Darbas vairuotojams Europoje yra viena stabiliausių profesijų logistikos grandinėje. Tačiau atlyginimų ir darbo sąlygų skirtumai tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių yra gana dideli, o transporto sektorius susiduria su didėjančiu profesionalių vairuotojų trūkumu.
Atlyginimų skirtumai Rytų ir Vakarų Europoje
Vakarų Europos šalys
Vakarų Europoje atlyginimai yra aukštesni, tačiau dienpinigių sistema gali skirtis. Pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose bazinis vilkiko vairuotojo atlyginimas prasideda nuo 2200 eurų į rankas ir gali siekti iki 3500 eurų. Skandinavijos šalys, tokios kaip Norvegija ar Švedija, siūlo dar aukštesnius atlyginimus.
Nors sunkvežimio vairuotojo atlyginimas Olandijoje yra maždaug 2 550 EUR (su sumokėtais mokesčiais) per mėnesį, priklausomai nuo darbdavio, galima tikėtis tokių išmokų kaip būsto pašalpa ir priedai. Vidutinis sunkvežimio vairuotojo atlyginimas Olandijoje yra panašus į sunkvežimio vairuotojo atlyginimą Vokietijoje - 2 575 EUR per mėnesį (atskaičius mokesčius). Valandinis atlyginimas abiejose šalyse yra toks pat - 23 EUR per valandą.
Sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų atlyginimai Olandijoje skirtinguose miestuose labai nesiskiria, nes darbas susijęs su kelionėmis po visą šalį ir Europą. Iš esmės, atlyginimas dažnai priklauso nuo atstumo ir laiko, reikalingo kroviniams pristatyti, nes tai turi įtakos priedams.
Patyrę sunkvežimių vairuotojai, turintys daugiau nei 8 metų darbo stažą, Olandijoje uždirba net 59 000 EUR per metus, teigia „Salary Expert“. Vidutinis priedas, kuris paprastai siekia apie 1 200 EUR per metus, siejamas su darbdavio nustatytais tikslais.
Sunkvežimių pervežimai su tolimųjų reisų vairuotoju Biggi – ko reikia norint vairuoti didelius atstumus? | DW dokumentinis filmas
Rytų Europos šalys
Rytų Europoje, tokiose šalyse kaip Lietuva, Lenkija ar Rumunija, bazinis vilkiko vairuotojo atlyginimas dažniausiai siekia nuo 900 iki 1500 eurų į rankas. Tačiau didžioji dalis pajamų yra dienpinigiai, kurie tarptautiniuose maršrutuose dažniausiai svyruoja nuo 50 iki 70 eurų už dieną. Jei vairuotojas kelyje praleidžia apie 22 dienas per mėnesį, vien tik dienpinigiais gali gauti papildomai 1100-1500 eurų. Šis modelis leidžia Rytų Europos vairuotojams konkuruoti su Vakarų kolegomis.
Lietuvoje tolimųjų reisų vairuotojai dažniausiai dirba 6 savaites, po kurių turi 3 savaites pertraukos. Už šį atsiskaitymo laikotarpį vairuotojai gauna apie 2,5 tūkst. Eur atlyginimo. Apie 850 Eur sudaro dienpinigiai, likusi dalis tai mėnesinis atlyginimas. Pagal „Linavos“ duomenis, Lietuvos įmonėse dirbantys ir į užsienio šalis krovinius gabenantys vilkikų vairuotojai įprastai uždirba apie 2 tūkst. eurų į rankas, o automobilius gabenantys vairuotojai - apie 3 tūkst. eurų. Minimali mėnesinė alga transporto sektoriuje Lietuvoje šiuo metu siekia 1204 eurus.
Dienpinigių sistema ir jos poveikis: Kadangi dienpinigiai nėra atlyginimas, nuo jų nemokami mokesčiai, o jų dalis bendrose pajamose yra kelis kartus didesnė nei pagrindinio atlyginimo. Bazinis atlyginimas yra per mažas, ir tai turi didelę įtaką darbuotojo socialiniam saugumui. Nuo dienpinigių nemokami nei mokesčiai, nei socialiniai įsipareigojimai, todėl vairuotojų pensijos, nedarbingumo išmokos ar atostoginiai skaičiuojami tik nuo oficialios „minimalios algos“.
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga atvirai kritikuoja darbo santykių praktiką transporto sektoriuje ir ją vadina „socialinio dempingo mechanizmu“, kuriame vairuotojai išnaudojami, o valstybė - apgaudinėjama.
Atlyginimų augimas
Per pastaruosius penkerius metus vilkiko vairuotojų atlyginimai Europoje augo apie 15-20 %, o kai kuriose šalyse - dar daugiau. „Sodros“ duomenimis, 2022 m. krovininių automobilių vairuotojai vidutiniškai uždirbdavo apie 909 eurus per mėnesį. 2023 m. šis rodiklis perkopė 1 000 eurų ribą, o 2024 m., remiantis metų pirmųjų mėnesių duomenimis, artėja prie 1 100 eurų.
Veiksniai, darantys įtaką atlyginimui
Darbo specifika ir krovinio tipas
- Tolimieji reisai visada apmokami geriau nei vietiniai maršrutai, nes vairuotojai daugiau laiko praleidžia kelyje, toliau nuo namų.
- Krovinio tipas taip pat daro didelę įtaką.
Patirtis ir kvalifikacija
Kiek sunkvežimio vairuotojas uždirba, dažniausiai priklauso nuo darbuotojo patirties. Jei tik pradedate dirbti sunkvežimių sektoriuje, uždirbsite mažiau nei vairuotojai, išdirbę daugiau metų kelyje. Ilgametė patirtis leidžia vairuotojams susirasti geresnes darbo vietas, pasirinkti geresnes darbo valandas ir net įkurti savo įmones. Sunkvežimių pramonė vertina atsakomybę ir patirtį, nes kroviniai turi būti pristatyti saugiai ir laiku.
Formalus išsilavinimas sunkvežimių vairuotojams nėra tiek svarbus, kiek svarbu turėti C-E kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Anglų kalbos mokėjimas yra būtinas, o olandų kalbos mokėjimas yra didelis privalumas, nes leidžia lengviau susikalbėti. Formalus išsilavinimas gali padėti gauti paaukštinimą ir vadovo pareigas.
Įmonės dydis ir politika
Įmonės dydis gali turėti įtakos atlyginimo dydžiui. Didesnės įmonės paprastai turi stabilesnes pajamas ir gali sau leisti mokėti geriausiems specialistams rinkoje. Sunkvežimių pramonė Olandijoje nuolat plečiasi ir siūlo stabilias darbo vietas, ypač sunkvežimių vairuotojams.
Kaip ir bet kuriame kitame darbe, sunkvežimių vairuotojų darbo užmokesčio didinimas Olandijoje priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausia - įmonė, kurioje dirbama, nes darbo užmokesčio politika skiriasi. Paprastai yra keletas veiksnių, kurie lemia, kiek ir kada bus padidintas atlyginimas:
- Įmonės išlaidos: Darbdavys turi išlaikyti pelną, kad galėtų pakelti atlyginimą.
- Padėtis rinkoje ir darbo galimybės: Vidutinis sunkvežimio vairuotojo atlyginimas yra susijęs su rinkos padėtimi (pasiūla ir paklausa).
Vairuotojų trūkumo problema Europoje
Bendras trūkumas ir auganti problema
Europos transporto sektoriuje trūksta apie 400 000 profesionalių vairuotojų, ir šis skaičius vis auga. Jaunesnių specialistų į logistikos sektorių ateina mažiau, o darbo pobūdis dažnai laikomas sudėtingu. Šiuo metu visame žemyne stinga apie pusės milijono profesionalių vairuotojų, o per artimiausius penkerius metus šis skaičius gali padvigubėti.
Sunkvežimių vairuotojų trūkumas šiuo metu jau pasiekė kritinį tašką, ypač Europoje. Labiausiai kenčia Lenkija (124 tūkst. vairuotojų trūkumas), Jungtinė Karalystė (60-70 tūkst. vairuotojų trūkumas) bei Vokietija (45-60 tūkst. vairuotojų trūkumas).
Trūkumo priežastys ir pasekmės
Trūkumo priežastys yra kompleksinės:
- Jaunų specialistų trūkumas: mažiau jaunimo renkasi šią profesiją.
- Darbo sąlygos: stresas (27%), pavojai kelyje (22%) ir ilgos vairavimo valandos (14%) lemia vairuotojo diskomfortą.
- Ekonominiai ir politiniai veiksniai: „Brexit“ situacija Jungtinėje Karalystėje, kur daugelis Europos vairuotojų, grįžę į savo šalis, nebegali grįžti dėl naujų imigracijos taisyklių.
- Socialinės garantijos: Didelis uždarbis nepritraukia reikiamo kiekio naujų vairuotojų ir nesustabdo senų nuo pasitraukimo iš savo profesijos dėl prastų socialinių garantijų, kylančių iš dienpinigių sistemos.
Vairuotojų trūkumas verčia darbdavius kelti rinkos kainas ir siūlyti konkurencingus atlyginimus. Tačiau didelis uždarbis ne visada kompensuoja darbuotojų kaitą. Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais išgyvena paradoksą: vairuotojų atlyginimai nuosekliai auga, tačiau darbuotojų kaita - dar labiau. 2024 metais transporto sektoriuje pirmą kartą per pastaruosius metus buvo atleista daugiau darbuotojų nei priimta.
Augant užsienio darbuotojų srautui, problemos persikelia ir į migracijos sritį. 2024 m. patikrinimų metu buvo nustatyti 551 atvejai, kai užsieniečiai dirbo nesilaikant nustatytos įdarbinimo tvarkos.
Sunkvežimių pervežimai su tolimųjų reisų vairuotoju Biggi – ko reikia norint vairuoti didelius atstumus? | DW dokumentinis filmas
Valstybės ir įmonių veiksmai vairuotojų trūkumui spręsti
Investicijos į mokymą
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis buvo parengta per 8 tūkstančius C ir CE kategorijų vairuotojų. 2020-2024 m. laikotarpiu vilkikų vairuotojų mokymui buvo skirta daugiau kaip 11 mln. eurų valstybės ir ES paramos lėšų. Užimtumo tarnybos skaičiavimais, kiekvienas į mokymą investuotas euras per sumokėtus mokesčius grįžta beveik dvigubai: 1,76 euro.
Nepaisant to, darbdavių lūkesčiai dažnai prasilenkia su teoriniu parengimu - transporto įmonės nuolat akcentuoja vairuotojo praktinės patirties stygių, ypač kalbant apie tarptautinių reisų vairuotojus. Be to, baigus profesinio mokymo kursus, būtina išsilaikyti egzaminus „Regitroje“, o tai gali užtrukti net iki metų.
Darbo sąlygų gerinimas ir papildomos naudos
Mažoms įmonėms, neturinčioms pakankamai lėšų pakelti atlyginimus arba įdiegti skaitmeninius sprendimus, ypatingai svarbu palaikyti gerus santykius su savo darbuotojais. Svarbu, kad darbuotojai jaustųsi palaikomi ir įvertinti. Konkurencingumo didinimo raktas gali būti papildomų naudų suteikimas, pavyzdžiui, galimybė mokytis kalbų sunkvežimio kabinoje.
Sunkvežimių vairuotojai Olandijoje, kaip ir daugelis darbuotojų, be pagrindinio atlyginimo gauna papildomų išmokų ir priedų. Šios išmokos gali gerokai padidinti jų bendrą kompensacijų paketą ir užtikrinti darbo vietos saugumą. Daugelis įmonių sunkvežimių vairuotojams siūlo priedus, ypač už gerus darbo rezultatus ir saugų bei laiku atliktą darbą. Kai kurie priedai yra didesnė įmonės politikos dalis ir dažniausiai skiriami kasmet, pavyzdžiui, atostogų priedas.
Kova su neskaidria veikla
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) per pastaruosius penkerius metus nevykdė tyrimų, tiesiogiai susijusių su vilkikų vairuotojų mokymu, kvalifikacijos patvirtinimu ar įdarbinimu. Tačiau 2020 m. atliktas korupcijos rizikos tyrimas Užimtumo tarnyboje ir Valstybinėje darbo inspekcijoje nustatė, kad teisės aktų neapibrėžtumas ir dažni jų pokyčiai sudaro terpę skirtingoms interpretacijoms, ypač įdarbinant trečiųjų šalių piliečius.
STT rekomenduoja aiškiau reglamentuoti sprendimų priėmimo tvarką, tobulinti teisinį reglamentavimą, stiprinti kontrolės procedūras ir sukurti veiksmingą interesų konflikto prevencijos sistemą. 2022-2024 m. laikotarpiu STT pradėjo 10 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto vairuotojo pažymėjimų įsigijimo, iš jų 5 atvejai jau perduoti teismui, dauguma jų siejami su „Regitros“ darbuotojais, kurie priimdavo kyšius.
Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga didžiausiu iššūkiu įvardija vadinamuosius „pašto dėžučių“ verslus - fiktyvias logistikos įmones, kurios formaliai registruotos Lietuvoje, tačiau realiai vykdo pervežimus užsienyje ir ten pernuomoja vairuotojus kitoms įmonėms.