Atlyginimas yra vienas svarbiausių veiksnių, į kurį atkreipiame dėmesį, skaitydami darbo pasiūlymus. Vilkikų vairuotojai dažnai dirba visoje Europoje, todėl natūralu, kad jų kasdienės išlaidos gali būti didesnės nei jų kolegų, dirbančių Lietuvoje. Alga nuolat kinta ir priklauso nuo daugelio veiksnių - vairuotojo patirties, gabenamų krovinių tipo, šalies, kurioje dirbama, ir taip toliau.
Atlyginimų struktūra ir priklausomybė nuo šalies
Vairuotojų darbo užmokestis priklauso nuo šalies, kurioje dirbama, ir jos įstatymų. Pagal daugelį darbo skelbimų, vairuotojai yra įdarbinami lietuviškoje įmonėje, todėl jiems aktualūs yra Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai. Jie numato, kad alga yra sudaroma iš LR minimalios mėnesinės algos (MMA) ir įstatymų numatyto koeficiento, kuris šiuo metu yra 1,65. Papildomai priskaičiuojami dienpinigiai, kurie priklauso nuo šalies, kurioje dirbama, ir kitų faktorių. Vilkikų vairuotojai, dirbdami pilnu etatu, tikrai uždirba daugiau nei minimalus atlyginimas.
Atlyginimai skirtinguose Europos regionuose
- Vakarų Europa: Dirbant Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir kitose pasiturinčiose Europos valstybėse, galima tikėtis algos nuo 2850 EUR per mėnesį į rankas. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose bazinis vilkiko vairuotojo atlyginimas prasideda nuo 2200 eurų į rankas ir gali siekti iki 3500 eurų. Skandinavijos šalys siūlo dar aukštesnius atlyginimus. Tolimieji reisai visada apmokami geriau nei vietiniai maršrutai.
- Rytų Europa: Rytų Europoje, tokiose šalyse kaip Lietuva, Lenkija ar Rumunija, bazinis vilkiko vairuotojo atlyginimas dažniausiai siekia nuo 900 iki 1500 eurų į rankas. Tačiau didžioji dalis pajamų - dienpinigiai, kurie tarptautiniuose maršrutuose dažniausiai svyruoja nuo 50 iki 70 eurų už dieną. Jei vairuotojas kelyje praleidžia apie 22 dienas per mėnesį, vien tik dienpinigiais gali gauti papildomai 1100-1500 eurų.
- Lietuva: 2020 metų pradžioje tarptautinių vairuotojų atlyginimas Lietuvoje nuo 130 proc. minimalios algos padidėjo iki 165 proc. Nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinus minimalų atlyginimą iki 730 Eur, vairuotojų bazinis atlyginimas padidėjo iki 1204 Eur neatskaičius mokesčių. Dienpinigiai Lietuvoje, Europos maršrutuose siekia vidutiniškai 70 Eur, nors priklausomai nuo regiono ir įmonės ši suma svyruoja nuo 60 iki 90 Eur per dieną. Atsižvelgiant į vidutinį 70 Eur darbo užmokestį per dieną, vairuotojų mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu yra 1633 Eur atskaičius mokesčius.
- Liuksemburgas: Comité National Routier (CNR) duomenimis, daugiausiai Europoje uždirba Liuksemburgo vairuotojai - apie 3663 Eur per mėnesį (vairuotojo atlyginimas su socialinio draudimo įmokomis ir kitais atlyginimo komponentais). Iki pandemijos jų darbo užmokestis siekė 43 958 Eur per metus.
Tolimųjų reisų vairuotojų eilė Lavoriškių posto link
Atlyginimų svyravimai ir įtaka
Darbuotojo atlyginimui įtakos turi keli veiksniai, pirmiausia regionas, kuriame dirba, darbo stažas, įmonės dydis ir kt. Apklausa paremta darbuotojų duomenimis rodo, kad:
- Pareigų Vairuotojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 740 EUR iki 3 235 EUR per mėnesį.
- Pareigų Sunkvežimio vairuotojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 994 EUR iki 3 682 EUR per mėnesį.
- Pareigų Automobilio vairuotojas grynasis atlyginimas svyruoja nuo 846 EUR iki 2 242 EUR per mėnesį.
Šie duomenys yra iš atlyginimų apklausos, kurioje kiekvienas gali anonimiškai palyginti savo atlyginimą su kitais darbuotojais, dirbančiais toje pačioje pozicijoje. Žinoma, naujas vairuotojas, dažnai, uždirbs šiek tiek mažiau, tačiau įgyjant daugiau patirties - augs ir jūsų alga.
Tolimųjų reisų vairuotojo profesija ir jos iššūkiai
Tolimųjų reisų vairuotojas - tai atsakingos pareigos, kurios reikalauja ne tik didelio susikaupimo darbo metu, bet ir įvairių dalykų išmanymų, pavyzdžiui, skirtingų tipų krovinių gabenimui keliamų reikalavimų, kitų šalių KET išmanymo ir t. t. Taip pat svarbu atsižvelgti, kad darbas reikalauja atsakingumo - tiek kalbant apie krovinių gabenimą laiku, nurodytais maršrutais, saugiai, tiek ir rūpinantis įvairiais dokumentais, pažymomis. Todėl natūralu, kad tokių vairuotojų darbo užmokestis yra solidus.
Darbuotojų trūkumas ir jo priežastys
Europos transporto sektoriuje trūksta apie 400 000 profesionalių vairuotojų ir šis skaičius vis auga. Jaunesnių specialistų į logistikos sektorių ateina mažiau, o darbo pobūdis dažnai laikomas sudėtingu. Per pastaruosius penkerius metus vilkiko vairuotojų atlyginimai Europoje augo apie 15-20 %, o kai kuriose šalyse - dar daugiau. Nepaisant to, darbuotojų kaita didėja.
Darbuotojų trūkumo įmonėse priežastys yra gerai žinomos, tačiau pastangos gerinti situaciją rinkoje vyksta per lėtai, kad šie pokyčiai nepaveiktų ekonomikos. Pritraukti naujų darbuotojų į transporto sektorių nėra lengva, juolab turint omenyje tai, jog sunkvežimio vairuotojo profesija turi labai prastą įvaizdį.
Valstybės investicijos į mokymus ir jų efektyvumas
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis buvo parengta per 8 tūkstančius C ir CE kategorijų vairuotojų. Užimtumo tarnybos duomenimis, 81 proc. mokymus baigusių asmenų įsidarbina per pusmetį, tačiau daugelis iš jų dar kurį laiką negali pradėti darbo, nes neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. 2020-2024 m. laikotarpiu vilkikų vairuotojų mokymui buvo skirta daugiau kaip 11 mln. eurų valstybės ir ES paramos lėšų. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, kiekvienas į mokymą investuotas euras per sumokėtus mokesčius grįžta beveik dvigubai: 1,76 euro.
Nepaisant to, darbdavių lūkesčiai dažnai prasilenkia su teoriniu parengimu. Nors profesinio mokymo kokybei tiesioginių pastabų tarnyba nesulaukia, transporto įmonės nuolat akcentuoja vieną aspektą - vairuotojo praktinės patirties stygių. Tai ypač aktualu kalbant apie tarptautinių reisų vairuotojus.
Teisės vairuoti įgijimo procesas ir problemos
Baigus profesinio mokymo kursus, būtina išsilaikyti egzaminus „Regitroje“, o tai, anot Užimtumo tarnybos, gali užtrukti net iki metų. Egzaminai dažnai laikomi ne vieną kartą, o kiekvienam bandymui tenka laukti eilėje. Taip susidaro situacija, kai žmogus formaliai baigia mokymus, bet realiai į rinką įžengia gerokai vėliau. Nepaisant visų iššūkių, Užimtumo tarnyba naujų priemonių ar iniciatyvų šiuo metu neplanuoja, nes esamos veikia efektyviai.
Darbuotojų kaita ir socialinė apsauga
Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išgyvena paradoksą. Vairuotojų atlyginimai nuosekliai auga, tačiau darbuotojų kaita - dar labiau. Vadovaujantis „Sodros“ duomenimis, 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta. Ši tendencija kelia susirūpinimą dėl socialinės apsaugos.
Skundai dėl darbo sąlygų
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, pagrindinės tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo priežastys slypi ne tik atlyginimuose. Vairuotojai, ypač tarptautinių reisų srityje, vis dažniau renkasi darbdavį atsižvelgdami į siūlomas darbo sąlygas ir socialines garantijas. Ministerijos pateikti duomenys atskleidžia ir kitą svarbų faktorių - augantį darbuotojų nepasitenkinimą. 2024 metais ministerija išnagrinėjo 226 skundus ar pranešimus dėl viešo intereso - net 57 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų 31 proc. skundų pasitvirtino arba pasitvirtino iš dalies. Didžioji dauguma skundų susiję su darbo teise - nuo darbo užmokesčio iki poilsio laiko pažeidimų.
Darbo ginčų komisijos taip pat sulaukia vis daugiau vairuotojų skundų. 2024 m. per vienuolika mėnesių buvo nagrinėjama net 1 811 su kelių transporto sektoriumi susijusių ginčų - beveik dvigubai daugiau nei per visus 2023-uosius. Absoliuti dauguma prašymų pateikti darbuotojų iniciatyva.
Užsienio darbuotojų įdarbinimas ir problemos
Augant užsienio darbuotojų srautui, problemos persikelia ir į migracijos sritį. 2024 m. patikrinimų metu buvo nustatyti 551 atvejai, kai užsieniečiai dirbo nesilaikant nustatytos įdarbinimo tvarkos. Lyginant su 2023 m., tokių atvejų skaičius išaugo 75 proc. Nors nelegaliai dirbusių asmenų skaičius 2024 m. sumažėjo (nuo 273 iki 53), šie rodikliai rodo tam tikrą pasislinkimą: problema mažiau susijusi su šešėline veikla ir daugiau - su neefektyvia reguliacine kontrole. Nuo 2025 m. visi trečiųjų šalių piliečiai, ketinantys dirbti Lietuvoje, turės kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu.
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atvirai kritikuoja darbo santykių praktiką transporto sektoriuje ir ją vadina „socialinio dempingo mechanizmu“, kuriame vairuotojai išnaudojami, o valstybė - apgaudinėjama. Didžiausiu iššūkiu profesinė sąjunga įvardija vadinamuosius „pašto dėžučių“ verslus - fiktyvias logistikos įmones, kurios formaliai registruotos Lietuvoje, tačiau realiai vykdo pervežimus užsienyje ir ten pernuomoja vairuotojus kitoms įmonėms. Nuo dienpinigių nemokami nei mokesčiai, nei socialiniai įsipareigojimai, todėl vairuotojų pensijos, nedarbingumo išmokos ar atostoginiai skaičiuojami tik nuo oficialios „minimalios algos“.
Korupcijos rizikos ir skaidrumo užtikrinimas
Lietuvos transporto sektoriuje per pastaruosius metus fiksuoti pavieniai neskaidrios veiklos atvejų, tačiau sisteminė korupcija, susijusi su vilkikų vairuotojų mokymu ar įdarbinimu, kol kas nėra identifikuota, tokias išvadas pateikė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
STT tyrimai ir rekomendacijos
2020 m. STT atliko išsamų korupcijos rizikos tyrimą Užimtumo tarnyboje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje. Nustatyta, kad teisės aktų neapibrėžtumas ir dažni jų pokyčiai sudaro terpę skirtingoms interpretacijoms - tai ypač aktualu įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Sprendimų dėl leidimų išdavimo ar atšaukimo priėmimas paliktas pernelyg didelei darbuotojų diskrecijai, o tai reiškia, kad skirtingi atvejai gali būti sprendžiami skirtingai, be aiškaus kriterijų pagrindo.
STT rekomenduoja aiškiau reglamentuoti sprendimų priėmimo tvarką, tobulinti teisinį reglamentavimą, stiprinti kontrolės procedūras ir sukurti veiksmingą interesų konflikto prevencijos sistemą. 2023 m. STT atliko korupcijos rizikos analizę VĮ „Regitra“, daugiausia dėmesio skirdama B kategorijos vairuotojų egzaminavimui ir pažymėjimų išdavimui. Vilkikų vairuotojų egzaminavimo specifika analizuota nebuvo.
Pažeidimai ir tyrimai
2022-2024 m. laikotarpiu STT pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimų įsigijimo, iš jų 5 atvejai jau perduoti teismui. Dauguma šių atvejų siejami su „Regitros“ darbuotojais, kurie priimdavo kyšius mainais į neteisėtą teisės vairuoti suteikimą.
tags: #kiek #uzdirba #vairuotojas #kaliningrade