Variklio kompresijos tikrinimas ir problemų sprendimas

Variklio kompresija yra vienas iš pagrindinių bet kurio variklio būklės rodiklių. Ji atspindi sėkmingą degimo proceso vykdymą vidaus degimo varikliuose, o tai yra esminis aspektas, garantuojantis variklio efektyvumą ir galią. Šiame straipsnyje aptariama, kas yra variklio kompresija, kokia yra jos norma, kaip ją matuoti, kokios problemos gali iškilti ir kaip jas spręsti.

Kas yra variklio kompresija?

Vidaus degimo variklio kompresija, arba kitaip suspaudimas, yra didžiausias degalų ir oro mišinio slėgis cilindre suspaudimo takto pabaigoje. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp kompresijos ir suspaudimo laipsnio - šie terminai dažnai painiojami.

Suspaudimo laipsnis ir kompresija: skirtumai

Suspaudimo laipsnis yra pastovus variklio parametras, nustatytas gamykloje. Jis nurodo, kiek kartų tūris cilindre sumažėja stūmokliui judant nuo apatinės iki viršutinės mirties taško. Tai yra tūrio santykis tarp dviejų kraštutinių stūmoklio padėčių. Paprastai šis dydis aktualus renkantis tinkamą degalų rūšį (pvz., benzino oktaninį skaičių); kuo didesnis suspaudimo laipsnis, tuo geresnio benzino reikia.

Kompresija, kitaip tariant, yra slėgis. Tai yra suspausto oro slėgis cilindre. Nėra tiesioginio ryšio tarp suspaudimo laipsnio ir kompresijos vertės, nes neįmanoma pasiekti tobulo cilindro sandarumo. Todėl kompresija visada matuojama dinamiškai, per kelis alkūninio veleno apsisukimus. Kompresija net ir eksploatuojamame variklyje yra kintamas parametras (priimtinose ribose). Pavyzdžiui, šalto ir pašildyto variklio kompresometro rodmenys visada skirsis. Natūraliai dėvintis varikliui kompresija taip pat kinta.

Kodėl kompresija svarbi?

Variklio kompresija atspindi sėkmingą degimo proceso vykdymą vidaus degimo varikliuose, garantuojantį variklio efektyvumą ir galią. Šis procesas apima oro ir degalų mišinio suspaudimą cilindruose, dėl ko mišinys įkaista ir padidėja jo slėgis, taip užtikrinant efektyvesnį degimą. Paprastai didesnis kompresijos santykis reiškia geresnes degimo sąlygas, tačiau per aukšta kompresija gali sukelti detonacijos problemas. Tokios problemos gali pasireikšti sumažėjusiu našumu, padidėjusiomis degalų sąnaudomis arba net variklio gedimu.

Kokia turi būti kompresijos norma?

Stūmokliniams varikliams nėra vienos standartinės kompresijos vertės. Šis parametras yra individualus kiekvienam konkrečiam modeliui. Dėl šios priežasties oficialiuose remonto vadovuose kompresijos rodikliai dažnai nurodomi tolerancijos ribomis, pavyzdžiui, „nuo 9 iki 10,5 kgf/cm²“ arba „ne mažiau kaip 10 kgf/cm² ir ne didesnis kaip 2 kgf/cm² skirtumas tarp cilindrų“.

Dyzelinio variklio veikimo principas lemia dvigubai ar net trigubai didesnius rodiklius, nes mišinys uždegamas suspaudimo būdu, nenaudojant uždegimo žvakės.

Tipinės variklio kompresijos vertės

• Benzininis variklis: 140-170 psi (apie 9,6-11,7 bar)
• Dyzelinis variklis: 275-400 psi (apie 19-27,5 bar)

Svarbu ne tik bendra kompresijos vertė, bet ir vienodumas tarp visų cilindrų. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kompresijos vertės cilindruose neturėtų viršyti 10-15%.

Pavyzdžiui, Yamaha R1 1998 metų varikliui nurodoma, kad kompresija turi būti 14,5 bar arba minimaliai 13,5 bar, kitu atveju reikalingas remontas. Jei matuojant neatsukus gazo rankenos, kompresija susidaro apie 7 barus, tai gali rodyti problemą.

Kaip matuoti kompresiją?

Kompresijai matuoti naudojamas specialus diagnostikos prietaisas - kompresometras. Tai yra oro slėgio matuoklis, skirtas tam tikroms ribinėms vertėms (iki 20 kgf/cm² benzininiams varikliams ir iki 40 kgf/cm² dyzeliniams varikliams).

Yra keletas kompresijos matavimo metodų, tačiau dažniausiai naudojamas karšto ir atviro droselio metodas. Norint išsamiai interpretuoti rezultatus, gali prireikti partnerio arba vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuoti prietaiso rodmenys proceso metu.

Kompresijos matavimo žingsniai

1. Išimkite uždegimo žvakes (benzinas) arba kaitinimo žvakes (dyzelinas). Tam prireiks raktų, o svarbu dirbti švelniai, kad nesugadintumėte žvakių.
2. Įsukite (arba įkiškite, jei antgalis be sriegio) kompresometrą į cilindrą.
3. Išjunkite uždegimą ir degalų tiekimą.
4. Pasukite raktelį, kad užvestumėte variklį, ir stebėkite kompresoriaus rodmenis. Starterio sukti ilgiau nei 3-4 sekundes nėra prasmės.
5. Atlikite tą patį su kitais cilindrais, kad gautumėte visapusišką vaizdą apie variklio būklę.

Pastaba dėl elektronikos: automobiliams su sudėtinga šiuolaikine elektronika degalų tiekimo ir uždegimo sistemos atjungimas gali sukelti klaidų ECU atmintyje. Jei matavimas atliekamas savarankiškai, geriau iš anksto žinoti, kaip automobilis reaguoja į tokią procedūrą. Rekomenduojama turėti OBD skaitytuvą klaidoms ištrinti.

Rezultatų aiškinimas

Matuojant svarbu ne tik absoliučios didžiausios vertės, bet ir ciklų skaičius, per kuriuos ši vertė pasiekiama. Net jei stūmoklis sugeba „išpumpuoti“ reikiamą slėgį, bet tai padaro per daug ciklų, tai jau rodo problemą. Taip pat svarbus yra matavimo rezultatų sklaida tarp cilindrų - ji turėtų būti maždaug vienoda.

Pavyzdžiui, jei didžiausia tam tikro cilindro kompresija yra 11,5 kgf/cm², esant normaliai variklio būklei, kompresometro rodyklė turėtų judėti išilgai ciferblato pagal algoritmą, panašų į „8-10-11-11-11-11,5“.

Galimos variklio kompresijos problemų priežastys

Maža kompresija variklyje dažniausiai yra cilindrų nesandarumo pasekmė. Pagrindinės priežastys:

• Stūmoklio žiedai: Dėl natūralaus nusidėvėjimo, alyvos perkaitimo ar kitų priežasčių stūmoklio žiedai užsikemša, netenka elastingumo ir padidėja tarpas tarp jų ir cilindro sienelės, leidžiant kompresijai pabėgti į karterį.
• Vožtuvai: Dėl nuosėdų arba fizinių pažeidimų (pvz., išdegimo) vožtuvai ar jų lizdai cilindrų galvutėje nebetenka sandarumo. Sugedę vožtuvai taip pat gali sukelti variklio kompresijos problemą, nes jie kontroliuoja oro ir kuro mišinio srautą į cilindrus.
• Cilindro galvutės tarpinė: Tarpinės lūžis leidžia kompresijai pabėgti į kitus cilindrus arba aušinimo sistemą.
• Stūmoklio perdegimas: Tai sudėtingiausias scenarijus, kai stūmokliai fiziškai pažeidžiami.
• Nusidėvėjusios ar pažeistos cilindro sienelės: Tai taip pat sukelia kompresijos praradimą.

Kiekvienas iš šių gedimų turės atitinkamą šalutinį poveikį ir reikalauja specifinių diagnostikos metodų. Pavyzdžiui, sugedus tarpinei, išsiplėtimo bake gali būti pastebėti burbuliukai, o dėl žiedo įskilimo gali padidėti išmetamųjų dujų dūmingumas. Jeigu variklis degina tepalus, tai gali būti ženklas, kad stūmoklio žiedai nebenuvalo tepalo nuo cilindro sienelių, ir kompresija prarandama.

Simptomai, rodantys kompresijos problemas

Variklio kompresijos problemos gali pasireikšti įvairiais simptomais:

• Sunkumai užvesti variklį: Variklis neužsikuria lengvai arba reikia daugiau bandymų nei įprastai.
• Padidėjęs kuro suvartojimas: Varikliui dirbant sunkiau dėl sumažėjusios kompresijos, jam reikalingas didesnis kuro kiekis.
• Neįprasti variklio garsai: Švilpimas, traškėjimas ar kiti pašaliniai garsai gali rodyti netinkamą oro ir degalų mišinį arba mechaninius gedimus.
• Sumažėjusi variklio galia.
• Mėlyni dūmai iš duslintuvo: Tai rodo degantį tepalą, kuris patenka į degimo kamerą dėl susidėvėjusių stūmoklio žiedų ar cilindro.
• Padidėjęs tepalo sunaudojimas.
• Variklis neužsiveda, nors visos kitos sistemos patikrintos.

Stebint šiuos simptomus, svarbu nedelsiant atlikti variklio diagnostiką. Jei variklis užvedus dirba normaliai, bet užvedimo momentu girdisi tarsi smūgiai, tai gali būti išsikrovęs akumuliatorius arba sugedusi starterio sankaba.

Galimi sprendimai esant sumažėjusiai kompresijai

Pirmasis žingsnis sprendžiant variklio kompresijos problemas yra atlikti išsamius diagnostinius tyrimus. Naudojant kompresijos testą, galima nustatyti, kuris cilindras nepasiekia optimalios kompresijos.

Remonto metodai

• Sugadintų dalių keitimas: Jei nustatoma, kad vožtuvai yra pažeisti ar užstrigę, jų restauracija arba keitimas gali būti efektyviausias sprendimas. Taip pat gali prireikti keisti tarpines arba cilindrų galvutes, priklausomai nuo gedimo rimtumo. Jei kompresija sumažėjusi, pirmiausia reikia patikrinti vožtuvų tarpelius. Dažniausiai gamyklinis įsiurbimo vožtuvo tarpelis būna 0,12-0,15 mm, išmetimo vožtuvo 0,15-0,2 mm. Jei ir šie parametrai yra normos ribose, greičiausiai yra susidėvėjęs variklio stūmoklis su žiedais arba ir cilindras - juos reikia keisti. Vožtuvų reguliavimas gali būti brangus, ypač jei atliekamas "šaibų" metodu.
• Specialių chemikalų naudojimas: Kita galimybė - naudoti specialias chemikalų medžiagas, skirtas tarpinėms atstatyti. Tokio tipo produktai gali padėti užtikrinti sandarumą ir pagerinti kompresijos lygį. Tačiau svarbu suprasti, kad tai dažnai tėra laikinas sprendimas, „užglaistantis“ pasekmes, o ne priežastį.
• Klampių alyvų naudojimas: Primityvesnis sprendimas - klampesnės alyvos naudojimas, kuris gali laikinai pagerinti kompresiją.

Visų šių detalių keitimas yra sudėtingas ir dažniausiai atliekamas darant kapitalinį variklio remontą. Vykdant remonto darbus, siekiant išspręsti variklio kompresijos problemas, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Priežiūros patarimai kompresijai palaikyti

Norint užtikrinti gerą variklio kompresiją ir išvengti galimų problemų, būtina reguliariai vykdyti kelias priežiūros procedūras:

• Variklio alyva: Atkreipkite dėmesį į variklio alyvos lygį ir kokybę. Alyva, keičiama remiantis gamintojo rekomendacijomis, užtikrina tinkamą variklio veikimą ir sumažina nusidėvėjimo riziką. Jei variklį eksploatuojate ekstremaliai, keiskite tepalus ir dažniau.
• Filtrai: Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite variklio filtrus, ypač oro ir kuro filtrus. Purūs filtrai gali trukdyti tinkamai oro ir kuro srautui, o tai gali sukelti variklio kompresijos problemų. Filtrai turėtų būti keičiami bent kartą per 15 000-30 000 kilometrų, priklausomai nuo vairavimo sąlygų.
• Aušinimo sistema: Stebėkite variklio temperatūrą ir aušinimo sistemos būklę. Perkaitimas gali sukelti rimtų variklio kompresijos problemų. Rekomenduojama patikrinti aušinimo skysčio lygį ir keisti jį, kai reikalinga.
• Vairavimo stilius: Laikykitės teisingo vairavimo stiliaus. Agresyvus akceleravimas arba per didelis greitis gali neigiamai paveikti variklio kompresiją.
• Kuro kokybė: Nenaudokite seno kuro, nes laikui bėgant iš benzino pasišalina dalis lakiųjų medžiagų, jis blogai maišosi su oru ir dega. Dėl to variklis gali dirbti nesklandžiai.

Apie RVS priedus

Egzistuoja RVS Tech ir RVS Master priedai. RVS Tech yra originalas, pagamintas Suomijoje, o RVS Master yra jo kopija. RVS Tech nereikalauja variklio praplovimo prieš naudojimą (nebent prieš tai buvo naudoti tefloniniai priedai). Naudojant RVS Tech, vienas buteliukas supilamas į seną tepalą, nuvažiuojama 400 km, tada pakeičiami tepalai ir supilamas antras buteliukas. RVS Master instrukcijose nurodoma, kad būtina praplauti variklį su specialia chemija, pakeisti tepalus ir tada supilti priedą, o po 400 km - antrą buteliuką.

Dažniausiai pasitaikantys mėgėjiškos klasės motociklų ir keturračių gedimai

Jeigu Jūsų keturratis ar motociklas blogai vedasi ar visai neužsiveda, nesklandžiai dirba jo variklis tai dažniausiai dar nereiškia, kad yra įvykęs rimtas ir brangiai kainuosiantis variklio gedimas. Praktika rodo, kad didžioji dalis neva variklio darbo problemų kyla dėl pagalbinių sistemų gedimų, kurie yra nesunkiai pašalinami. Sklandų variklio darbą užtikrina elektros, kuro tiekimo, oro padavimo, tepimo, aušinimo sistemos. Jei visdėlto kyla problemos - didžioji jų dalis būna elektros ir kuro tiekimo sistemose.

Kuro sistema

Kuras iš bako savaiminiu tekėjimu patenka į karbiuratorių. Karbiuratoriuje įtaisyta nedidelė talpa - „plūdės kamera“, kurioje plaukioja „plūdė“. Virš plūdės įtaisytas vožtuvas, vadinamas „adata“, kuri, pritekėjus daugiau kuro, yra plūdės pakeliama ir kuro pritekėjimas uždaromas. Taip nuolat automatiškai palaikomas reikiamas kuro lygis. Pasukus akseleratoriaus rankenėlę karbiuratoriuje troso pagalba, pakeliama sklendė kartu su kitu „adatos“ tipo vožtuvu. Sklendei su sklendės adata pakilus, oras per oro filtrą, vakumo pagalba, siurbiamas į variklio degimo kamerą. Pakeliui kuras automatiškai, reikiama proporcija, susimaišo su oru ir tampa degiu mišiniu. Priklausomai nuo akseleratoriaus sklendės padėties didesnis ar mažesnis kuro mišinio kiekis patenka į degimo kamerą, kurioje uždegamas kibirkšties pagalba. Kuro sistema dirbant ar nedirbant varikliui yra nuolat pasiruošusi dirbti, jei tik užtikrintas kuro padavimas iš bako į karbiuratorių. Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose įtaisyti paprastos konstrukcijos karbiuratoriai. Juose skirtingai nei sudėtinguose karbiuratoriuose nėra papildomų siurblių, elektromagnetinių ir vakuminių vožtuvų kuro mišinio „riebumo“ keitimui ir kt.

Kuro sistemos gedimų šalinimas

Jei gedimas būna kuro sistemoje, tai praktika rodo, kad dažniausia neužsivedimo priežastis būna kuro nepatekimas į karbiuratorių. Prieš imdamiesi tikrinti kitas sistemas įsitikinkite ar kuras laisvai patenka į karbiuratorių. Numaukite žarnelę nuo karbiuratoriaus, įstatykite ją į laikiną indą ir atsukite kuro bako sklendę, kuras turi tekėti tolygia srovele. Jei ne:

1. Patikrinkite ar nėra perlenktos žarnelės.
2. Pakeiskite kuro filtrą.
3. Išvalykite baką.

Jei kuras patikimai paduodamas į karbiuratorių, tai dažniausiai jis ir patenka į degimo kamerą. Dažniau pasitaiko, kad mažos nešvarumų dalelės su kuru patenka į plūdės kameros vožtuvo „adatos“ lizdą. Tada kuras iš bako nekontroliuojamai bėga į karbiuratorių. Paprastai dėl to iš karbiuratoriaus į išorę pradeda tekėti kuras, o išsukus žvakę ji būna šlapia. Dėl šios priežasties dažnai „dingsta“ kibirkštis. Jei taip nutiko: nuimkite karbiuratorių, išardykite, prapūskite karbiuratoriaus valikliu ir oru adatos lizdą.

Pačioje karbiuratoriaus apačioje yra varžtas, o šalia jo išeina žarnelė atviru galu. Šis varžtas skirtas išleisti plūdės kameros apačioje susikaupusius nešvarumus ir drėgmę. Jei įtariate, kad į karbiuratorių pateko drėgmės ar nešvarumų, varžto nereikia išsukinėti pilnai. Atleiskite jį tiek, kol per drenažinę žarnelę pradės bėgti kuras su nešvarumais ir vėl užveržkite. Įprastai šis varžtas turi būti pilnai užveržtas.

Jei kuras patenka į karbiuratorių, o iš jo dėl nešvarumų nepatenka į degimo kamerą, nutinka rečiau. Jei taip nutiko, šiek tiek laiko pasukus starteriu variklį ir išsukus žvakę ji bus visiškai sausa. Jei taip: nuimkite karbiuratorių, išardykite, išpurškite specialiu karbiuratoriaus valikliu ir prapūskite oru.

Elektros sistema

Kas nutinka „elektros“ sistemoje „įjungus" raktelį ir paspaudus „Start“ mygtuką? Įtampa iš akumuliatoriaus paduodama į starterio rėlės valdymo ritę. Starterio rėlės valdymo ritė uždaro darbinius rėlės kontaktus, per kuriuos įtampa paduodama į starterį. Starteris pradeda suktis. Mechaninis mazgas vadinamas „starterio sankaba“ sugriebia variklio alkūninį veleną ir jį pasuka. Ant variklio veleno yra pritvirtintas generatoriaus rotorius. Jame įmontuotas paprastas magnetas. Magnetas įtaisytas taip, kad stūmokliui būnant aukščiausiame taške jis praeina pro daviklį, kuriame sukuriamas elektrinis signalas. Šis signalas paduodamas į elektroninį uždegimo prietaisą dažnai vadinamą CDI (capacitor discharge ignition). Elektrinis signalas iš CDI paduodamas į aukštos įtampos ritę, iš jos į uždegimo žvakę, kurioje atsiranda kibirkštis. Kibirkštis uždega kurą ir variklis pradeda dirbti. Norint išgauti iš variklio papildomos galios, galima gamyklinį CDI pakeisti lenktyniniu.

Mėgėjiškos klasės keturračiuose ir motocikluose kuro tiekimo ir elektrinės dalies sistemos dažniausiai būna išpildytos savarankiškai ir tarpusavyje nesusietos, todėl vienos sistemos būklė kitai įtakos neturi.

Elektros sistemos darbo patikrinimas

Jei nuspaudus starterio mygtuką nėra jokios reakcijos, nepasigirsta joks garsas:

1. Patikrinkite ar sveikas pagrindinis saugiklis. Jis dažniausiai būna maždaug 3-6 cm ilgio plastikinėje dėžutėje, įmontuotoje ant + laido, netoli akumuliatoriaus. Atkreipkite dėmesį, kad kartais saugiklis vizualiai atrodo geras, bet patikrinus prietaisu, paaiškėja jog sugedęs.
2. Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių, patikimai prisukti akumuliatoriaus laidai. Jei taip sujunkite.
3. Voltmetru patikrinkite akumuliatoriaus būklę. Įtampa turi buti ne mažesnė 12,6 V. Pakraukite akumuliatorių, arba pakeiskite kitu.
4. Paimkite storesnį izoliuotą laidą, prispauskite vieną jo galą prie akumuliatoriaus +, kitą trumpam prie starterio varžto, prie kurio prisisuka starterio + maitinimo laidas. Taip apeinama starterio rėlė (laido nepriglauskite prie korpuso). Jei starteris pradėjo suktis - sugedusi starterio rėlė. Pakeiskite kita.
5. Jei starteris nepradėjo suktis - sugedęs starteris. Pakeiskite kitu.

Jei nuspaudus starterio mygtuką starteris sukasi, bet keturratis ar motociklas neužsiveda:

Išsukite žvakę, įstatykite ją į aukštos įtampos laido antgalį, padėkite ant variklio korpuso taip, kad plieninis žvakės korpusas liestųsi prie variklio korpuso (nelaikykite žvakės rankoje - aukšta įtampa). Prasukite variklį starteriu. Sukantis varikliui tarp žvakės elektrodų turi blyksėti aiškiai matoma, mėlynos spalvos kibirkštis. Jei ne:

1. Patikrinkite ar tikrai įjungtas avarinio gesinimo mygtukas, kai kuriuose modeliuose yra privaloma nuspausti priekinius ar galinius stabdžius.
2. Patikrinkite ar neišsitraukę kurie nors laidai iš jungčių.
3. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio dažniausiai plastikinė juodos spalvos dėžutė su 5 arba 6 kontaktų jungtimi. Nesumaišykite su kitu įtaisu, kuris turi 4, 5 ar 6 kontaktus ir dažniausiai aliuminį korpusą su aušinimo briaunelėmis - tai įtampos reguliatorius.
4. Pakeiskite aukštos įtampos ritę. Tai maždaug degtukų dėžutės dydžio įtaisas, iš kurio išeina storas laidas į žvakę.
5. Pakeiskite žvakę.

Jei kibirkštis matosi, tačiau ji silpna, nepastovi, arba šokinėja ne tarp elektrodų, o tarp centrinio elektrodo ir korpuso:

1. Nuvalykite, išdžiovinkite arba pakeiskite žvakę.
2. Pakeiskite elektroninį uždegimo prietaisą CDI.
3. Atidžiai patikrinkite visas laidų jungtis.

Jei variklis nepriima apsukų, arba kartais dirba normaliai ir staiga pradeda dirbti nesklandžiai:

Variklio darbas sudaro įspūdį tarsi būtų problema su kuro padavimu. Dažniausiai visdėlto būna ne karbiuratoriaus problema, o elektroninio uždegimo CDI. Pakeiskite jį kitu.

Jei variklis užvedus dirba normaliai, bet užvedimo momentu girdisi tarsi smūgiai:

Tai gali būti išsikrovęs akumuliatorius, kuris neišgali užvedant pakankamai greitai prasukti veleno, arba tai ženklas, kad sugedo ne variklis, bet starterio sankaba. Jei sugedusi starterio sankaba - tai nuspaudus „start“ mygtuką girdisi, kad starteris sukasi, bet variklio velenas neprasisuka. Starterio sankaba būna sumontuota ant variklio veleno, už generatoriaus rotoriaus. Jai paleisti pakanka nuimti šoninį dangtelį po kuriuo randasi generatoriaus rotorius ir patį rotorių. Nuimti rotorių yra specialus raktas.

tags: #110cc #engine #manual #kompresija