Automobilių kelių kokybė ir jų atitikimas nustatytiems standartams yra itin svarbūs eismo saugumui ir valstybės ekonomikai. Pastaraisiais metais Lietuvoje nustatyta reikšmingų kelių statybos ir rekonstrukcijos defektų, susijusių su dangos storio nuokrypiais ir naudojamų medžiagų kokybe. Šiame straipsnyje aptariama esama situacija, nustatyti pažeidimai ir priemonės, kurių imamasi siekiant užtikrinti kelių kokybę.
Ankstesnės praktikos ir nustatytos problemos
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis nurodė, kad anksčiau Lietuvoje keliai iki tam tikro lygio buvo ploninami legaliai, o šia praktika naudojosi visos įmonės. Mokesčių mokėtojų pinigai buvo mokami tarsi už storesnius kelius, nors faktiškai dangos storis buvo mažesnis. Dėl šios prastos kokybės valstybė galėjo prarasti iki 5,5 mln. eurų.
Tyrimo metu buvo tikrinama ne tik kelių ploninimas, bet ir ieškoma kitų defektų. Paaiškėjo, kad ploninimas nėra vienintelė bėda, ir tai turės pasekmių: net ir nelabai seniai rekonstruoti keliai turės būti tvarkomi. Dabar standartai yra pakeisti, siekiant užkirsti kelią tokioms praktikoms.
Kaip atlikti: incidentų tyrimus ir pranešti apie juos
Konkretūs pažeidimai ir rangovų atsakomybė
Buvo tirti 10 kelių ruožų, tačiau tik ruože Babriškės-Varėna-Eišiškės kelias atitiko keliamus kokybės reikalavimus. Ryškiausi pažeidimai nustatyti kelyje Buivydžiai-Lavoriškės-Kena, kurį rekonstravo UAB „Kamesta“ už 3,3 mln. Eur. Darbai šiame ruože truko dvigubai ilgiau nei numatyta, o rangovas reikalavo susitarimo dėl papildomų darbų ir sutarties sąlygų pakeitimų. Baigiant darbus, buvo fiksuoti didesni nei 15% asfalto dangos storio nuokrypiai. Kelias buvo užbaigtas 2014 m., tačiau jau dabar matomi akivaizdūs defektai, kuriems ištaisyti reikės papildomo 3,5 cm asfalto dangos.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinasis direktorius Vitalijus Andrejevas komentuoja, kad buvo sumokėta už 30 000 tonų asfalto, kuris niekada nebuvo išklotas. Taip pat kai kurios bendrovės naudojo prastesnes medžiagas nei turėjo, o kai kurie kelio darbai buvo atliekami netinkamai. Dėl to pastebimas greitesnis asfalto dangos senėjimas, atsiranda provėžos ir kaupiasi drėgmė. V. Andrejevas tikisi, kad rangovai, rūpindamiesi savo prestižu, nesiims bylinėtis ir ištaisys savo darbo brokus.
Tyrimo metodika ir tolesni veiksmai
Tiriant kelius, buvo daromos asfalto iškirtos, tikrinamas jų storis. Asfaltas bus siunčiamas į Švediją, kad būtų patikrinta jo sudėtis ir medžiagų kokybė. Ministro teigimu, ištyrus visus reikiamus kelius ir sutvarkius dabartines teisines landas, būtų galima aiškiau kalbėti apie tai, ar dabartinis kelių fondo dydis yra pakankamas.
Ankstesnis susisiekimo ministras R. Masiulis taip pat atkreipė dėmesį, kad kelio rekonstrukcijos garantija yra 5 metai, todėl, jei per šį laikotarpį atsiranda problemų, už jas atsako rangovas.
Žvyrkelių priežiūra ir skaidrumas
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai.
Žvyrkelių reikšmė ir priežiūros ypatumai
Žemėlapyje atvaizduojami valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga, kurių Lietuvoje yra daugiau nei 5 600 kilometrų. Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis pabrėžia, kad žvyrkeliai regionuose yra svarbi susisiekimo dalis, todėl juos reikia tinkamai prižiūrėti. Interaktyvus žemėlapis suteikia galimybę gyventojams ne tik matyti, bet ir pasitikrinti, ar šalia jų namų, pakeliui į darbą, parduotuvę ar gydymo įstaigą planuojami ir atliekami darbai, kokia jų apimtis.
Vienas svarbiausių ir dažniausiai atliekamų žvyrkelių priežiūros darbų yra dangos profiliavimas - tai paviršiaus išlyginimas greideriu taip, kad būtų suformuotas dvišlaitis profilis ir išlyginti dangos lokalūs nelygumai. Pastaraisiais metais vis didesnis dėmesys skiriamas kelkraščiams ir grioviams, siekiant užtikrinti tinkamą vandens nuvedimą.
Naujovės ir iššūkiai žvyrkelių priežiūroje
AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus pabrėžia, kad žvyrkelių priežiūra priklauso nuo daugelio aplinkybių, ypač nuo oro sąlygų. Norint tinkamai atlikti profiliavimą, kelio danga turi būti optimalaus drėgnio - nei per sausa, nei per drėgna. Priešingu atveju greideriavimas tampa neveiksmingas arba reikalingos papildomos sąnaudos rezultatui pasiekti.
„Žvyrkeliai - itin jautri kelių infrastruktūros dalis, kuriai reikalinga nuolatinė ir pritaikoma prie aplinkos sąlygų priežiūra“, - teigia A. Vaitkus. Bendrovė, siekdama įgyvendinti strategines kryptis, tokias kaip kokybė ir saugumas keliuose bei skaidrumas, nuolat ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas. Svarbu paminėti, kad „Kelių priežiūra“ pradėjo naudoti naujus mišinius žvyrkelių dangos atnaujinimui. Šie mišiniai gaminami Kelių priežiūros karjeruose, yra pigesni už anksčiau naudotas medžiagas ir atitinka dangos sluoksniams be rišiklių keliamus reikalavimus.
Lietuvoje keliai su žvyro danga priklauso 5-ajam kelių priežiūros lygiui, pagal kurį patrulinės apžiūros jose vykdomos ne rečiau kaip kas 30 dienų. Tai jau antras „Kelių priežiūros“ žemėlapis: pernai Bendrovė sukūrė ir visuomenei atvėrė interaktyvų kelių priežiūros žiemą žemėlapį.
tags: #automobiliu #keliu #storiu #nuokrypiai