Lietuvoje vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš griežčiausiai reguliuojamų eismo pažeidimų, už kurį numatytos tiek administracinės, tiek baudžiamosios sankcijos. Teisės aktai aiškiai apibrėžia neblaivumo ribas ir numato griežtas pasekmes pažeidėjams, siekiant užtikrinti eismo saugumą ir apsaugoti visuomenę nuo galimų grėsmių.
Teisinis reglamentavimas: Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Lietuvos teisės aktai diferencijuoja atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, atsižvelgiant į nustatyto alkoholio kiekio promiles. Svarbu suprasti, kad atsakomybė skirstoma į dvi pagrindines grupes pagal alkoholio kiekį kraujyje (promiles).
Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK)
Pagal galiojančius teisės aktus, vairuotojams, turintiems daugiau nei dvejų metų vairavimo stažą, leistinas alkoholio kiekis yra iki 0,4 promilės. Tuo tarpu pradedantieji vairuotojai ir profesionalai (pvz., autobusų, sunkvežimių, taksi vairuotojai) privalo būti visiškai blaivūs (0,0 promilės). Už šios ribos viršijimą taikoma administracinė atsakomybė.
Transporto priemonių vairavimas neblaiviems arba apsvaigusiems vairuotojams (ANK 422 straipsnis)
- Vairavimas, kai nustatytas neblaivumas iki 0,4 promilės: užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
- Vairavimas, kai nustatytas neblaivumas nuo 0,41 iki 1,5 promilės:
- Vairuotojams - užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Vairavimo instruktoriams ar šeimos narį mokantiems vairuoti asmenims - nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
- Vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones arba kuriems atimta ši teisė - užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas (ANK 420 straipsnis)
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su neblaivumu, šie pažeidimai dažnai rodo neatsakingą elgesį, kuris gali būti sustiprintas alkoholio poveikiu:
- Pavojingas vairavimas, apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Asmenims, neturintiems teisės vairuoti, bauda - nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
- Chuliganiškas vairavimas - užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
- Įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Privalomai atimama teisė vairuoti nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 straipsnis)
Jeigu Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurį padarė neblaivus vairuotojas, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą, taikomos griežtesnės baudos:
- Užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
- Vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti - nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
- Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienų metų. O neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų iki dvejų metų, taip pat teisės vairuoti atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaiviems (ANK 427 straipsnis)
Už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam numatomos dar griežtesnės sankcijos:
- Užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Asmenims, neturintiems teisės vairuoti - nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
- Privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Baudžiamasis kodeksas (BK)
Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, kurio neblaivumas automobilio vairavimo metu yra daugiau negu 1,5 promilės, gresia ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Vairavimas neblaiviam Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse prilyginamas nesunkiam nusikaltimui.
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 straipsnis)
Už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jei dėl to žuvo žmogus ar buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, numatomos griežtos bausmės. Konkrečiai, asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Baudos gali siekti iki dešimties metų laisvės atėmimo, priklausomai nuo sukeltų pasekmių sunkumo.
Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 281.1 straipsnis)
Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio - baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d.) numatoma iki 500 MGL dydžio baudos (iki 19 000 EURŲ).
Kas laikoma neblaivumu baudžiamojoje teisėje
Laikoma, kad veikas padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas (tam tikrais atvejais, pvz., esant eismo įvykiui su pasekmėmis), arba kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Neblaivumo patikros procedūros ir teismų praktika
Neblaivumo nustatymo taisyklės
Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-280. Jose numatyta, jog policijai per patikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Alkotesterio ir kraujo tyrimo duomenų vertinimas
Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami ir vertinami kaip patikimi. Galimybė savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis bei jėgomis pasitikrinti blaivumą atliekant kraujo tyrimą bus tik tuo atveju, jei vairuotojas pasitikrino blaivumą policijos alkotesteriu. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams.
Jeigu teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad ištyrus kraują, nustatyta mažiau nei 0,41 promilės alkoholio ar mažiau nei 1,51 promilės alkoholio, vienareikšmiškai neduoda pagrindo manyti, kad iškelta administracinio nusižengimo byla ar pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas, nes alkoholio kiekio kraujyje bei jo koncentracijos iškvepiamame ore sumažėjimas laikytina natūralia fiziologinių organizmo procesų pasekmė. Per medicininę apžiūrą, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.
Alkoholio metabolizmas ir teismų praktika
Teismų praktikoje yra nustatyta atvejų, kuomet tikrinimo alkotesteriu metu nustatomi skirtingi alkoholio koncentracijos iškvėptame ore rodmenys. Yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija didėja (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023), tokiu atveju laikoma, kad didėjantis promilių skaičius rodo, jog organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl jis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo. Taip pat yra atvejų, kuomet alkoholio koncentracija mažėja (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-255-988/2023). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bėgant laikui nuo alkoholio suvartojimo alkoholio koncentracija iškvėptame ore kinta - iš pradžių didėja, o vėliau mažėja.
Pagal moksliškai patvirtintą ir teismų praktikoje pripažįstamą Vidmarko formulę, suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,10-0,25 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016; kt.). Tačiau esant tam tikroms aplinkybėms (vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu), asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą. Atsižvelgiant į teismų praktiką ir moksliškai pagrįstas alkoholio metabolizmo normas, vėliau atliktas kraujo tyrimas, kuriame nustatoma mažesnė alkoholio koncentracija, pats savaime nepaneigia įvykio vietoje gautų alkotesterio rezultatų, nes alkoholio kiekis organizme natūraliai mažėja laikui bėgant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-1073/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-198-954/2025; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. eAN2-37-844/2025; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-16-361/2024; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023).
Atsisakymas pasitikrinti neblaivumą
Jei tikrintis neblaivumą atsisakoma, iš karto taikoma baudžiamoji atsakomybė ir pradedamas ikiteisminis tyrimas. Pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 2000 eurų ir privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 4 metų (nuo 12 iki 48 mėnesių). Vis dėlto, jeigu tokiam asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą gali būti įrašomas administracinis nurodymas, tuomet toks asmuo „išsisuks“ su 500 eurų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams. Šiuo metu yra palikta „spraga“, kuri leidžia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės vengiant pasitikrinti neblaivumą, apsvaigimą.
Papildomos sankcijos ir poveikio priemonės
Teisės vairuoti atėmimas
Už vairavimą išgėrus visais atvejais skiriamas teisės vairuoti atėmimas. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, šis terminas gali svyruoti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Lietuvos Respublikos Saugos automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Dabar įtarus, jog administracinis nusižengimas, už kurį pagal naująjį kodeksą gali būti skiriamas specialiosios teisės atėmimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, arba kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po veikos padarymo ar iki jos aplinkybių nustatymo, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paimamas specialiąją teisę patvirtinantis dokumentas ir negrąžinamas asmeniui tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas (ANK 620 str. 3 d.). Tuo tarpu iš neblaivių (apsvaigusių) vairuotojų vairuotojo pažymėjimas paimamas nusižengimo vietoje.
Transporto priemonės konfiskavimas
Įsigaliojus naujajam Administracinių nusižengimų kodeksui, už vairavimą išgėrus yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, o Baudžiamasis kodeksas numato, kad viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra turto - automobilio konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.). Reikėtų pabrėžti, jog uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Pakartotiniai pažeidimai paprastai lemia ne tik teisės vairuoti atėmimą, bet ir transporto priemonės konfiskavimą. Taip pat 2025 metais galioja įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę ne tik vairuotojui, bet ir asmeniui, leidusiam neblaiviam asmeniui vairuoti.
Draudimas vairuoti su antialkoholiniais variklio užraktais
Tam tikrais atvejais, kaip papildoma sankcija, gali būti skiriamas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (angl. „interlock systems“). Šie įrenginiai leidžia automobilį užvesti tik tada, kai vairuotojo kvėpavime nenustatoma alkoholio. Vis labiau populiarėja ir vadinamieji alkoholio užrakinimo įrenginiai („interlock systems“).
Kaip elgtis susidūrus su neblaiviu vairuotoju ar policijos patikra
Ką daryti pastebėjus neblaivų vairuotoją?
Nors išgėręs už vairo sėsti išdrįsta ne kiekvienas, beveik kas dešimtas eismo įvykis nutinka dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Pastebėjus neblaivų vairuotoją prie vairo, kiti eismo dalyviai pasimeta. Apsvaigusį žmogų galima identifikuoti pagal nekoordinuotą ir neadekvatų elgesį bei nerišlią kalbą. Pranešus apie pastebėtą įtartiną, galimai neblaivų vairuotoją bendrajam pagalbos centrui (telefonu 112), būtina klausyti dispečerio nurodymų. Pirmiausia reikia tiksliai pasakyti, kokio automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus.
Jei bendrojo pagalbos centro dispečeris paprašytų sekti įtariamą automobilį iš paskos, tai daryti reikėtų sąmoningai ir saugiai. Tačiau, jei galimai neblaivus asmuo drastiškai padidintų važiavimo greitį, nereikėtų patiems pažeisti Kelių eismo taisyklių bandant jį vytis, nes tai gali sukelti tik dar didesnį pavojų ar net lemti jūsų sukeltą eismo įvykį. Pranešus apie neblaivų vairuotoją nereikėtų imtis savavališkų veiksmų, t. y. bandyti stabdyti patiems, užkirsti kelią ar kitais įmanomais būdais stengtis neleisti įtariamam vairuotojui važiuoti toliau. Esant tokiomis situacijomis reikėtų įvertinti ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams kylantį pavojų. Žinoma, galite imtis adekvačių veiksmų, kai matote, kad neblaivus žmogus esantis su jumis ketina sėsti prie vairo.
Elgesys policijos sustabdžius
Jeigu sustabdė policija - elkitės ramiai, sutikite su patikra. Jei pateko į situaciją, kai gresia atsakomybė - kreipkitės į teisininkus. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Tamsiuoju paros metu pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Galimybės išvengti baudžiamosios atsakomybės
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
Yra galimybė išvengti baudžiamosios atsakomybės ir jau pradėta formuoti pakankamai nauja teismų praktika, o būtent: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nurodo, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Laidavimo sąlygos
Norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmuo turi atitikti šias sąlygas:
- Pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
- Visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
- Bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.
- Yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Prokuratūros pozicija
Atkreiptinas dėmesys, kad prokuratūra vengia derėtis ikiteisminiame tyrime ir ragina prisipažinti prasižengusius asmenis bei laikosi pozicijos, kad automobilis būtų konfiskuotas ir nesutinka su laidavimo institutu.
Svarbūs niuansai ir kontekstas
Vairuotojų kategorijos ir promilių ribos
Vairavimas išgėrus Lietuvoje išlieka viena griežčiausiai reguliuojamų sričių. Įstatymai aiškiai nurodo ribas - 0,4 promilės patyrusiems vairuotojams ir 0,0 promilės naujokams bei profesionalams. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį skaido skirtingai, ir net mažas kiekis gali turėti įtakos reakcijai ir gebėjimui saugiai vairuoti.
Istorinė perspektyva ir pokyčiai
Nuo 2017 m. sausio 1 d. asmeniui, vairavusiam transporto priemonę, kurio neblaivumas automobilio vairavimo metu yra daugiau negu 1,5 promilės, gresia jau ne administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė. Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu asmuo vairavo neblaivus ir jo neblaivumas buvo daugiau nei 1,5 prom. iki Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) įsigaliojimo t.y. iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau byla nagrinėjama po 2017 m. sausio 1 d., tuomet bus skiriama administracinė nuobauda numatyta ATPK 126 str. 4 d. t.y. užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Priverstinis transporto priemonės nuvežimas (ANK 603 straipsnis)
Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje (pavojingas ir chuliganiškas vairavimas), 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse (vairavimas neblaiviems), 423 straipsnyje (pažeidimai sukėlę sveikatos sutrikdymą ar turto sugadinimą), 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse (vairavimas neturint teisės vairuoti arba kai ji atimta), 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse (įvairūs KET pažeidimai), 427 straipsnyje (pakartotinis vairavimas neblaiviam) numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę.
Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
603 straipsnis taip pat nurodo, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka realizuojama arba sunaikinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai. Nuo nutarimo konfiskuoti transporto priemonę įsiteisėjimo dienos, ši transporto priemonė realizuojama arba sunaikinama Civilinio proceso kodekse nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka.
tags: #ko #negalima #daryti #automobilyje #esant #neblaiviam