Sraigtasparniai - tai universalūs orlaiviai, be kurių šiandien sunku įsivaizduoti efektyvų gelbėtojų, medikų transplantologų, pasienio apsaugos pareigūnų, policininkų ir kariškių darbą. Jų istorija yra kupina inovacijų ir technologinės pažangos, pradedant nuo ankstyvųjų prototipų iki modernių kovinių mašinų.
Sraigtasparnių raidos pradžia
Pirmieji mediniai, dar labai tolimi sraigtasparnių prototipai - pagaliukai su keliamaisiais sraigtais, paleidžiami į orą sukami delnuose, - senovės Kinijoje buvo žinomi daugmaž prieš 2,5 tūkst. metų. Teorinius sraigtasparnių modelius gamino įvairių pasaulio kraštų šviesuoliai.
Leonardo da Vinci indėlis
Turbūt sunku rasti sritį, kurioje nebūtų pasižymėjęs genialusis italas Leonardas da Vinčis. 1474 m. jis pagamino medinį modelį skraidančio aparato, turinčio vertikaliai kilti.
Pirmieji veikiantys modeliai ir pilotuojamas skrydis
Kur kas realesnį sraigtasparnio modelį apie 1754-uosius sukūrė rusų mokslininkas Michailas Lomonosovas. XIX a. viduryje prancūzų inžinierius Giustavas de Pontonas dʼAmekuras sukonstravo ne vieną sraigtasparnio modelį. Vieną iš jų, realiai veikiantį, jis sukūrė 1862 m. kartu su bičiuliu rašytoju Gijomu de la Landeliu. Turėjęs vertikaliai kilti aparatas buvo su dviem sraigtais, garo varikliu, svėrė 2,7 kg (2 kg iš jų - variklis). Visgi netobuli, pernelyg sunkūs varikliai neleido konstruktoriams iki galo įgyvendinti savo svajonių.
Tik benzininių variklių plėtra XIX a. pabaigoje atvėrė naujas galimybes sraigtasparnių kūrėjams.
Prieš 110 metų, 1907 m. lapkričio 13 d., Prancūzijoje į orą pakilo pirmasis pilotuojamas sraigtasparnis: Polis Kornu atsiplėšė nuo žemės savo gamybos sraigtasparniu ir išsilaikė ore 20 sekundžių. Tai buvo mažas, bet labai svarbus žingsnis, pradėjęs sraigtasparnių erą.
Pirmojo piloto istorija
Pirmuoju sraigtasparnio pilotu tapęs prancūzas P. Kornu buvo dviračių meistras. 1881 m. gimęs vyras nuo devynerių gyveno šiaurinėje Prancūzijos dalyje, Normandijoje, nedideliame Lizjė mieste. Jo tėvas buvo labai nagingas žmogus, visų galų meistras, konstruktorius, itin žavėjęsis dirižabliais. Polis paveldėjo tėvo pomėgius. Jiedu kartu dirbo šeimos įmonėje, daugiausia užsiėmusioje dviračių ir siuvimo mašinų remontu. Polis padarė įdomių išradimų (pavyzdžiui, sukonstravo inkubatoriaus temperatūros reguliatorių), tačiau labiausiai išgarsėjo sraigtasparniu, kuris ne tik pakilo į orą, bet ir iškėlė patį konstruktorių bei buvo valdomas (kad ir prastai). Iki tol kiti sraigtasparnių prototipų kūrėjai taip pat bandė iškelti savo aparatus į orą, bet patys jais dar nekilo. Likimo ironija - aviacija besižavėjęs P. Kornu žuvo bombardavimo metu 1944 m. birželio 6 d., sąjungininkų aviacijai atakuojant taikinius vokiečių okupuotoje Normandijoje.
Sparti sraigtasparnių pažanga
1924 m. argentiniečių konstruktorius Raulis Paterasas Peskara savo konstrukcijos sraigtasparniais jau sugebėjo nuskristi 736 m ir net 1 160 m ilgio atkarpas. Sraigtasparnių kūrimo pažanga buvo sparti: 1935-aisiais prancūzų inžinierių Lui Šarlio Bregė ir kolegų sukurtas sraigtasparnis pirmą kartą pasiekė 100 km/val. greitį. Jau po metų, 1936-aisiais, vokiečių inžinierius Henrichas Fokė pristatė savo garsųjį kūrinį - dvisraigtį „Focke-Wulf Fw 61“. Jis pirmasis iš eksperimentinių orlaivių buvo visiškai normaliai valdomas.
Igorio Sikorskio indėlis
1939 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) į orą pakilo sraigtasparnis „Vought-Sikorsky 300“. Jo kūrėjas, ukrainiečių kilmės amerikiečių aviacijos konstruktorius Igoris Sikorskis dažnai netgi vadinamas sraigtasparnių tėvu. Pirmuosius du eksperimentinius sraigtasparnius inžinierius pagamino dar 1908-1911 m. Jie veikė, tačiau dar negalėjo pakelti žmogaus. Vėliau inžinierius konstravo lėktuvus, taip pat ir įspūdingus daugiamotorius dvisparnius „Russkij Vitiaz“ ir „Ilja Muromec“. Jais itin didžiavosi Rusijos imperijos aviatoriai. Po 1917 m. Spalio perversmo Rusijoje I. Sikorskis išvyko į Angliją, vėliau - į Prancūziją, o 1919-aisiais apsigyveno JAV. 1923 m. jis įkūrė įmonę ir konstravo lėktuvus, vėliau ėmėsi ir sraigtasparnių. „Sikorsky Aircraft“ korporacija tapo vienu garsiausių sraigtasparnių gamintojų pasaulyje.
Lietuviškas sraigtasparnis
Žmonių, kuriančių savo konstrukcijos sraigtasparnius, yra ir dabar, nors šie orlaiviai jau seniai gaminami pramoniniu būdu. Sraigtasparnių kūrimu domimasi ir Lietuvoje. Labai vykusį savadarbį sraigtasparnį, pavadintą „Sidabriniu titanu VR555“, laisvalaikiu, padedamas bendraminčių, sukonstravo lakūnas Vytautas Radavičius. Šiam darbui aviatorius skyrė net 18 savo gyvenimo metų, tačiau sukūrė sėkmingai veikiantį sraigtasparnį, kuris, gavus atitinkamus sertifikatus, galėtų būti gaminamas serijomis. Optimalus šio lietuviško sraigtasparnio greitis - 150-180 km/val., maksimalus - 210 km/val. Keliamojo sraigto skersmuo - 13 m, variklio galia - 400 AG.
Didžiausi ir greičiausi sraigtasparniai
Didžiausius pasaulyje sraigtasparnius sugebėjo sukurti Sovietų Sąjungos konstruktoriai. „Mi-12“, tikras monstras, yra didžiausias kada nors pasaulyje pagamintas sraigtasparnis. Tuščias jis sveria 69 tonas, gali pakelti daugiau nei 30 tonų krovinį. Jame telpa beveik 200 žmonių. Tai karinės paskirties sraigtasparnis, projektuotas kaip balistinių raketų gabentojas. Jis turėjo atskraidinti raketas į atokias aikšteles, kurias sudėtinga pasiekti lėktuvais. Pirmą kartą į orą šis monstras pakilo 1968 m. Tačiau buvo pagaminti vos du šio milžino egzemplioriai.
Kitas sovietų inžinierių sukurtas monstras, tiesa, ne likęs egzotiška retenybe, o pradėtas gaminti masiškai, - „Mi-26“. Nuo 1980-ųjų buvo pagaminta daugiau kaip 300 sraigtasparnių, galinčių pakelti į orą 20 tonų krovinį, vienu metu skraidinti net 85 karius.
Pasaulyje kur kas geriau žinomas ir daug labiau paplitęs (pagaminta daugiau nei 1 200 egzempliorių) dvimotoris amerikiečių sraigtasparnis „Boeing CH-47 Chinook“ vienu metu gali gabenti iki 55 karių ar 12 tonų krovinį.
Pats greičiausias serijinis sraigtasparnis pasaulyje yra britų „Westland Lynx AH.1“. Jis pasiekia 400,9 km/val. greitį. Iš eksperimentinių sraigtasparnių greičiausias - „Sikorsky X2“. Juo pavyko pasiekti net 474 km/val. greitį.
Sraigtasparniai šiuolaikinėje karyboje ir civilinėse operacijose
Be sraigtasparnių sunku įsivaizduoti šiuolaikinę karybą. Lietuvos kariuomenės sraigtasparniai yra tikri oro darbininkai. Jais ne tik gabenami kariai, bet ir atliekama daug civiliams svarbių užduočių: skraidinami donorų organai, vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos. Pasirengusios padėti nelaimės ištiktiems gyventojams kariuomenės sraigtasparnių įgulos nuolat budi paieškos ir gelbėjimo postuose Aleksote (Kaune) ir Nemirsetoje (Palangoje).
Lietuvos karinių oro pajėgų parkas
Ilgą laiką mūsų kariai naudojo sovietų konstrukcijos sraigtasparnius „Mi-8MTV“ („Mi-17“) ir „Mi-8T“. Jų mūsų karinėse oro pajėgose nuolat mažėja, perkama naujos technikos. Naujausi Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviai - Prancūzijoje pagaminti sraigtasparniai „AS365N3+ Dauphin“. Jie skirti paieškos ir gelbėjimo darbams, medicininės evakuacijos ir gelbėjimo užduotims atlikti, donorų organams gabenti. Neseniai Lietuvos kariuomenė įsigijo tris tokius sraigtasparnius. Ateityje orlaivių parką gali papildyti ir koviniai sraigtasparniai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai
Sraigtasparnius dažnai naudoja ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), ne tik vykdanti pagrindinę savo užduotį - saugoti valstybės sieną, - bet ir teikianti paramą policijai, padedanti bėdos ištiktiems gyventojams. Šiuo metu VSAT Aviacijos valdyba (jos bazė yra Trakų rajone, šalia Paluknio miestelio) turi penkis sraigtasparnius: du dvimotorius „EC135“, vieną dvimotorį „EC145“ ir du vienmotorius „EC120B Colibri“. Visi jie pagaminti Vokietijos ir Prancūzijos bendrovės „Eurocopter“. Beje, Lietuvoje yra ir keli privatūs pramoginiai sraigtasparniai.
Koviniai sraigtasparniai ir jų palyginimas
„Apache“ ir „Aligator“ neabejotinai yra vieni iš garsiausių atakos sraigtasparnių. Atitinkamai abu sraigtasparniai parduodami toli gražu ne kiekvienam panorusiam, o tik labai geriems savo sąjungininkams. Tačiau Egiptas turi unikalią galimybę turėti abu.
„AH-64 Apache“ - karingasis indėnas
„AH-64“ istorija prasidėjo XX amžiaus 8 dešimtmetyje. Tuo laiku dominuojanti JAV karinių kontraktų firma „Hughes Helicopters“ laimėjo konkursą sukurti naują atakos sraigtasparnį. Sraigtasparnis turėjo būti geresnis už puikiai Vietnamo kare pasirodžiusius „AH-1 Cobra“. Palyginti naujos „Kobros“ buvo patyrusios karo krikštą. Atrodė keista, kodėl tai pačiai rolei atlikti buvo užsakomi visiškai nauji orlaiviai. Tačiau logika tokiam žingsniui buvo - norint paremti karius, veikiančius ant žemės, reikėjo ne tik ugnies galios, bet ir šarvų. „AH-1“ intensyvaus mūšio sąlygomis buvo pernelyg lengvai pažeidžiami.
Pirmą kartą į orą 1975 metais pakilęs „Apačis“ gavo storus šarvus, du galingus turbovelenininius variklius, kurie suko iš keturių menčių sudarytą sraigtą. Dvigubai daugiau menčių turintis sraigtas leido ilgiau išlaikyti smarkiai apšaudomą sraigtasparnį ore. Dvimentis „AH-1“, patyręs vienos vos mentės didesnę žalą, nebegalėjo sukurti reikiamos keliamosios galios. Naujajam sraigtasparniui toks pataikymas nebebuvo kritinis pažeidimas. Iki serijinės gamybos pradžios prireikė bemaž dešimtmečio. Vėliau keitėsi ir sraigtasparnio gamintojai - dabartinė už „Apačius“ atsakinga kompanija yra „Boeing“ ir ji jau trečioji, dirbanti su garsiuoju projektu. Per bemaž keturis dešimtmečius pagaminta daugiau nei 2000 šių karinių orlaivių.
„Ka-52 Aligator“ - kovingasis aligatorius
„Ka-52 Aligator“ yra dvivietė „Ka-50 Black shark“ versija. Abu atakos sraigtasparnius ėmėsi kurti Sovietų Sąjunga savo ekonomikos stagnacijos laikotarpiu. Ji jau turėjo sunkiai pramušamus „Mi-24“, net vadinamus skraidančiaisiais tankais. Tačiau Afganistano karas parodė, kad pajėgoms labai trūksta netikėtai galinčio smogti ginklo.
1982 metais pakilo pirmasis „ryklys“. Serijinei jo gamybai buvo pasirengta kone prieš pat Sąjungos žlugimą. Sovietams žlugus, projektas buvo nustumtas kone iki žlugimo ribos, ir tik tada gamintojas „Kamov“ pasiūlė idėją sraigtasparnį perdaryti į dvivietį. Perskirsčius užduotis dviem žmonėms, pakilo kovinis sraigtasparnio pajėgumas. Tai įtikino Rusiją pradėti pirkti „Kamovo“ atakos sraigtasparnius. Kovinėms užduotims „Aligatorius“ buvo parengtas tik 2008 metais, tad tai - labai nauja sistema. Nenuostabu, kad kol kas pagamintų gaminių skaičius tik artėja prie 200 vienetų.
Kaip ir visi „Kamov“ gaminiai, „Aligatorius“ turi du į priešingas puses besisukančius sraigtus. Itin sudėtinga varomoji sistema, sakoma, turi savo pliusų: ji leidžia sraigtasparniui ore išlikti stabiliam nenaudojant uodegoje sumontuoto įprasto sraigto. Pastarasis neleidžia kabinai būti įsukamai, tačiau jo sukimas susietas su pagrindiniu varikliu, o tai neretai praryja net iki 30 proc. variklio sukuriamos galios.
„Apache“ ir „Aligator“ Egipte: ar gali veikti kartu?
Neskaitant ypatingos aplinkybės, kad juos įsigyti tai pačiai šaliai labai sunku - atsakymas būtų „taip“. Egiptas per nesenai vykusius mokymus savajame Rusijai kurtame, bet dėl sankcijų šiai šaliai nebeparduotame „Mistral“ klasės laive pademonstravo šiuos orlaivius naudojantis drauge. Bet nors jų pirminė paskirtis skamba taip pat - atakuojantis sraigtasparnis - vis dėlto jie skirtingi.
- „Ka-52“ yra universalus manevringas sraigtasparnis, galintis gabenti tiek valdomas prieštankines raketas, nevaldomas 80 mm raketas, tiek priešlėktuvines ar net priešlaivines raketas. Rusiškojo paskirtis yra smogti netikėtai ir pasišalinti kaip galima greičiau.
- Tuo tarpu „AH-64“ kliaunasi savo šarvais ir galimybėmis gabenti didesnį kiekį prieštankinių, oras-oras ar 70 mm nevaldomų raketų kiekius. Amerikietiškasis sraigtasparnis yra skirtas padėti kovojančioms pajėgoms arba atlikti patruliavimo misijas.
Septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Egiptas buvo Sovietų Sąjungos partneris regione, bet jo ir kitų arabų valstybių tragiškas pasirodymas „Šešių dienų kare“ su Izraeliu bei vėliau sekusi šalies vadovo Gamalio Abdelio Nasero mirtis viską pakeitė. Šalis tapo draugiška Amerikai, ėmė sutarti su Izraeliu (ir už tai atgavo kare prarastą Sinajaus pusiasalį).
1995 metais Egiptas įsigijo savo pirmuosius „Apačius“. Pasitikėjimas buvo toks didelis, kad išskyrus radijo ryšio įrangą, jie buvo identiški tam, ką naudojo JAV pajėgos. 2000 metais jie buvo atnaujinti iki pačios naujausios „AH-64D“ versijos - tik be ilgo nuotolio (milimetrines bangas naudojančio) radaro, montuojamo virš besisukančių menčių.
2011 metais kilęs „Arabų pavasario“ judėjimas atsirito iki Egipto. Buvo nuverstas ilgametis šalies vadovas Hosnis Mubarakas. Po jo demokratiškai išrinktas prezidentas buvo glaudžiai susijęs su kontroversiškai pasaulyje vertinama „musulmonų brolija“ ir 2013 metais kilo dar vienas karinis perversmas. Po jo šalies vadovu tapo Abdelis el Sisi - buvęs šalies ginkluotojų pajėgų vadas. Taip nuo 2014 metų Egipto politika pasikeitė. Jie vis dar sutaria su JAV, tačiau nepamirštama, kad šalis nesulaukė sąjungininkų paramos per minios įvykdytą perversmą. Šalies arsenalą ėmė pildyti europietiška bei rusiška technika.
Incidentai ir praradimai
Kaip ir su bet kuria kita technika, su sraigtasparniais nutinka įvairių nelaimių ir incidentų. Be abejo, daugiausia jų įvyksta karo sąlygomis.
Didžiausia sraigtasparnio avarija karo sąlygomis
Daugiausia aukų nusinešęs sraigtasparnio kritimas kovos sąlygomis įvyko 2002 m. rugpjūčio 19 d. Čečėnijoje. Čečėnų kovotojams numušus karių perpildytą Rusijos kariuomenės sraigtasparnį „Mi-26“ (juo skrido 142 keleiviai ir 5 įgulos nariai), sraigtasparnis nukrito... į minų lauką. Žuvo 127 kariai, išgyveno vos dvi dešimtys.
Lietuvos kariuomenės praradimas
Lietuvos karinės oro pajėgos 2003 m. kovo 26 d. neteko sraigtasparnio „Mi-8T“. Jis pratybų metu nukrito į Baltijos jūrą.
Rusijos sraigtasparnių nuostoliai Sirijoje ir Ukrainoje
Nors dar nėra žinoma, kuri sukilėlių grupuotė Sirijoje numušė Rusijos karinį sraigtasparnį ir pražudė penkis juo skridusius įgulos narius, nuolaužų nuotraukos ir vaizdo įrašai atskleidžia, kad tai, ką Rusija pristato kaip taikią priemonę humanitariniam kroviniui gabenti, iš tiesų buvo kovinis sraigtasparnis su įrengtais raketų paleidimo konteineriais. Generolo Sergejaus Rudskojaus teigimu, sraigtasparnis skrido atgal į rusų valdomą Hmeimimo oro bazę, esančią Latakijos provincijoje pajūryje, iš misijos, kurios metu į Alepą buvo gabenamas maistas ir medikamentų atsargos, bet buvo pašautas nuo žemės. Jis taip pat pareiškė, kad teritoriją, esančią netoli Sarakebo miesto, kurioje sudužo sraigtasparnis, kontroliuoja „Jabhat al-Nusra“ grupuotė - anksčiau buvusi oficiali „al-Qaeda“ atšaka Sirijoje. Tačiau kol kas atsakomybės už numuštą lėktuvą neprisiėmė nė viena sukilėlių grupuotė. Dviejų žuvusiųjų kūnai nuolaužas radusių sirų buvo išniekinti - tampomi ir trypiami, ir tai užfiksuota vaizdo įraše, kurį agentūra „Thiqa“ įkėlė į vaizdo įrašų svetainę „YouTube“. Ši agentūra naujienas apie karą pradėjo skelbti prieš keturis mėnesius. Internete taip pat pasirodė pasų ir kitų įgulos nariams priklausančių dokumentų nuotraukų. Vienas iš įgulos narių identifikuotas kaip Olegas Šelamovas iš Toržoko. Šį vyrą nepriklausomų tinklaraštininkų, tiriančių karinius konfliktus, grupė, pasivadinusi „Conflict Intelligence Team“ (CIT), susiejo su kariniu daliniu Kline, kuriame buvo eksploatuojami tokio paties tipo kaip numuštasis sraigtasparniai. Olegas Šelamovas buvo numuštojo sraigtasparnio pilotas.
Generolo S. Rudskojaus teigimu, du sraigtasparniu skridę keleiviai buvo pareigūnai iš Rusijos Konfliktuojančių šalių Sirijoje sutaikymo centro - parodomosios taikos kūrimo iniciatyvos, kurios tikslas suteikti Kremliaus karui Assado pusėje humanitarinio spindesio. Tačiau dabar, nustačius sraigtasparnio modelį, suabejota primygtinu Rusijos gynybos ministerijos tvirtinimu, esą šis sraigtasparnis nedalyvavo kovinėje misijoje, ypač turint omenyje Rusijos karinių oro pajėgų baudimo kampaniją Alepe. Nuolaužos atskleidžia, kad tai buvo „Mil Mi-8AMTSh“, teigia Josephas Dempsey iš Tarptautinio strateginių studijų instituto. „Mil Mi-8AMTSh“, pramintas „terminatoriumi“, yra kovinė krovininio sraigtasparnio atmaina, pritaikyta gabenti raketas. Keliuose vaizdo įrašuose matyti „B-8V20A“ paleidimo konteineriai. Nicas Jenzenas-Jonesas iš Ginklavimosi tyrimų tarnybos (ARES), Australijoje įsikūrusios ginklų stebėjimo grupės, pasakė leidiniui „The Daily Beast“: „Šiuo atveju „Mil Mi-8AMTSh“ turėjo du „B-8V20A“ paleidimo konteinerius, kurių kiekvienas galėjo gabenti 20 80 mm S-8 raketų. Iš turimų nuotraukų nėra aišku, ar raketų konteineriai buvo užtaisyti. Mūsų aptariamas sraigtasparnis taip pat buvo aprūpintas „Prezident-S“ elektroninių kontrapriemonių rinkiniu, įspėjančiu sraigtasparnį apie gresiantį pavojų iš žemės, taip pat jūros ir oro platformų, ir apsaugančiu nuo jo.“ Jei raketų konteineriai tušti, reiškia, kad arba sraigtasparnis pakilo neginkluotas - o tai karo zonoje nepatartina - arba prieš suduždamas išnaudojo visą savo ginkluotę. Nors ginkluoti sraigtasparniai neretai naudojami nekovinėms misijoms, pavyzdžiui, sužeistųjų evakuacijai, Maskva teigia, kad sraigtasparnis gabeno humanitarinį krovinį. Iš archyvinės filmuotos medžiagos matyti, kad „Terminatoriaus“ viduje per mažai vietos, kad tilptų maisto ir vaistų dėžės, net ir be dviejų keleivių. Karinis analitikas Christopheris Harmeris iš Vašingtone, JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto, pasakė leidiniui „The Daily Beast“: „Rusijos krovininiai sraigtasparniai dažniau būna pritaikyti koviniams tikslams, negu JAV krovininiai sraigtasparniai. „Mi-8“ buvo sukurtas kaip vidutinį svorį pakeliantis pagalbinis transportas, bet rusai jį plačiai naudoja ir kaip karinį sraigtasparnį. Šis konkretus modelis, ko gero, buvo pasirinktas tam, kad jie galėtų apsimesti, jog tai humanitarinė misija, bet didžioji dalis Rusijos sraigtasparnių operacijų Sirijoje yra kovinės misijos.“ Nepaisant to, ar rusų tvirtinimas, jog sraigtasparnis skrido iš humanitarinės misijos, yra tiesa, vien tai, kad sraigtasparnis gabeno raketų konteinerius, reiškia, kad nuo žemės jis galėjo būti matomas kaip keliantis grėsmę, todėl ir tapo teisėtu taikiniu. Kaip pažymi N. Jenzenas-Jonesas, tai ne pirmas šio tipo sraigtasparnis, numuštas Sirijoje. Lapkričio 24 d. Sirijos laisvosios armijos kovotojai sunaikino sraigtasparnį „Mi-8AMTSh“ JAV pagaminta TOW raketa, žuvo vienas rusų jūrų pėstininkas. Sraigtasparnis dalyvavo paieškos ir gelbėjimo operacijoje, kurios metu buvo ieškomas navigatorius iš rusų naikintuvo „Su-24“, kurį anksčiau tą dieną numušė turkai.
Two Russian pilots killed in Syria - Russian defence ministry
Rusijos kovinis sraigtasparnis „Ka-52“ buvo numuštas pačių rusų, kai šie bandė atremti Ukrainos dronų ataką Rusijos teritorijoje. Vienas iš Rusijos naikintuvų, palaikęs sraigtasparnį bepilote skraidykle, pradėjo į jį šaudyti, praneša „United24 Media“. Nuo 2022 m. tai jau penktasis atvejis, kai Rusijos pajėgos pačios numuša savo sraigtasparnius. „The Insider“ patvirtino, kad abu sraigtasparnio įgulos nariai žuvo per incidentą. Tai mažiausiai 17-asis užfiksuotas atvejis, kai Rusijos lėktuvas buvo sunaikintas dėl draugiškos ugnies nuo karo pradžios, ir antrasis toks incidentas 2025 metais.
Remiantis „The Insider“ duomenimis, nuo invazijos pradžios Rusija dėl saviškių ugnies prarado 12 lėktuvų ir penkis sraigtasparnius. Tarp jų - naikintuvai „Su-35“ ir „Su-34“, žvalgybinis lėktuvas „A-50“ bei keli sraigtasparniai „Ka-52“, „Mi-24“ ir „Mi-8“. Anksčiau buvo pranešta, kad Rusija paskelbė apie naujos elektroninės kovos sistemos „Multik“ diegimą. Ji sukurta kovai su FPV dronais ir skirta integruoti į sraigtasparnius bei kitas karines platformas.
Rusijos samdiniai iš Afrikos korpuso netoli Gao miesto Malyje prarado sraigtasparnį. FLA atstovas Mohamedas Elmaouludas Ramadanas teigė, kad jo pajėgos perėmė kelias pozicijas Gao ir Kidale, kur yra buvusių „Wagner“ kovotojų, kuriuos generolas Assimi Goita pasamdė kovoti su sukilėliais po 2021 m. Incidentas įvyko per tai, ką vietos pareigūnai apibūdino kaip didelę dronų ataką, nukreiptą į pietų Rusijos teritorijas. Pasak regiono valdžios institucijų, tuo metu Rusijos oro gynybos sistemos aktyviai periminėjo oro taikinius virš Rostovo srities, dėl ko draugiški orlaiviai galėjo būti klaidingai identifikuoti kaip priešiški taikiniai.
„Militarnyj“ pranešė, kad Rusijos pajėgos greičiausiai pasitelkė sraigtasparnius, kad per naktinį puolimą perimtų artėjančius Ukrainos dronus. Per šias operacijas vienas iš orlaivių buvo sunaikintas draugiškos ugnies. Tiksli sraigtasparnio modelio informacija oficialiai nepatvirtinta. Keletas šaltinių nurodė, kad orlaivis galėjo būti atakos sraigtasparnis „Ka-52“ - vienas iš pagrindinių Rusijos ginkluotų sraigtasparnių, naudojamų puolimo ir žvalgybos misijoms. Tačiau sraigtasparnio, susijusio su incidentu, tipas iki kovo 4 d. ryto lieka nepatvirtintas. Rusijos pareigūnai viešai nepripažino sraigtasparnio praradimo. Trečiadienio rytą Rusijos gynybos ministerija dar nebuvo paskelbusi jokio oficialaus pareiškimo dėl šio incidento.
Anksčiau tą pačią dieną Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, kad vakare ir naktį regioną užpuolė dešimtys dronų. Viešame pareiškime gubernatorius teigė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos atrėmė atakas Milerovskio ir Tarasovskio rajonuose. Gubernatorius neminėjo, kad gynybos operacijų metu buvo prarastas koks nors Rusijos orlaivis. Jo pareiškimas buvo sutelktas į dronų perėmimą ir platesnę oro gynybos reakciją.
tags: #rusu #krovininis #sraigtasparniai