egzotiškus automobilius, kuriems būtinas A98. Lietuvos kaimynėse 98 oktaninio skaičiaus benzino populiarumas yra žymiai didesnis.

Vairuotojai, keliaujantys Vokietijoje, Austrijoje ar kitose Vakarų Europos valstybėse, yra pastebėję ir dar aukštesnio oktaninio skaičiaus benzino - pavyzdžiui, RON 100. Tai daugiausia degalai skirti sportiniams automobiliams, kurie didžiajai daliai gatvėse matomo transporto nereikalingi. Lietuvoje „šimtinio oktano“ degalų nepamatysime - degalinių tinklų atstovai teigė, jog poreikis čia per mažas.

Benzinas su priedais: nauda ir poveikis

Gamintojai dažnai naudoja specialius priedus, siekdami pagerinti degalų savybes ir apsaugoti automobilio variklį. Benzinas 95 Plius (arba kiti panašūs "pagerinti" benzino variantai) dažnai pasižymi būtent tokiais priedais.

Pagrindiniai priedų tipai ir jų nauda:

• Detergentai: Šie priedai padeda išlaikyti švarią kuro tiekimo sistemą, apsaugo purkštukus ir degimo kameras nuo nuosėdų sankaupų. Tai užtikrina efektyvesnį degalų įpurškimą ir geresnį degimą.
• Korozijos inhibitoriai: Jie saugo automobilio variklį ir degalų sistemą nuo korozijos, ypač esant drėgmei ar kitoms agresyvioms sąlygoms.
• Trinties modifikatoriai: Padeda sumažinti trintį tarp judančių variklio dalių, taip mažindami dėvėjimąsi ir galimai pagerindami ekonomiškumą.
• Valantys priedai: Padeda išvalyti variklio ir degalų sistemas nuo susikaupusių nešvarumų, nuosėdų ir suodžių.

Tyrimai ir bandymai su automobilio „Mercedes-Benz“ varikliu patvirtina, kad benzino su priedais naudojimas gali riboti nuosėdų susidarymą, mažinti variklio gedimų riziką ir padėti tausoti svarbiausius automobilio mechanizmus, lyginant su įprastu benzinu be priedų.

Naudojant benziną su priedais, gali būti pastebėta:

• Mažesnis degalų sunaudojimas dėl švaresnio variklio ir efektyvesnio degimo.
• Ilgesnis alyvos keitimo intervalas.
• Ilgesnis žvakių ir išmetimo sistemos tarnavimo laikas.
• Nepriekaištingas variklio veikimas net ir esant didelėms apkrovoms, žemai ar aukštai aplinkos temperatūrai.
• Tolygus variklio veikimas ir visa automobilio galia.

Dabar dauguma tiekėjų deda tuos priedus. Visų jų esmė yra panaši - palaikyti variklį švarų, kad nesikauptų nuodegos, dyzeliniuose varikliuose - suodžiai ir pan. Didžiausias skirtumas pasijustų pradėjus naudoti benziną be priedų - degimo kameros pasidengtų apnašomis, nuodegomis, tada blogėja variklio parametrai - galia, ekonomiškumas, aušinimas ir kt. Įpylus degalų su priedais visi nešvarumai išsivalo ir pasijaučia efektas.

Biopriedai: etanolis benzine

Visame benzine turi būti ne mažiau kaip 5% etanolio. Kai kurie pardavėjai tai pažymi, kai kurie - ne. Jis privalo būti pagal įstatymą. Bendrai etanolio oktaninis skaičius yra aukštesnis nei benzino. Tai reiškia, kad bazinį benziną galima pagaminti žemesnio oktaninio skaičiaus ir įpylus etanolio jį padidinti. Norint išnaudoti oktaninio skaičiaus privalumus, reikia didinti ir variklio suslėgimo laipsnį.

Pavyzdžiui, kai kurie automobilių sporto atstovai patys gaminasi variklius, juos perdarinėja ir pritaiko tam, kad išgautų tą galią ir ekonomiškumą. Tačiau į tokį variklį įpilti žemesnio oktaninio skaičiaus negalima, nes detonacija ir sproginėjimai variklio cilindre sulaužo žiedus, lūžta silpniausios vietos, aptrupa stūmoklis, prasideda perkaitimai, gali išsilydyti stūmoklis, perdėgti vožtuvas ir t.t.

Etanolis - tai spiritas, tirpiklis. Anksčiau varikliai buvo gaminami su neatspariomis spiritams dalimis, gumomis ar kitomis plastikinėmis detalėmis. Dabar tos dalys yra atsparios ir problemų nekyla. Etanolis yra hidroskopiškas - jis pritraukia drėgmę. Net ir pats gryniausias etanolis iš aplinkos pasiima drėgmę ir jo grynumo procentas krenta. Tad, jei variklis nepritaikytas bioetanoliui, tai gali sukelti tam tikrų detalių koroziją. Tačiau šiuolaikiniai kuro bakai yra sandarūs ir nėra sąlyčio su aplinka.

Benzino ir dyzelino skirtumai žiemą

Ar yra skirtumas, kokį benziną naudoti, jei paspaustų rimtesnis šaltis? Ne, nėra jokio skirtumo. Benzinas lengvai garuoja - ir nesvarbu, 95 ar 98 oktaninio skaičiaus. Tačiau esant šalčiui kuro sunaudojimas bus didesnis. Vien variklio įšilimui reikia daugiau degalų. Kol variklis nepasiekia darbinės temperatūros, jo detalės yra susitraukusios, vyksta didesnė trintis, vartoja daugiau degalų. Tad žiemą degalų reikia daugiau. Tačiau nėra jokio skirtumo, kokį kurą pilsite žiemą - 95 ar 98 oktaninio skaičiaus.

Su dyzeliniais automobiliais tarsi viskas aišku - vertėtų naudoti degalinėse parduodamą žieminį dyzeliną, kuris jau yra su specialiais priedais. Ar verta daryti taip, kaip anksčiau - įpilti į dyzelinio automobilio baką šiek tiek benzino ar žibalo? Pavyzdžiui, jei tai senas automobilis? Prasmės pilti benziną ar žibalą į dyzelinių automobilių bakus šiais laikais jau nėra. Pagrindinis dalykas, kodėl taip darydavo - kad suskystėtų dyzelinas. Tai buvo reikalinga, jei dyzelinas būdavo ne arktinis, tad prie minusinės temperatūros jis jau imdavo kristalizuotis ir reikėjo ištirpdyti tą susikristalizavusį parafiną. O arktinime dyzeline esantys priedai neleidžia kristalizuotis parafinui.

Jei automobilis senas ir į jį dyzelino buvo įpilta tik vasarą, o žiemą savininkas prisiminė, kad jį reikia užvesti, tada tas įpiltas benzinas ar žibalas gal ir pagelbėtų. Bet jei visur sistemoje yra vasarinis dyzelinas ir tik į baką įpilsime to žibalo, vargu pavyks užvesti automobilį, mat dyzelinas jau bus kristalizavęsis visuose filtruose. O jei jau variklis užsikuria, prasideda cirkuliacija, įkaista ir dyzelinas. Kai jau veikia variklis, tai dyzelinas jau neužšals.

Jei per klaidą įpiltume benzino į dyzelinį automobilį, tada jau blogai, reikia ardyti, valyti. Žinoma, nedidelis kiekis nėra labai žalingas. Didžiausia žala daroma kuro siurbliui, kuris tuo pačiu dyzelinu ir tepasi, o benzinas ar žibalas tų tepamųjų savybių neturi ir greičiau tas siurblys dėvisi.

Dujų įranga automobilyje

Kalbant, kad sumontavus dujų įrangą benzininiame automobilyje sutaupyti pavyksta ne visada - tenka daugiau išlaidų remontui, tai nėra visiška tiesa. Žiūrint, kokios tos dujos - jau ir Lietuvoje yra dviejų rūšių - propano-butano, t.y. suskystintos naftos dujos ir natūralios gamtinės dujos. Pastarąsias dažniau naudoja miesto autobusai. Jei tai gamtinės dujos, tai nėra didesnių problemų su jomis.

Priežiūra reikalinga gal ir didesnė negu benzininiam varikliui, bet tai nesudaro reikšmingo kiekio išlaidų. Dujų - tiek vienų, tiek kitų - oktaninis skaičius yra didesnis negu benzino, t.y. apie 130, tačiau jis skaičiuojamas kiek kitaip, tad palyginti yra sudėtinga. Bet kokiu atveju, dujos gali būti naudojamos didesnio suslėgimo laipsnio varikliuose ir jos nedetonuoja taip greitai, kaip įvairūs benzinai. Tad iš to galima gauti ekonomijos. Ar jos kenkia varikliui - sudėtinga pasakyti.

Kuro žymėjimas degalinėse

Nuo 2018 m. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nauja kuro žymėjimo tvarka. Benzinas žymimas apskritimu su raide E (pvz., E5, E10), o dyzelinas - kvadratu su raide B (pvz., B7, B10, B20, B30).

tags: #koks #benzinas #geriausias