Atėjęs pavasaris atneša ne tik šiltesnius orus, bet ir atveria iš po žiemos atsiradusias duobes, tampančias išbandymu vairuotojams bei jų automobiliams. Situacija prasčiausia rajonuose, kur keliams skiriama itin mažai dėmesio.
Kodėl atsiranda kelio duobės ir kaip sprendžiama problema?
Duobės keliuose atsiranda dėl žiemos sąlygų, temperatūros svyravimų ir drėgmės poveikio. Dažnai jos tik lopomos, tačiau rimtesnių kelio darbų niekas nesiima.
Naudotų automobilių pirkimas internetu: tendencijos ir privalumai
Naudotų automobilių prekybos bendrovė „Longo LT“ fiksuoja, kad e. komercijos įsitvirtinimas ir augantis pasitikėjimas skaitmeniniu pirkimu spartėja. Tarptautinės prognozės, pagal „Expert Market Research“ ataskaitą, rodo, jog iki 2025 metų galo net 10 proc. visų naudotų automobilių sandorių Europoje bus vykdomi internetu.
„Internetinio pirkimo bumas prasidėjo pandemijos laikotarpiu, kai buvo ribojamas fizinis judėjimas - tuomet ši dalis buvo dar didesnė. Šiandien pastebime, kad dalis klientų vis tiek renkasi gyvą apžiūrą, jei tik turi galimybę, bet labai dažnai automobilis rezervuojamas dar jo nemačius - apžiūrimas tik tuomet, kai jau atkeliauja į pasirinktą padalinį“, - komentuoja bendrovės vadovas Paulius Valiukėnas.
Anot jo, dalis klientų vis dar renkasi tradicinį kelią, tačiau internetinių pirkėjų skaičius išlieka stabilus. Nuotoliu dažniausiai perka tie, kurie žino, ko nori.
Kas renkasi nuotolinį pirkimą?
Skaitmeninį naudoto automobilio įsigijimo kelią dažniausiai pasirenka klientai, kurie jau yra įpratę pirkti internetu, vertina laiką, patogumą ir pasitiki skaitmeninėmis platformomis. „Pastebime, kad pirkimą internetu dažniau renkasi gyventojai iš mažesnių miestų, kur nėra mūsų fizinių filialų. Ši galimybė jiems suteikia platesnį pasirinkimą - jie gali įsigyti automobilį iš bet kurio mūsų padalinio, nesvarbu, kur jis yra - Vilniuje, Kaune ar Rygoje“, - teigia P. Valiukėnas.
Skaidrumas ir informacijos prieinamumas
Didžiausias internetinio pirkimo privalumas, pasak eksperto, yra skaidrumas ir informacijos prieinamumas. Platformoje pateikiamos detalios nuotraukos, automobilio aprašymai, patikros ataskaitos bei finansavimo pasiūlymai - visa tai leidžia klientui priimti sprendimą neišvykus iš namų.
„Kiekvienas automobilis turi 150 punktų techninės ir vizualinės būklės patikrą, detalią serviso istoriją, patvirtintą ridą ir suteikiamą garantiją. Be to, klientas gali susisiekti su mūsų konsultantais ir gauti papildomų nuotraukų ar informacijos. Tokia prieiga prie duomenų stipriai padidina skaidrumą ir pasitikėjimą“, - aiškina P. Valiukėnas.
Anot jo, internetinis pirkimas taip pat leidžia išvengti papildomų kelionių - įsigytas automobilis gali būti pristatytas tiesiai į pirkėjo pasirinktą vietą.
Grąžinimo galimybė suteikia ramybę
Nors apie tai dar žino ne visi pirkėjai, įsigyjant automobilį internetu taikoma 14 dienų grąžinimo teisė, kaip numato vartotojų teisių apsaugos įstatymas. Ši apsauga suteikia papildomą saugumo jausmą.
„Tai labai naudinga - pirkėjas žino, kad, įsigydamas nuotoliniu būdu, yra apsaugotas nuo galimų nesąžiningų pardavėjų. Mūsų atveju nė vienas klientas dar nėra pasinaudojęs šia teise - tai parodo, kokios kokybės automobilius siūlome. Be to, suteikiama garantija taip pat mažina rizikas ir stiprina pasitikėjimą“, - sako bendrovės vadovas.
Skirtingi pirkėjų tipai
Gyvai į saloną atvykstantys klientai dažniausiai nori išbandyti automobilį, pasikalbėti su konsultantu, gauti rekomendacijų. Tuo metu internetiniai pirkėjai - labiau savarankiški, dažnai jau apsisprendę dėl modelio, komplektacijos ir kainos.
„Internetinis pirkėjas ieško greičio, tikslumo ir aiškaus proceso. Jam svarbu, kad visa informacija būtų prieinama be papildomų skambučių - greitai ir sklandžiai. Mūsų tikslas - užtikrinti, kad ir vienas, ir kitas kelias būtų vienodai paprasti, aiškūs ir saugūs“, - pabrėžia P. Valiukėnas.
Iššūkis - pasitikėjimas
Nepaisant augančio susidomėjimo, naudotų automobilių pirkimas internetu vis dar kelia klausimų daliai pirkėjų. Didžiausias iššūkis - įveikti nepasitikėjimą, kad brangus pirkinys įsigytas nuotoliniu būdu bus toks pat patikimas, kaip gyvai apžiūrėtas.
„Naudotų automobilių rinka istoriškai turi neigiamą šleifą - pirkėjai vis dar bijo būti apgauti. Todėl skaidrumas, kokybiška informacija ir pagalba kiekviename žingsnyje - mūsų prioritetai. Siekiame, kad klientui net nekiltų abejonių dėl patikimumo“, - pažymi jis.
Ateitis - vis drąsesnė
Pasak „Longo LT“ vadovo, net jei šiandien pirkimas internetu sudaro tik dešimtadalį sandorių, artimiausioje ateityje šis skaičius augs. Tą lemia ne tik globalios prognozės, bet ir jau susiformavę pirkimo įpročiai Lietuvoje.
„Turime visą kartą žmonių, kurie drąsiai perka internetu - ne tik drabužius ar elektroniką, bet ir baldus, keliones ar net būstą. Automobilis - kitas žingsnis. Technologiniai sprendimai, tokie kaip automatizuotas informacijos pateikimas, virtualūs turai ar išmanūs filtrai, šį procesą dar labiau supaprastins“, - reziumuoja P. Valiukėnas.
Kaip atpažinti vogtą automobilį ir kokie pavojai tyko perkant transporto priemonę?
Pirkdami naudotą automobilį, pirkėjai dažnai daugiausia dėmesio skiria jo techninei patikrai: kaip veikia variklis, ar nėra didelių problemų su važiuokle, tikrina korozijos poveikį. Tačiau neretai pirkėjai net nepagalvoja, kad jų nusižiūrėtas automobilis gali būti vogtas. LRT laida „Keliai. Mašinos. Žmonės.“
Ekspertai teigia, kad retas pirkėjas, prieš įsigydamas automobilį, patikrina, ar jo nusižiūrėta transporto priemonė nėra vogta. „Žmonės dažnai pamiršta tai padaryti. Todėl reikia atlikti namų darbus ir pasidomėti transporto priemone. Pavyzdžiui, jei automobilis jau registruotas Lietuvoje, „Regitros“ puslapyje yra registro duomenys, kuriuos galima patikrinti. Jei automobilis yra iš užsienio, „Regitros“ puslapyje galima pasitikrinti kai kurių šalių atviras duomenų bazes. Tam, kad atliktumėte patikrą, jums reikia automobilio identifikacinio numerio (VIN).“
VIN numerio svarba ir klastojimas
Specialistas sako, kad lengviausia jį rasti už priekinio automobilio stiklo. Taip pat jis būna iškaltas specialiose lentelėse ar įvairiose kėbulo vietose. Patikrinti šį numerį duomenų bazėje - pirmas žingsnis.
P. Ruškus sako, kad nereikia skubėti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Su pardavėju geriausia sutarti, kad sandoris bus užbaigtas tik tuo atveju, jei automobilį pavyks sėkmingai užregistruoti. „Teismų praktikoje buvę įvairių atvejų. Tačiau yra ir priešingos teismų praktikos, kai registracijos centras atlieka tik formalią registraciją, ir, jei duomenys buvo profesionaliai suklastoti ar nebuvo galimybės įžvelgti, kad jie yra kaip nors padirbti, tuo metu laikoma, kad tokia registracija gali būti panaikinta“, - dėmesį atkreipia M.
„Identifikacinis numeris gali būti graviruojamas, iškalamas arba išspaudžiamas. Atsižvelgiant į tai atliekamas ir klastojimas. Pavyzdžiui, numeris gali būti nušlifuojamas ir tada iškalamas kitas. Gali būti keičiama paženklinta detalė. Dažniausiai viskas daroma rankomis, bet kartais naudojami ne visai tie įrankiai. Tačiau laikas nestovi vietoje ir identifikacinių numerių klastotojai turi naujausias bei moderniausias stakles, kuriomis galima išgraviruoti tokį numerį, kokio reikia, todėl plika akimi pastebėti klastojimo faktą yra gana sudėtinga“, - sako V.
„Pats identifikavimo numerio apibrėžimas sako, kad tai yra numeris, skirtas transporto priemonei identifikuoti. Pažvelgę į tokio automobilio identifikacinį numerį, jam priekaištų neturime, tačiau visos jo detalės priklauso visiškai kitai transporto priemonei, o kartais net ir kelioms, kurios būna vogtos“, - patirtimi dalinasi V. Per metus atliekama apie 300 tyrimų dėl įtariamų klastojimo atvejų.
„Ši transporto priemonė jau po atlikto tyrimo ir ji iš tikrųjų yra vogta - jos identifikavimo numeris yra suklastotas. Po to buvo atliekamas detalesnis tyrimas. Patikrinta dažų struktūra numeracijos lauke, o atradus skirtumus, dažai buvo pašalinti, atliktas cheminis ėsdinimas. Tyrimo metu buvo nustatytas tikrasis numeris, kurio fragmentus, gerai įsižiūrėjus, galima matyti“, - pasakoja V.
VIN numeris (transporto priemonės identifikavimo numeris) yra unikalus identifikatorius, priskirtas kiekvienai transporto priemonei. Jį sudaro 17 simbolių, kuriuose yra informacijos apie prekės ženklą, modelį, gamybos metus ir būdingus transporto priemonės ypatybes. VIN numeris naudojamas transporto priemonių istorijai sekti, pavyzdžiui, remontą, techninius patikrinimus ir avarijas.
VIN numeris dedamas ant elementų, visam laikui susijusių su kėbulu. Paprastai jį galite rasti vairuotojo pusėje, paslaugų knygoje, variklio pusėje ir įvairiose kitose vietose, kurią dažnai lemia automobilio prekės ženklas. * Įmonės autoDNA tyrimas patvirtina, kad tokių situacijų pasitaiko 20% atvejų, kai pirkėjams kilo problemų dėl VIN gavimo iš pardavėjo. Tai akivaizdus bandymas nuslėpti automobilio istoriją.
Informacijos apie transporto priemonę patikra: ką verta žinoti?
Pirkėjas gali patikrinti informaciją apie transporto priemonę pagal priežiūros įvykius, apgadinimus arba ankstesnius savininkus, ataskaitos leidžia patikrinti įvairią informaciją apie transporto priemonę.
Ką atskleidžia transporto priemonės istorijos ataskaitos?
- Užfiksuotų apgadinimų istorija: Ši informacija gali rodyti galimas mechanines arba technines problemas, o jos nematomos per reguliarius apžiūros vizitus.
- Ankstesnių savininkų skaičius: dažnai savininkus keitusi transporto priemonė gali sukelti įtarimų dėl jos būklės arba istorijos. Pardavėjo šių duomenų nuslėpimas gali rodyti norą nuslėpti nepatogius faktus.
- Įrašyta rida: patikrinkite, ar apie transporto priemonę ir jos ridą esantys įrašai logiškai atitinka transporto priemonės amžių ir aptarnavimo istoriją. Transporto priemonės vertė gali sumenkti, jei rida bus suklastota kas 50-100 tūkst.
- Atšaukimo istorija: pažiūrėkite, ar transporto priemonė buvo atšaukta gamykloje.
- Įranga: tikrindami transporto priemones galite gauti duomenų apie konkretaus modelio įrangos savybes.
VIN-Info ir autoDNA paslaugos
VIN patikra gali būti atliekama internetu. Įmonė autoDNA renka duomenis iš daugiau nei 50 000 skirtingų automobilių sektoriaus institucijų. Įmonės autoDNA transporto priemonių istorijos ataskaita yra vienas iš išsamiausių informacijos apie daugiau nei 500 milijonų Europoje ir visame pasaulyje naudojamų transporto priemonių šaltinių. Įmonės autoDNA paslauga pasiekiama 24 valandas per parą iš bet kurios pasaulio vietos - kompiuteryje, planšetėje arba išmaniajame telefone. Automobilio VIN numerius patikrinsite vos per kelias minutes.
Tiesiog įveskite 17 simbolių VIN numerį autoDNA svetainėje ir sužinokite daugiau apie dominančią transporto priemonę. Kitame etape iš autoDNA galima įsigyti paruoštų ataskaitų. Be to, kartais galite rasti daugiau informacijos apie nuolaidų kodus. Įvedus juos į atitinkamą krepšelio laukelį, kaina bus sumažinta. Nuolaidų kodai taip pat reguliariai pasirodo mūsų socialiniuose tinkluose.
Pirkdami naudotą automobilį, pirkėjai dažnai daugiausia dėmesio skiria jo techninei patikrai: kaip veikia variklis, ar nėra didelių problemų su važiuokle, tikrina korozijos poveikį. Tačiau neretai pirkėjai net nepagalvoja, kad jų nusižiūrėtas automobilis gali būti vogtas.
Kokie duomenys pateikiami VIN-Info ataskaitose?
Štai ką pateikiame mūsų ataskaitose:
- Transporto priemonės istorija: Išsami transporto priemonės praeities apžvalga, įskaitant aukcionų istoriją, pardavimo įrašus ir kt.
- Transporto priemonės sugadinimas: Išsami informacija apie ankstesnius susidūrimus ir visus praneštus nuostolius.
- Nuvažiuotų kilometrų rodmenys: Patikrino transporto priemonės ridos istorijos dokumentus, kad patikrintų, ar nėra neatitikimų.
- Transporto priemonės naudojimas: įžvalgos apie transporto priemonės naudojimą, pavyzdžiui, ar ji buvo naudojama kaip taksi, ar kitais tikslais.
- Informacija apie vagystę: atliekamas kryžminis patikrinimas tarptautinėse duomenų bazėse, siekiant patikrinti, ar nebuvo pranešta apie transporto priemonės vagystę.
- Archyvinės nuotraukos: Istorinės nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip laikui bėgant atrodė transporto priemonė.
- Techniniai duomenys: Išsamios techninės specifikacijos ir informacija apie transporto priemonės įrangos parinktis.
- VIN analizė: Išsamus VIN kodo tikslumo patikrinimas, įskaitant informaciją apie gamintoją ir kilmės duomenis.
Atkreipkite dėmesį, kad nors mūsų ataskaitose pateikiama išsami transporto priemonės istorijos analizė, jos priklauso nuo įvairių duomenų bazių, su kuriomis bendradarbiaujame, duomenų prieinamumo ir išsamumo.
Viešieji pirkimai ir nacionalinis saugumas: rizikos vertinimas
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 45 straipsnio 2-1 dalyje aiškiai numatyta galimybė atmesti tiekėjų paraiškas ar pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo priežasčių. Kol Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pozicijos dar laukiama, perkančiosios organizacijos priverstos veikti tarp dviejų polių - pareigos užtikrinti nacionalinio saugumo interesus ir rizikos peržengti viešųjų pirkimų principų ribas.
Lietuvos apeliacinis teismas savo naujausiame sprendime akcentuoja, kad perkančioji organizacija, nusprendusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtintus pagrindus perkelti į pirkimo sąlygas, nebegali jų vertinti kaip vien deklaratyvios ar fakultatyvios galimybės. Svarbu, kad įstatymo lygmeniu vartojama formuluotė „gali atmesti“ iš tiesų suteikia perkančiajai organizacijai diskreciją - teisę pasirinkti, ar šiuos pagrindus taikyti konkrečiame pirkime. Kai tik šie pagrindai įtraukiami į pirkimo sąlygas, situacija iš esmės pasikeičia: įstatyme įtvirtinta galimybė virsta pareiga.
Tiekėjų atmetimo pagrindai
Rinkoje susiformavo aiški tendencija: VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies nuostatos dažniausiai yra nukopijuojamos beveik pažodžiui, atliekant tik minimalias redakcines korekcijas. Tai reiškia, kad kiekvienas iš šių pagrindų tampa savarankišku kriterijumi, kurį nustačiusi perkančioji organizacija turi reaguoti atitinkamai.
VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje įtvirtinti tiekėjų atmetimo pagrindai nėra apsiribojantys vien formaliais kriterijais, tokiais kaip registracijos vieta ar pilietybė. Jie apima kur kas platesnį vertinimą - visą tiekėjo veiklos ir ryšių „ekosistemą“, įskaitant ir tai, ar tiekėjas faktiškai vykdo veiklą rizikingose Rytų valstybėse.
- Tiekėjo, susijusių subjektų ar prekių/paslaugų ryšys su rizikos valstybėmis (VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 1-3 punktai): susiję su objektyviais ryšiais su vadinamosiomis rizikos valstybėmis. Tai apima tiekėjo registraciją tokiose valstybėse, fizinių asmenų (pvz., akcininkų ar vadovų) pilietybę ar nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat prekių ar paslaugų kilmę. Šių kriterijų taikymas grindžiamas Vyriausybės patvirtintu sąrašu, į kurį patenka, be kita ko, Baltarusija, Rusija ir tam tikros jos kontroliuojamos ar okupuotos teritorijos.
- Kompetentingų institucijų sprendimų įgyvendinimas (VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 4 ir 5 punktai): iš esmės turi vykdomąjį pobūdį, o ne savarankiško vertinimo funkciją. Šiais atvejais perkančioji organizacija nesprendžia, ar egzistuoja grėsmė nacionaliniam saugumui, bet privalo vadovautis jau priimtais išoriniais vertinimais. Vienu atveju sprendimą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, konstatuodama, kad konkretus sandoris ar subjektas neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Kitu atveju remiamasi kompetentingų institucijų, tokių kaip Valstybės saugumo departamentas, pateikta informacija apie galimą grėsmę.
- Veikla rizikos valstybėse (VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktas): apima situacijas, kai tiekėjas ar su juo susiję asmenys vykdo veiklą rizikos valstybėse. Veiklos vykdymo sąvoka praktikoje suprantama plačiai ir apima bet kokį realų ekonominį dalyvavimą tokiose rinkose - nuo prekių ar paslaugų teikimo iki dalyvavimo įmonių grupėse ar verslo ryšių palaikymo.
Teismų praktika ir iššūkiai
Jau kurį laiką dėl ribotos ir dar tik besiformuojančios teismų praktikos rinkoje vyravo gana konservatyvus ir, kaip vėliau paaiškėjo, nevisiškai tikslus požiūris į šių nuostatų taikymą. Toks supratimas buvo grindžiamas tuo, kad nacionalinio saugumo vertinimas savo prigimtimi laikomas specializuota ir jautria funkcija, priskirta valstybės institucijoms. Šios pozicijos dažnai buvo laikomasi taikant VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 4 ir 5 punktus, kuriuose tiesiogiai įtvirtintas institucinis vertinimas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai ar kompetentingų institucijų informacija. Tokį atsargumą lėmė siekis neperžengti klaidingai suvokiamos kompetencijos ribų.
Teismas pirmiausia akcentavo šios nuostatos paskirtį. Buvo pažymėta, kad tai yra specialus nacionalinio saugumo instrumentas, kurio paskirtis ne tik reguliuoti konkurenciją, bet visų pirma - užkirsti kelią situacijoms, kai per viešuosius pirkimus būtų netiesiogiai finansuojami režimai, dalyvaujantys karo veiksmuose prieš Ukrainą.
Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose buvo aiškiai įtvirtinusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punkto pagrindą. Ginčas kilo dėl to, ar, nustačiusi šio pagrindo sąlygas, ji turi diskreciją atsižvelgti į tiekėjo argumentus. Teisėjų kolegija išaiškino, kad kai perkančioji organizacija pati įtraukia VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą į pirkimo sąlygas, ši nuostata tampa privaloma konkretaus pirkimo taisykle. Pasak teismo, VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktas nėra vertinamojo pobūdžio norma, reikalaujanti kiekvienu atveju nustatyti individualų grėsmės lygį. Priešingai - pakanka konstatuoti faktą, kad tiekėjas ar su juo susijęs subjektas vykdo veiklą Vyriausybės nustatytame rizikos valstybių sąraše esančioje valstybėje.
Byloje taip pat buvo atmesti tiekėjų argumentai, kuriais siekta pagrįsti, kad jų ryšiai su Baltarusijoje veikiančia įmone yra netiesioginiai, kad grupės struktūra yra decentralizuota, finansiniai srautai atskirti, o pati grupė veikia Europos Sąjungoje. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje taip pat aiškiai atkreipė dėmesį į esminį skirtumą tarp VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 4 ir 5 punktų ir 6 punkto. Teismas pažymėjo, kad ankstesnėje praktikoje nagrinėti 4 ir 5 punktai yra susiję su instituciniu nacionalinio saugumo vertinimu - Vyriausybės sprendimais ar kompetentingų institucijų pateikta informacija, todėl jų taikymas neišvengiamai suponuoja išorinį vertinimo šaltinį. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas 6 punkto taikymas, kuris grindžiamas ne institucine išvada, o objektyviais, pačios normos apibrėžtais kriterijais, tokiais kaip tiekėjo ar su juo susijusio subjekto veiklos vykdymas rizikos valstybėje.
Apibendrindamas teismas suformavo esminę taisyklę: jeigu perkančioji organizacija pirkimo sąlygose yra įtvirtinusi VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą, ir nustatoma, kad jo sąlygos egzistuoja, ji nebeturi diskrecijos šio pagrindo netaikyti. Perkančiosios organizacijos neturi visiškos laisvės savarankiškai spręsti nacionalinio saugumo klausimų. Jos negali pačios nustatyti, kurios valstybės laikytinos rizikingomis - šis klausimas yra išspręstas valstybės lygmeniu, remiantis Vyriausybės patvirtintais sąrašais. Tačiau tai nereiškia, kad perkančiosios organizacijos yra tik pasyvios šio proceso dalyvės.
Priešingai - jų vaidmuo tampa itin svarbus tais atvejais, kai jos pačios į pirkimo sąlygas įtraukia kitus VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalyje numatytus atmetimo pagrindus. Tai ypač akivaizdu kalbant apie VPĮ 45 straipsnio 2-1 dalies 6 punktą, susijusį su tiekėjo ar su juo susijusių asmenų veiklos vykdymu rizikos valstybėse. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose yra numačiusi, kad tiekėjai, vykdantys veiklą rizikingose jurisdikcijose (pavyzdžiui, Rusijoje ar Baltarusijoje), bus šalinami iš pirkimo, ji nebegali ignoruoti šio kriterijaus pasitvirtinus šiame pagrinde nustatytoms aplinkybėms. Taigi, perkančiosios organizacijos gali užtrenkti duris tiekėjams iš Rytų, tačiau ne savo nuožiūra, o veikdamos pagal aiškiai ir iš anksto nustatytas taisykles.
tags: #keliai #masinos #zmones #grazinti #automobili