Neblaivumas darbe: teisinis reglamentavimas ir pasekmės

Darbuotojo neblaivumas darbo vietoje yra rimtas pažeidimas, galintis turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiam darbuotojui, bet ir darbdaviui bei visai įmonei. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie teisės aktai reglamentuoja neblaivumą darbe, kokios yra darbdavio teisės ir pareigos nustačius neblaivų darbuotoją, kokia tvarka taikoma nušalinant darbuotoją nuo darbo ir kokios galimos pasekmės darbuotojui, įskaitant atleidimą iš darbo. Taip pat pateiksime praktinių patarimų darbdaviams, kaip tinkamai pasiruošti tokioms situacijoms ir užtikrinti saugią darbo aplinką.

Bendrosios nuostatos ir neblaivumo samprata

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 93 straipsnis nustato, kad pagal darbo sutartį darbuotojas įsipareigoja dirbti darbdavio įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau - įmonė), o darbdavys - suteikti jam sutartą darbą. Tai reiškia, kad darbdavys negali neleisti darbuotojui dirbti sutartyje nustatyto darbo, jei tas darbas faktiškai egzistuoja.

Tačiau DK 123 straipsnis nurodo, kad jeigu darbuotojas pasirodė darbe neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ir toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio. Kitais atvejais nušalinti darbuotoją nuo darbo darbdavys gali tik įstatymų nustatytais pagrindais, pavyzdžiui, darbuotojui atsisakius privalomai pasitikrinti sveikatą (DK 265 str. 7 d.), arba kai to reikalauja pareigūnai ar organai, kuriems įstatymas suteikia nušalinimo teisę, pagal rašytinį reikalavimą.

Nušalinimas nuo darbo teisiškai yra tokia padėtis, kai darbo santykiai tarp darbo sutarties šalių išlieka, tačiau įstatymų nustatytais atvejais darbdavys savo iniciatyva arba valstybės įgaliotų institucijų nurodymu kurį laiką neleidžia darbuotojui dirbti bei, kaip įprasta, būti darbo vietoje ir nemoka darbo užmokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra nurodęs, kad nušalinimas reiškia, jog darbuotojas laikinai neatlieka darbo (pareigų) ir jam nemokamas darbo užmokestis (LAT 2002 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2002).

Nušalinimas nuo darbo nėra drausminė nuobauda, todėl nusižengusiam ir nušalintam darbuotojui drausminė atsakomybė taikoma bendrais pagrindais. Pats faktas, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, suteikia darbdaviui teisę nutraukti su juo darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą ir 235 str. 2 d. 8 punktą, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai.

Neblaivumo nustatymas ir leidžiama alkoholio koncentracija

Kad darbuotojui galėtų būti taikomos teisinės sankcijos už pasirodymą darbe neblaiviam, būtina nustatyti juridinių faktų visumą. Šią sudėtį vienu metu sudarytų trys aplinkybės: 1) konstatuotas darbuotojo neblaivumo faktas; 2) darbuotojas buvo neblaivus darbo metu; 3) jis buvo neblaivus darbo vietoje.

Darbo kodeksas nepateikia darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuoja, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumas darbe. Nuo 2016 m. liepos 1 d. Lietuvoje įtvirtinta, kad darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų iškvėptame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu - 0,2 promilės.

Tačiau kai kurios įmonių veiklos yra susijusios su padidinta rizika, pavyzdžiui, statybos, gamybos įmonėse, kur bet koks apsvaigimas nuo alkoholio gresia neigiamais padariniais ir žala. Todėl darbdavys vidiniuose teisės aktuose gali nustatyti 0 promilių taisyklę, tai yra, net 0,1 promilės laikoma pažeidimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, neatsižvelgiant į neblaivumo ar apsvaigimo mastą (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 9.8 punktas).

Neblaivumo patikrinimo tvarka

Darbo kodekse nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas ir jo nušalinimo nuo darbo tvarka. Šias aplinkybes darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis, teisės aktams neprieštaraujančiomis priemonėmis.

Valstybinė darbo inspekcija 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 patvirtino Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines rekomendacijas (toliau - Rekomendacijos).

Požymiai, leidžiantys įtarti neblaivumą:

• Iš burnos sklindantis alkoholio kvapas.
• Neadekvati elgsena.
• Nerišli kalba.
• Nekoordinuoti judesiai ar nestabili laikysena.

Techninių priemonių naudojimas (alkotesteris ir kt.):

• Galima, kai tai nustatyta įmonės kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse.
• Galima, jei dėl to susitarta ir tai įtvirtinta su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje.
• Jei tokio susitarimo nėra, techninės priemonės gali būti naudojamos tik darbuotojo sutikimu.

Jei darbuotojas atsisako pasitikrinti alkotesteriu ar vykti į sveikatos priežiūros įstaigą, neblaivumo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitais būdais, pavyzdžiui, liudininkų rašytiniais parodymais.

Svarbūs aspektai tikrinant neblaivumą: alkotesterio duomenys turi būti tiksliai užfiksuoti (tikrinimo data ir laikas, alkotesterio rodmenys, markė, modelis, numeris, metrologinės patikros data).

Darbuotojo nušalinimas nuo darbo: pagrindai ir trukmė

Kilus įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, darbuotojas privalo būti nedelsiant nušalinamas nuo darbo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši norma iš esmės suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kurią privalu vykdyti. Nenušalinus darbuotojo nuo darbo darbdaviui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, ypač jei įvyksta nelaimingas atsitikimas.

Nušalinimo nuo darbo faktas įforminamas vidiniais dokumentais, dažniausiai vadovo įsakymu ar panašiu raštu. Rekomenduojama nedelsiant surašyti nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) aktą. Jį turėtų pasirašyti įmonės vadovas (jo įgaliotas asmuo), dalyvaujant ne mažiau kaip dviem įmonės darbuotojams. Nušalinamam darbuotojui siūloma jį pasirašyti, nurodant, ar sutinka (nesutinka) su nušalinimu. Jei atsisako, tai nurodoma akte.

Be to, rekomenduojama įteikti rašytinį reikalavimą nušalinamam darbuotojui nedelsiant pasiaiškinti raštu dėl jam pateiktų įtarimų. Jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo ar nepasirašo akto, ar nepateikia pasiaiškinimo, rekomenduojama išrašyti siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) nustatymo ir jį įteikti darbuotojui, kad šis per valandą prisistatytų į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių 23 punktą).

Rekomendacijose siūloma, kad nušalintą darbuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su įmonės transportu lydėtų darbdavio įgaliotas asmuo. Jeigu nušalintas darbuotojas atsisako vykti įmonės transportu, įmonės vadovas pasiūlo jam pačiam per valandą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Darbuotojo atsisakymas ir darbdavio pasiūlymas turėtų būti patvirtinti parašais akte.

Sveikatos priežiūros įstaigoje medicininė apžiūra atliekama vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 505 patvirtintomis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis.

Darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo darbo užmokestį. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.

Įrodymų dėl neblaivumo nustatymo vertinimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbuotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių ar toksinių medžiagų būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 177 str. 2 ir 3 dalyse nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 9.8 punktas).

Konstatuoti neblaivumo faktą galima tik tada, kai tokiai išvadai padaryti pakanka turimų įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad jie vieni kitiems neprieštarauja ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamo fakto buvimo. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 177 straipsnyje.

LAT, išnagrinėjęs ieškovo I. J. T. grąžinimo į darbą bylą, nurodė, kad ieškovo girtumo darbe faktas nustatytas remiantis geležinkelio stoties viršininko, budėtojos ir praktikanto surašytu aktu. Šią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas liudytojas. Be šių įrodymų, teismas rėmėsi ir administracinės bylos medžiaga, kurioje buvo duomenų apie administracinę baudą už pasirodymą darbe neblaiviam, alkotesterio rodmenis (LAT 2000 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-821/2000).

Atleidimas iš darbo už neblaivumą

Pagal Darbo kodeksą, neblaivumas darbo metu, apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, nepriklausomai nuo neblaivumo laipsnio (DK 235 str. 2 d. 8 p.). Už šį pažeidimą darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be išeitinės išmokos ir įspėjimo termino.

Darbo kodekso 58 straipsnis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų pažeidimą. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo.

Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Darbdavys taip pat gali skirti švelnesnę drausminę nuobaudą - pastabą arba papeikimą.

Atsakomybė ir ginčų nagrinėjimas

Darbdavys apsvaigusį nuo alkoholio pasirodžiusį darbuotoją tą dieną nušalina nuo darbo, kartu nemokėdamas ir darbo užmokesčio.

Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbo vietoje, darbdavio patalpose ar teritorijoje ne tik darbo metu, bet ir po jo, užtraukia baudą darbuotojui nuo 60 iki 290 eurų. Nuobaudas už administracinės teisės pažeidimus gali skirti tik tam įgalioti pareigūnai, šiuo konkrečiu atveju - Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai (ATPK 41-12 str. pagrindu).

Darbuotojų, nušalintų nuo darbo dėl pasirodymo darbe neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, dėl šios priežasties perkeltų į kitą darbą arba atleistų iš darbo, darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme. Turėtina galvoje, kad, kilus ginčui dėl darbuotojo nušalinimo fakto ar nušalinimo priežasčių, pareiga įrodyti teisme tokių aplinkybių buvimą tenka darbdaviui.

Jeigu darbuotojas nuo darbo buvo nušalintas darbdavio iniciatyva, bet teismas tokį nušalinimą pripažįsta nepagrįstu ir neteisėtu, darbuotojas grąžinamas į pirmesnįjį darbą ir jam priteisiamas darbo užmokestis už nušalinimo laiką (DK 297 str. 1 d.). Tokiu atveju šis darbuotojas dar gali pateikti reikalavimą ir dėl neturtinės žalos atlyginimo (DK 250 str.).

Praktiniai patarimai darbdaviams

Neblaivumas darbe - viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams. Nustatant darbuotojo neblaivumą darbe svarbi kiekviena minutė - ekspertų apskaičiavimu, suaugusio vyro organizme alkoholio koncentracija kraujyje per valandą sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės. Todėl darbdaviui tokiose situacijose labai svarbu gebėti greitai reaguoti.

Tam padės darbdavio patvirtinta tvarka, kurioje numatyta visa veiksmų eiga, kaip elgtis, kai kyla abejonių dėl darbuotojo blaivumo. Joje galėtų būti numatyta: kaip registruojamas įvykis, būdai ir priemonės, kaip teisingai patikrinti darbuotojo neblaivumą, asmenys, tikrinantys neblaivumą bei pildantys reikalingus dokumentus, dokumentai, kuriuos reikia užpildyti, bei instrukcijos, kas juose turi būti nurodyta ir pan. Prie tvarkos galėtų būti pridėtos ir dokumentų pildymo formos, kad įvykio dieną jų nereikėtų ieškoti ar kurti.

Iniciatyvos dirbkblaivus.lt atliktas tyrimas atskleidžia, kad 9600 Lietuvos žmonių kasdien į darbą ateina neblaivūs. Bendra taisyklė darbo vietoje ir darbo metu leidžia 0,2 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Tačiau yra ir išimčių - ir į tolerancijos, ir į griežtumo pusę.

Retesnis atvejis - kai darbe leidžiama 0,4 promilės etilo alkoholio koncentracija, nes alkoholio vartojimas susijęs su gamybos, technologiniu ar kitais procesais, kurių metu alkoholis vartotas pagal darbdavio nustatytus reikalavimus.

Kur kas dažnesnis atvejis, kai darbdavys vidiniuose teisės aktuose yra nustatęs 0 promilių taisyklę. Kai kurios įmonių veiklos yra susijusios su padidinta rizika, pavyzdžiui, statybos, gamybos įmonėse, kur bet koks apsvaigimas nuo alkoholio gresia neigiamais padariniais ir žala.

tags: #kokia #bauda #uz #neblaivuma #darbe