Keturtakčio variklio kompresijos numetimo priežastys ir sprendimo būdai

Variklio kompresija yra vienas iš pagrindinių bet kurio variklio būklės rodiklių. Ji atspindi sėkmingą degimo proceso vykdymą vidaus degimo varikliuose, o tai yra esminis aspektas, garantuojantis variklio efektyvumą ir galią. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kas yra variklio kompresija, kokia jos norma, kaip ją matuoti, kokios problemos gali kilti ir kaip jas spręsti, siekiant užtikrinti variklio ilgaamžiškumą ir patikimumą.

Kas yra variklio kompresija?

Vidaus degimo variklio kompresija, dar kitaip vadinama suspaudimu, tai yra didžiausias degalų ir oro mišinio slėgis cilindre suspaudimo takto pabaigoje. Labai svarbu suprasti skirtumą tarp kompresijos ir suspaudimo laipsnio, nes šie du terminai dažnai painiojami.

Suspaudimo laipsnis yra fiksuotas parametras, nustatytas gamykloje. Jis nurodo, kiek kartų tūris cilindre sumažėja stūmokliui judant nuo apatinės iki viršutinės mirties taško. Tai yra tūrio santykis tarp dviejų kraštutinių stūmoklio padėčių. Paprastai šis dydis aktualus renkantis tinkamą degalų rūšį (pvz., benzino oktaninį skaičių); kuo didesnis suspaudimo laipsnis, tuo geresnio benzino reikia.

Kompresija, kitaip tariant, yra slėgis. Tai yra suspausto oro slėgis cilindre. Nėra tiesioginio ryšio tarp suspaudimo laipsnio ir kompresijos vertės, nes neįmanoma pasiekti tobulo cilindro sandarumo. Todėl kompresija visada matuojama dinamiškai, per kelis alkūninio veleno apsisukimus.

Kompresija net ir eksploatuojamame variklyje yra kintamas parametras (priimtinose ribose). Pavyzdžiui, šalto ir pašildyto variklio kompresometro rodmenys visada skirsis. Natūraliai dėvintis varikliui kompresija taip pat kinta.

Kodėl kompresija svarbi?

Variklio kompresija atspindi sėkmingą degimo proceso vykdymą vidaus degimo varikliuose, garantuojantį variklio efektyvumą ir galią. Šis procesas apima oro ir degalų mišinio suspaudimą cilindruose, dėl ko mišinys įkaista ir padidėja jo slėgis, taip užtikrinant efektyvesnį degimą. Paprastai didesnis kompresijos santykis reiškia geresnes degimo sąlygas, tačiau per aukšta kompresija gali sukelti detonacijos problemas.

Šios problemos poveikis varikliui gali būti ryškus, pasireiškiantis sumažėjusiu našumu, padidėjusiomis degalų sąnaudomis arba net variklio gedimu. Todėl techninė priežiūra ir kompresijos matavimas yra svarbūs, norint užtikrinti, kad variklis veiktų kaip turėtų.

Kompresijos norma

Stūmokliniams varikliams nėra vienos standartinės kompresijos vertės; šis parametras yra individualus kiekvienam konkrečiam modeliui. Dėl šios priežasties oficialiuose remonto vadovuose kompresijos rodikliai dažnai nurodomi tolerancijos ribomis, pavyzdžiui, „nuo 9 iki 10,5 kgf/cm²“. Kartais norma būna dar neapibrėžtesnė, pavyzdžiui: „ne mažiau kaip 10 kgf/cm² ir ne didesnis kaip 2 kgf/cm² skirtumas tarp cilindrų“.

Seno 1.6 paprasto D variklio, kuris stovedavo VW/Audi automobiliuose (pvz., GOLF MK2 1983-1991), kompresija priklauso nuo dujų skirstymo mechanizmo būklės. Šiam aparatui apie 28 bar būtų - dar pusė velnio, vesis. Jei 25 bar - tada gali būti, kad šaltu oru teks žvakes žarinti du kartus. Norma apie 30 bar. Gamintojas teigia, kad šitam aparatui ribos yra 26-34 bar. Patirtis rodo, kad važiuoja ir su mažiau. Norma priklauso nuo variklio prižiūrėjimo lygio; kaip tai priklauso nuo ridos, niekas nepasakys, nes priklauso nuo variklio prižiūrėjimo lygio (vienas nekeisdamas alyvos gali variklį sugadinti ir ties 80 - 100 tūkst. km ridos ar dar mažiau, kitam ir milijoną atlaikys).

Dyzelinio variklio veikimo principas lemia dvigubai ar net trigubai didesnius rodiklius, nes mišinys uždegamas suspaudimo būdu, nenaudojant uždegimo žvakės. Gamintojas teigia, kad turbo dyzeliniams varikliams ribos yra 26-34 bar.

Tipinės variklio kompresijos vertės:

• Benzininis variklis: 140-170 psi (apie 9,6-11,7 bar)
• Dyzelinis variklis: 275-400 psi (apie 19-27,5 bar)

Svarbu ne tik bendra kompresijos vertė, bet ir vienodumas tarp visų cilindrų. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kompresijos vertės cilindruose neturėtų viršyti 10-15%. Didžiausias skirtumas tarp cilindrų kompresijų gali būti 0,6 bar.

Kaip matuoti variklio kompresiją?

Kompresijai matuoti naudojamas specialus diagnostikos prietaisas - kompresometras. Tai yra oro slėgio matuoklis, skirtas tam tikroms ribinėms vertėms (iki 20 kgf/cm² benzininiams varikliams ir iki 40 kgf/cm² dyzeliniams varikliams). Yra keletas kompresijos matavimo metodų, tačiau dažniausiai naudojamas karšto ir atviro droselio metodas. Norint išsamiai interpretuoti rezultatus, gali prireikti partnerio arba vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuoti prietaiso rodmenys proceso metu.

Kompresijos matavimo žingsniai:

1. Išimkite uždegimo žvakes (benzinas) arba kaitinimo žvakes (dyzelinas). Prieš pilnai išsukant žvakes, vertėtų įsitikinti, kad pašalinis objektas nepateks į cilindrą. Tai galima padaryti atsukus žvakę apie 5-10 mm ir su kompresoriumi prapūtus tarpą tarp jos ir cilindro galvos. Tokiu būdu į cilindrą nepateks nei purvas, nei metalo drožlės. Ši taisyklė ypač griežtai galioja krosiniams ir enduro klasės motociklams, kurių cilindrų tarpuose dažnai būna pribyrėję smėlio, cilindrai yra neuždengti, o žvakės yra giliai cilindro galvoje.
2. Įsukite (arba įkiškite, jei antgalis be sriegio) kompresometrą į cilindrą.
3. Išjunkite uždegimą ir degalų tiekimą. Šis punktas visada yra individualus. Paprastuose modeliuose pakanka tiesiog atjungti jungtis su ritėmis ir nuimti benzino siurblio saugiklį. Automobiliams su sudėtinga šiuolaikine elektronika toks būdas reiškia klaidų atsiradimą ECU atmintyje. Pats savaime tai nėra pavojinga, tačiau net ir trumpam pasirodęs „Check engine“ savininką tikrai privers sunerimti. Todėl, jei matavimas atliekamas savarankiškai, geriau iš anksto žinoti, kaip automobilis reaguoja į tokią procedūrą. Geriausia turėti OBD skaitytuvą, kurio pagalba bus galima ištrinti atsiradusias klaidas. Techninės priežiūros stotyje alkūninis velenas kartais sukamas neatjungus įmontuotos elektronikos, kad būtų galima išmatuoti suspaudimą. Prie starterio prijungiamas specialus paleidimo įtaisas, kuris suka alkūninį veleną nesukant uždegimo raktelio. Taigi, ECU neįjungiamas, todėl nereikia išjungti uždegimo ir purkštukų.
4. Atsukite gazo rankeną (jei matuojama ant motociklo ar keturračio) ir pasukite raktelį, kad užvestumėte variklį (arba prasukite starteriu), ir stebėkite kompresoriaus rodmenis. Starterio sukti ilgiau nei 3-4 sekundes nėra prasmės; paprastai variklis prasukamas apie 5 kartus. Įsidėmėkite kompresometro parodymus ir išleiskite iš įrenginio susidariusį slėgį nuspausdami mygtuką. Jei po kelių bandymų kompresometro parodymai nesutampa, kartokite procesą tol, kol gausite daugmaž vienodus rezultatus.
5. Teoriškai, matavimą reikėtų atlikti varikliui esant karštam. Karštas variklis visada turės kiek didesnę kompresiją (apie 0,1-0,3 bar daugiau), bet šaltas parodys jums tai, kas yra iš tikro.

Adapto gamyba nestandartinėms žvakių skylėms

Kartais nutinka taip, kad žvakių skylės yra nestandartinio ir retai sutinkamo dydžio, taigi tenka naudoti prie kompresometro galo prisukamą adapterį. Jei tinkamo adapterio neturite, galite jį pasigaminti. Jums prireiks senos (arba naujos) žvakės, tinkančios jūsų varikliui. Su metalo pjūklu nupjaukite tą žvakės dalį, kuri eina iškart po keraminės. Nupjovus šį žiedelį, pro kitą žvakės galą, naudodami kokį nors strypelį, išmuškite žvakėje likusią keraminę dalį. Toliau yra du keliai: arba žvakės viduje padaryti sriegį (tokį, kokio yra kompresometro antgalis), arba, jei skylė yra per didelė, į ją įvirinti apvalaus metalinio vamzdelio dalį, ir jau tame vamzdelyje padaryti sriegį.

Greitas kompresijos patikrinimas „nykščiu“

Jei po ranka nėra kompresometro, o motociklas nesikuria ir reikia patikrinti, ar yra bent kokia kompresija, tereikia prispausti savo nykštį virš žvakės skylės ir prasukti starterį. Nesvarbu, kaip smarkiai jūs spausite nykštį, kompresija turi nupūsti jį nuo cilindro galvos. Jei nenupūs, tai varikliui tikėtina rimta problema.

Rezultatų aiškinimas

Matuojant svarbu ne tik absoliučios didžiausios vertės, bet ir ciklų, per kuriuos ši vertė pasiekiama, skaičius. Net jei stūmoklis sugeba „išpumpuoti“ reikiamą slėgį, bet tai padaro per daug ciklų, tai jau rodo problemą. Taip pat svarbus yra matavimo rezultatų sklaida tarp cilindrų - ji turėtų būti maždaug vienoda.

Pavyzdžiui, jei didžiausia tam tikro cilindro kompresija yra 11,5 kgf/cm², esant normaliai variklio būklei, kompresometro rodyklė turėtų judėti išilgai ciferblato pagal algoritmą, panašų į „8-10-11-11-11-11,5“. Variklis, kurio cilindrų kompresijos yra 10 bar, 9,8 bar, 10,1 bar ir 10,2 bar, yra laikomas pakankamai geru. Tačiau, jei kompresometras rodė tokius duomenis: 9,2 bar, 10 bar, 9,9 bar ir 10,5 bar, tai galima drąsiai teigti, kad kažkas nutiko pirmajam cilindrui.

Diagnostika tepalo pagalba (papildomas patikrinimas)

Norint išsiaiškinti, kas tiksliai nutiko cilindrui su žema kompresija (ar čia žiedai, ar vožtuvai „praleidžia“ kompresiją), išvirkškite apie 1-2 ml tepalo į cilindrą, kuriame žema kompresija, ir vėl ją patikrinkite. Tepalas užpildys tarpus tarp žiedo ir cilindro ir sulaikys kompresiją apie 2-3 variklio prasukimus. Jei, atlikus šį bandymą, kompresometro parodymai padidėjo, galite pradėti ieškoti naujų žiedų, nes senieji jau bus susidėvėję. Tačiau, jei atlikus testą, kompresija nepakis, tada kompresiją greičiausiai praleidžia vožtuvai. Tokiu atveju patikrinkite tarpą tarp vožtuvų ir kumštelių. Jei vožtuvai yra užspausti, tai jie ir gali būti „kompresijos nutekėjimo“ priežastis.

Galimos variklio kompresijos problemų priežastys

Maža kompresija variklyje dažniausiai yra cilindrų nesandarumo pasekmė. Pagrindinės priežastys gali būti:

• Stūmoklio žiedai: Dėl natūralaus nusidėvėjimo, alyvos perkaitimo ar kitų priežasčių stūmoklio žiedai gali užsikimšti, prarasti elastingumą ir padidėja tarpas tarp jų ir cilindro sienelės, leisdamas kompresijai pabėgti į karterį.
• Vožtuvai ir jų lizdai: Dėl nuosėdų arba fizinių pažeidimų (pvz., išdegimo) vožtuvai ar jų lizdai cilindrų galvutėje nebetenka sandarumo. Vožtuvų sutrikimai gali būti dėl nusidėvėjimo, užsikimšimo ar net blogo techninio aptarnavimo.
• Cilindro galvutės tarpinė: Tarpinės lūžis (pradegimas) yra dažna problema. Jei tarpinė yra pažeista, oro arba degimo dujos gali prasiskverbti, sumažindamos bendrą variklio kompresiją arba pabėgti į kitus cilindrus ar aušinimo sistemą. Pavyzdžiui, pučiamas oras per galvos tarpinę gali būti nustatytas nuėmus interkulerį. Perkaitus varikliui, būtina atidžiai apžiūrėti bloką ir galvą, kad nebūtų bergždžias darbas, nes aukšta temperatūra garantuotai gali pažeisti tarpinę.
• Stūmoklio perdegimas: Tai sudėtingiausias scenarijus, kai stūmokliai fiziškai pažeidžiami. Nulaužtas cilindras taip pat yra viena iš labiausiai paplitusių variklio kompresijos problemų.
• Nusidėvėjusios ar pažeistos cilindro sienelės: Tai taip pat sukelia kompresijos praradimą.

Kiekvienas variantas turės atitinkamą šalutinį poveikį ir papildomus diagnostikos metodus. Pavyzdžiui, sugedus tarpinei, išsiplėtimo bake gali būti pastebėti burbuliukai, o dėl žiedo įskilimo - padidėti išmetamųjų dujų dūmingumas. Jei iš siurblio pučia orą, tai gali būti susiję su cilindro darbu. Didinant apsukas, pustelėjimai tankėja.

Simptomai, rodantys kompresijos problemas

Variklio kompresijos problemos gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažnai rodo, kad variklio veikla yra sutrikusi. Reguliarus variklio kompresijos tikrinimas yra esminė automobilių priežiūros dalis, nes jis tiesiogiai veikia variklio našumą ir patikimumą. Ankstyvas problemų identifikavimas gali padėti išvengti didelių remonto išlaidų.

Galimi sprendimai esant sumažėjusiai kompresijai

Variklio kompresijos problemos gali sukelti didelių išlaidų ir sudėtingų remonto užduočių, todėl svarbu suprasti galimus sprendimus. Pirmasis žingsnis sprendžiant variklio kompresijos problemas yra atlikti išsamius diagnostinius tyrimus. Naudojant kompresijos testą, galima nustatyti, kuris cilindras nepasiekia optimalios kompresijos. Šis procesas apima variklio išardymą ir atskiros dalies, tokios kaip vožtuvai arba tarpinės, tikrinimą.

• Sugadintų dalių keitimas: Vienas iš pagrindinių metodų, skirtų variklio kompresijos problemoms spręsti, yra sugadintų dalių keitimas. Jei nustatoma, kad vožtuvai yra pažeisti ar užstrigę, jų restauracija arba keitimas gali būti efektyviausias sprendimas. Taip pat gali prireikti keisti tarpines arba cilindrų galvutes, priklausomai nuo to, kaip rimtai pažeisti šie komponentai. Visų šių detalių keitimas yra sudėtingas ir dažniausiai atliekamas darant kapitalinį variklio remontą.
• Specialios chemikalų medžiagos: Kita galimybė, sprendžiant variklio kompresijos problemas, yra naudoti specialias chemikalų medžiagas, skirtas tarpinėms atstatyti. Tokio tipo produktai gali padėti užtikrinti sandarumą ir pagerinti kompresijos lygį. Tačiau svarbu suprasti, kad tai dažnai tėra laikinas sprendimas, „užglaistantis“ pasekmes, o ne priežastį. Po ilgesnio tokių priemonių naudojimo variklis dažnai keliauja kapitaliniam remontui.
• Alyvos ir kuro priedai: Prekyboje yra gausu alyvos ir kuro priedų, skirtų įvairioms „gydymo“ procedūroms.
• Klampesnės alyvos naudojimas: Dar primityvesnis sprendimas yra klampesnės alyvos naudojimas.

Neigiamos pasekmės, susijusios su bloga variklio kompresija, gali sukelti didesnį kuro sunaudojimą ir sumažintą variklio galią, todėl laiku atlikti remonto darbus yra būtina. Vykdant remonto darbus, siekiant išspręsti variklio kompresijos problemas, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotus specialistus.

Priežiūros patarimai kompresijai palaikyti

Norint užtikrinti gerą variklio kompresiją ir išvengti galimų variklio kompresijos problemų, būtina reguliariai vykdyti kelias priežiūros procedūras:

• Variklio alyva: Atkreipkite dėmesį į variklio alyvos lygį ir kokybę. Alyva, keičiama remiantis gamintojo rekomendacijomis (vos ne kas 5 tūkst. km, jei variklis jautrus), užtikrina tinkamą variklio veikimą ir sumažina nusidėvėjimo riziką.
• Filtrai: Reguliariai tikrinkite ir prižiūrėkite variklio filtrus, ypač oro ir kuro filtrus. Purūs filtrai gali trukdyti tinkamai oro ir kuro srautui, o tai gali sukelti variklio kompresijos problemų. Filtrai turėtų būti keičiami bent kartą per 15 000-30 000 kilometrų, priklausomai nuo vairavimo sąlygų.
• Aušinimo sistema: Svarbu stebėti variklio temperatūrą ir aušinimo sistemą. Perkaitimas gali sukelti rimtų variklio kompresijos problemų ir pernelyg aukštų temperatūrų. Rekomenduojama patikrinti aušinimo skysčio lygį ir keisti jį, kai reikalinga.
• Vairavimo stilius: Laikykitės teisingo vairavimo stiliaus. Agresyvus akceleravimas arba per didelis greitis gali neigiamai paveikti variklio kompresiją. Variklio našumas ir efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo tinkamos kompresijos, todėl automobilio savininkai turėtų skirti dėmesio šio tipo problemoms. Laiku atliktos prevencinės priemonės gali ženkliai pratęsti variklio eksploataciją ir sumažinti remonto išlaidas.

Apie RVS priedus

Egzistuoja RVS Tech ir RVS Master priedai. RVS Tech yra originalas, pagamintas Suomijoje, o RVS Master yra jo kopija. RVS Tech nereikalauja variklio praplovimo prieš naudojimą (nebent prieš tai buvo naudoti tefloniniai priedai). RVS Master instrukcijose nurodoma, kad būtina praplauti variklį su specialia chemija, pakeisti tepalus ir tada supilti priedą, o po 400 km - antrą buteliuką.

Naudojant RVS Tech, vienas buteliukas supilamas į seną tepalą, nuvažiuojama 400 km, tada pakeičiami tepalai ir supilamas antras buteliukas.

tags: #keturktakcio #variklio #kompresijos #numetimas