Greitkelis: Eismo Taisyklės ir Greičio Apribojimai Lietuvoje

Važiavimo greitis yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo veiksnių, todėl Kelių eismo taisyklės (KET) nustato konkrečius greičio apribojimus. Šie apribojimai skiriasi pagal transporto priemones, kelio ar gyvenvietės tipus, net metų sezonus, o jų žinojimas ir laikymasis užtikrina saugumą keliuose. Kelių eismo taisyklės nustato skirtingus greičio apribojimus priklausomai nuo to, ar kelias yra gyvenvietėje, ar už jos ribų, taip pat atsižvelgiama ir į kelio rūšį: automagistralę, greitkelį, ar kitus kelių tipus ir dangas. KET nustato skirtingus greičio apribojimus lengviesiems automobiliams, krovininėms transporto priemonėms, motociklams ir kitoms transporto priemonėms.

Bendrieji reikalavimai vairuotojui

Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Greičio apribojimai pagal kelių tipus ir transporto priemones

Leistinas greitis skiriasi priklausomai nuo kelio tipo, metų laiko ir transporto priemonės.

Gyvenvietėse ir specialiosios zonos

• Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
• Stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/h greičiu.
• Gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. Šio skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose.
• Dviračių gatvėje draudžiama viršyti nustatytą greitį.

Ne gyvenvietėse nustatyti greičio apribojimai

Šiltasis metų laikas (vasara) - nuo balandžio 1 d. iki spalio 31 d., o šaltasis metų laikas (žiema) - nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.

Lengviesiems automobiliams, krovininiams automobiliams (iki 3,5 t), motociklams ir triračiams:

• Automagistralėse: balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 130 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
• Greitkeliuose: balandžio-spalio mėnesiais - ne didesniu kaip 120 km/h greičiu, lapkričio-kovo mėnesiais - ne didesniu kaip 110 km/h greičiu.
• Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu (visus metus).
• Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

A1, A2, A arba B kategorijų transporto priemonėms, kurias vairuoja pradedantieji vairuotojai, besimokantys vairuoti arba laikantys praktinį vairavimo egzaminą asmenys, autobusams (įskaitant mokyklinius):

• Automagistralėse: ne didesniu kaip 100 km/h greičiu.
• Greitkeliuose: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
• Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
• Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Krovininiams automobiliams (didesnės kaip 3,5 t), taip pat šių krovininių automobilių ir priekabų junginiams, autobusams su priekabomis:

• Automagistralėse ir greitkeliuose: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
• Keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 80 km/h greičiu.
• Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Lengviesiems automobiliams ir krovininiams automobiliams (iki 3,5 t) su priekabomis:

• Automagistralėse, greitkeliuose ir keliuose su asfalto ar betono danga: ne didesniu kaip 90 km/h greičiu.
• Kituose keliuose: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Kitiems transporto priemonių tipams:

• Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
• Velkant motorines transporto priemones lanksčia vilktimi: ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.
• Keturračiams, galingaisiais keturračiais: ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.
• Traktoriams ir savaeigėms mašinoms: ne didesniu kaip 50 km/h greičiu.

Jeigu leistinas greitis keliuose padidintas arba sumažintas atitinkamais kelio ženklais, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklų reikalavimais. Tačiau vairuotojo pasirinktas važiavimo greitis gyvenvietėje ir ne gyvenvietėje negali būti didesnis už Taisyklių 131 punkte atitinkamai transporto priemonei arba jos junginiui su priekaba nustatytą maksimalų leistiną greitį.

Kelių ruožuose, kur eismo sąlygos leidžia saugiai važiuoti greičiau, kelio savininko sprendimu leistinas greitis gali būti padidintas įrengus atitinkamus kelio ženklus. Net jei KET nustato maksimalų 120 km/h greitį, kelio ženklai visada turi pirmenybę.

Draudimai susiję su greičiu

Vairuotojui draudžiama:

• viršyti transporto priemonės gamintojo nustatytą maksimalų greitį, nepriklausomai nuo to, kad kelio ženklu gali būti nustatytas didesnis leistinas greitis;
• viršyti greitį, kuris nurodytas transporto priemonės greičio ribojimo skiriamajame ženkle;
• važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą;
• staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.

Gyvenamojoje zonoje draudžiama stovėti įjungus transporto priemonės variklį ilgiau, nei būtina paruošti transporto priemonę važiuoti (nuvalyti sniegą ir panašiai).

Kas yra greitkelis ir automagistralė?

Greitkelis - tai specialiai suprojektuota kelio rūšis, skirta greitam, nenutrūkstamam transporto srautui tarp miestų ar regionų. Greitkeliai yra vieni saugiausių kelių tipų, nes jie turi specifines konstrukcijos ir eismo taisykles, leidžiančias užtikrinti greitą ir efektyvų transporto priemonių judėjimą.

Greitkeliai turi bent dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, kurios yra atskirtos apsaugine juosta arba fizine barjera (pvz., vidurine juosta). Greitkeliai nėra skirti pėstiesiems, dviratininkams ar lėtesniems transporto priemonių eismo dalyviams, tokiems kaip traktoriai ar kitos lėtos transporto priemonės. Greitkeliai turi ribotą prieinamumą, o įvažiavimas ir išvažiavimas yra įmanomas tik specialiai tam skirtose vietose - greitkelio įvažiavimuose ir išvažiavimuose. Greitkeliuose paprastai leidžiamas didesnis greitis nei kituose keliuose. Greitkelyje griežtai draudžiama sustoti ar apsisukti. Įvažiuoti į greitkelį ir išvažiuoti iš jo galima tik tam skirtose vietose. Lenkimas greitkelyje leidžiamas tik iš kairės pusės. Dešinė juosta naudojama važiuoti pastoviu greičiu, o kairioji - lenkimui.

Automagistralė (dažnai vadinama autostrada) - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias. Jis nesikerta su jokiais keliais viename lygyje. Turi skiriamąją juostą ir, priklausomai nuo jos pločio, turi aptvarus, kurie avarijos atveju apsaugotų nuo įvažiavimų į priešpriešinę juostą. Autostrada dažnai šis terminas naudojamas kalbant apie kelius su dar griežtesnėmis taisyklėmis, tokiomis kaip dar didesnis leistinas greitis ir visos kitos greitkelio savybės.

Saugus atstumas

Nepamirškime, kad svarbu laikytis ne tik leistino greičio, bet ir saugaus atstumo. Saugus atstumas apskaičiuojamas taip: spidometro rodmenis pavertus metrais ir padalinus pusiau. Pavyzdžiui, jei judama 50 km/val. greičiu, rekomenduojamas atstumas yra 25 metrai. Reikėtų nepamiršti, kad greitkeliuose ar automagistralėse dėl didesnio važiavimo greičio šis atstumas turi būti žymiai didesnis nei įprastuose miesto ar užmiesčio keliuose. Pavyzdžiui, važiuojant 110 km/val. greičiu, rekomenduojamas minimalus atstumas yra 55 metrai, o važiuojant 120 km/val. - 60 metrų.

Laikantis per mažo atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės sumažėja matomumas ir reakcijos laikas. Be to, per trumpas atstumas greičiau vargina vairuotoją, nes reikia nuolat sutelkti dėmesį. Taip pat būtina nepamiršti, kad sudėtingomis eismo sąlygomis - kai lyja, kelias yra šlapias, tvyro rūkas ar sninga - reikia laikytis dar didesnio atstumo. Tokiomis sąlygomis stabdymo kelias pailgėja, todėl vairuotojai turėtų būti ypač atidūs.

Greičio viršijimo pasekmės

Transporto priemonei susidūrus važiuojant 90 km/val., smūgis prilygsta kritimui nuo 30 metrų aukščio. Jei transporto priemonė važiuoja 50 km/val. greičiu ir partrenkia pėsčiąjį, tikimybė išgyventi yra maždaug 50 % (5 iš 10 žmonių išliktų gyvi). Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje priklauso nuo to, kiek viršijamas leistinas greitis. Nors už nedidelį greičio viršijimą skiriamos baudos (nuo ~60 € ir daugiau), už didesnius pažeidimus gali būti atimtos teisės vairuoti.

KET pabrėžia ne tik greičio apribojimus, bet ir saugų prisitaikymą prie kelio sąlygų. Nors už nedidelį greičio viršijimą skiriamos baudos (nuo ~60 € ir daugiau), už didesnius pažeidimus gali būti atimtos teisės vairuoti.

tags: #kas #tai #yra #greitkelis