Kaip nustatyti automobilio dujinės įrangos tipą ir privalumai

Dujinė įranga automobilyje skirta būti alternatyva dyzeliniam ir benzininiam kurui, nes yra pigesnė beveik du kartus. Tačiau ši įranga turi ne tik savo įrengimo specifikacijų, bet ir skiriasi paties automobilio eksploatavimas. Siekiant maksimaliai išnaudoti dujinės įrangos privalumus ir užtikrinti saugumą, svarbu žinoti jos tipą, veikimo principus ir priežiūros ypatumus.

Dujinės įrangos kartos ir jų ypatumai

Pagal savo konstrukciją, paskirtį ir sudėtį dujų įranga yra skirstoma į keturias kartas, kurios pritaikytos skirtingiems variklių tipams ir degalų sistemoms.

Pirmos kartos dujinė įranga

Ši įranga skirta automobiliams, turintiems karbiuratorines arba mono įpurškimo sistemas. Ji komplektuojama su vakuuminiu reduktoriumi arba reduktoriumi su elektrovožtuvu. Dujų mišinio paruošimui ir padavimui naudojamas specialus dujų maišytuvas. Automobilinės dujos patenka į degimo kameras per oro įsiurbimo kolektorių, prieš tai susimaišiusios su oru. Šios įrangos yra reguliuojamos mechaniniu būdu.

Antros kartos dujinė įranga

Skirta automobiliams, kurių kuro mišinį reguliuoti padeda deguonies daviklis (dar vadinamu lambda zondu). Iš esmės, tai patobulinta pirmos kartos įranga, kur kuro mišinį reguliuoja valdymo blokas bei pagalbinis elektrinis dujų dozatorius.

Trečios kartos dujinė įranga

Ši įranga išsprendė pirmos bei antros kartos sistemų trūkumus („šaudymus“, dažnus reguliavimus ir panašias problemas), tačiau ji rinkoje neišplito dėl kelių priežasčių: pirma priežastis - pavyzdžiui, sugedus deguonies davikliui ši sistema nustoja funkcionuoti; antra priežastis - šios įrangos įmontavimas buvo neįmanomas į automobilius, kurių varikliai atitinka EURO-4 standartą.

Ketvirtos kartos dujinė įranga

Ši karta, skirta automobiliams, turintiems daugiataškes įpurškimo sistemas, yra populiariausia. Jos veikimo principas yra labai panašus į benzinines automobilių sistemas - išgarintos dujos dozuojamos kiekvienam automobilio variklio cilindrui atskirai. Ketvirtos kartos dujų įranga yra pažangesnė ir efektyvesnė, sumažinanti gaisro pavojų ir žalą priešlaikinės detonacijos atveju, nes dujos įpurškiamos arčiau įsiurbimo vožtuvo.

Šeštos kartos dujų įranga (skirta tiesioginiam įpurškimui)

Šeštos kartos dujų sistemos įrenginiai puikiai tinka benzininiams varikliams su tiesioginiu įpurškimu. Jos naudoja gamyklinę benzino degalų sistemą, kad į balioną būtų tiekiamos skystos fazės dujos. Besiplečiančios dujos cilindre ne tik sugeria daugiau šilumos iš purkštuvo nei benzinas, bet ir degalų mišinys cilindre yra vėsesnis (tankesnis), o tai turi teigiamos įtakos eksploatacinėms savybėms. Nuo pat uždegimo įjungimo degalų sistema veikia dujomis, todėl benzinas tampa tik atsarginėmis degalų atsargomis. Šis įrengimo būdas yra specialus sprendimas, skirtas konkrečiam automobiliui ir variklio modeliui, todėl įrengimo kaina yra brangesnė nei benzininiams varikliams su netiesioginiu įpurškimu.

LPG įrangos komponentai ir jų paskirtis

Kiekvieną šiuolaikinę dujų sistemą sudaro daugybė įvairių komponentų, kurių kiekvienas turi skirtingą paskirtį.

Reduktorius-garintuvas

Pagrindinė reduktoriaus-garintuvo funkcija - sumažinti slėgį ir paversti garais dujas, paimamas iš bako, taip užtikrinant nuolatinį dujų tiekimą į variklį tinkamu srautu įvairiose situacijose. LPG sistemoje dujos skystu pavidalu bake yra laikomos su 5-10 bar slėgiu. Redukcijos procesas vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu slėgis sumažinamas iki 0,8-1,2 bar. Antrajame reduktorius, veikdamas kartu su žemo slėgio reguliatoriumi, užtikrina varikliui reikiamo dujų kiekio paėmimą. Toks procesas leidžia palaikyti nuolatinį ir sklandų dujų tiekimą į variklį, kartu optimizuojant jo veikimą.

Solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas

Kitas svarbus LPG sistemos komponentas - tarp bako ir reduktoriaus montuojamas solenoidinis dujų uždarymo vožtuvas. Pagrindinė jo paskirtis yra automobiliui veikiant benzinu sustabdyti dujų srautą į reduktorių. Be to, ši detalė taip pat atlieka svarbų vaidmenį kaip filtras - vožtuvas veiksmingai sulaiko dujose esančius nešvarumus nuo patekimo į tolesnę sistemą.

Degalų selektoriaus jungiklis

Degalų selektorius leidžia vairuotojui pasirinkti, kuriuos degalus naudoti - LPG ar benziną. Yra galybė įvairiausių šio įrenginio pasirinkimo variantų. Kai kurie gali rodyti dujų bake likutį. Degalų rūšis gali būti keičiama arba automatiškai (ypač jeigu automobilyje yra tiesioginio įpurškimo degalų tiekimo sistema), arba paspaudus mygtuką.

Elektroninis valdymo blokas

Šis įrenginys LPG sistemoje atlieka vieną pagrindinių funkcijų - jis fiksuoja deguonies ir akceleratoriaus pedalo padėties jutiklių siunčiamus signalus. Su žingsninio variklio pagalba elektroninis valdymo blokas veiksmingai reguliuoja į variklį patenkančių dujų kiekį, užtikrindamas optimalias veikimo sąlygas. Taip pat jis automatiškai parenka tinkamus degalų ir oro mišinio parametrus, nuolat atlikdamas būtinus pakeitimus pagal esamas aplinkybes.

Emuliatorius

Šis elektroninis prietaisas atsakingas už įtampos tiekimo į purkštukus nutraukimą. Taip staiga sustabdomas benzino tiekimas pasirinkus LPG kaip degalų šaltinį. Reguliuodamas degalų tiekimą, emuliatorius užtikrina sklandų degalų rūšies pakeitimą, kartu optimizuodamas LPG sistemos veikimą.

Dujų bakas

LPG bakas yra suskystintų dujų talpykla. Bakai gaminami įvairaus dydžio ir formų, todėl gali būti pritaikyti bet kokiems poreikiams. Tarp galybės skirtingų pasirinkimų, populiariausias ir praktiškiausias yra apvalios formos LPG bakas (toroidinis). Tokia talpykla gali būti montuojama atsarginio rato vietoje, taip išvengiant bagažinės skyriaus užgriozdinimo. Cilindriniai balionai dažniausiai montuojami bagažinėje. Kompaktiškos klasės automobiliai dažniausiai renkasi mažesnės talpos balionus - nuo 30 iki 50 litrų. Jie puikiai tinka trumpoms kelionėms mieste. Vidutinės ar aukštesnės klasės sedanai dažnai komplektuojami su 50-70 litrų talpa, o didesni visureigiai ar mikroautobusai gali naudoti net ir 90 litrų balionus.

Dujų įrangos montavimo svarba ir saugumas

Dujų įrangos montavimas - atsakingas procesas, kurį reikėtų patikėti tik patyrusiems meistrams. Svarbiausia - užtikrinti tinkamą montavimą ir pačios įrangos kokybę.

Montavimo reikalavimai

• Firmos, užsiimančios LPG įrangos montavimu, turi turėti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Technikos priežiūros tarnybos išduotą specialų liudijimą.
• Montuojama įranga turi būti sertifikuota Lietuvoje, o pažymėjimą išduoda AB „Lietuvos dujos“ mokslinė techninė taryba. Tačiau ir turinčios sertifikatą ne visos dujų įrangos atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.
• Naudojant A klasės balioną, ant „multivožtuvo“ apsauginis vožtuvas būtinas.
• Jeigu į automobilį montuojamas elektrinis reduktorius, reikalaukite, kad būtų sumontuotas SAFETY CAR tipo jungiklis, kuris neleidžia tiekti dujas į variklį, jeigu pastarasis dėl kokių nors priežasčių neveikia, o degimas įjungtas. Tai apsaugo variklį nuo dujų nuotėkio į aplinką.
• Sumontavus įrangą jos hermetiškumas patikrinamas 1.6 Mpa (16 atm.) slėgiu.
• Automobiliui, turinčiam lambda zondą ir katalizatorių ar bent jau lambda zondą, rekomenduotina sumontuoti ekologinę sistemą - mikroprocesorių, kuris reguliuoja dujų tiekimą ir mažina sąnaudas bei emisijas.

Dujinės magistralės ir reduktoriaus vieta

Dujinės magistralės pravedimas yra labai svarbus etapas. Svarbu saugiai ir patogiai pravesti dujinę magistralę, kad vamzdelis niekada netaptų žemiausia dugno vieta. Geriausiai tam tinkančios vietos yra jau gamintojų apgalvotos vietos stabdžių ar kuro vamzdeliams, todėl tikslingiausia visuomet keliauti su dujų vamzdeliu greta jų. Nemažiau svarbu vedant neuždengti jokių komponentų ar elementų pakeliui, tokių kaip kuro filtrai, vamzdeliai ar varžtai pakabos detalių.

Reduktoriaus vieta variklio skyriuje, kaip ir kitų dujų įrangos komponentų, yra labai svarbi. Reduktorių geriausiai montuoti sparne, po lempa ar po akumuliatoriumi. Tokiu atveju prie jo nesunku prieiti iš apačios, jis nedengia jokių dirželių, netrukdo išimti radiatoriui ar kitiems komponentams, o žarnos ir laidynai pasislepia greta su kitomis žarnomis ir laidynais. Laidynai ir tvarkingas jų pravedimas yra taip pat labai svarbu, kadangi variklis juda, todėl laidai negali būti pertempti, negali liestis prie karštų variklio skyriaus komponentų, visi kontaktai turi būti tinkamai lituojami ir izoliuojami.

Dujų užpylimas ir purkštukų vieta

Dujų užpylimą visuomet yra tikslinga daryti prie benzino užpylimo. Dujinių purkštukų vieta ir pasirinkimas yra esminis, čia visuomet pirmenybę reikia teikti efektyvumui ir dinamikai - kiek įmanoma purkštukų žarneles daryti trumpesnes, purkštukų takelį tvirtinti tvirtai, jei įmanoma stačiai. Šita vieta yra labai svarbi, nes dujų padavimas įtakoja automobilio važiavimo dinamiką, persijungimą ir perėjimą iš važiavimo benzinu į dujas, todėl dujų padavimas turi būti kiek įmanomai artimas benzino padavimui.

Dujinės įrangos eksploatacija ir priežiūra

Nors dujinės įrangos priežiūra nėra labai sudėtinga, yra keletas svarbių aspektų, kuriuos reikėtų žinoti.

Automobilio užvedimas ir persijungimas į dujas

Užkurti automobilį visuomet yra geriau naudojant tik benziną, o į dujinį režimą geriau yra persijungti tik tuomet, kai variklis yra pasiekęs darbinę temperatūrą. Įjungus dujas per anksti atsiranda sulaukti atbulinio smūgio, kuris galėtų sugadinti oro srauto matuoklę, jo padavimo žarnelę ar filtro dėžę. Jei automobilis benzinu nesikuria ar nevažiuoja, tuomet yra problema ar gedimas su pačia įranga. Valdymo pultelis turėtų kiekvieną kartą užvesti automobilį benzinu, o vėliau automatiškai persijungti dirbti dujomis, nes ilgą laiką važiuojant vien dujomis, degimo produktai gali užteršti benzino purkštukus.

Priežiūra ir gedimai

Labai didelės priežiūros pačiai dujinei įrangai nereikia. Svarbiausia detalė, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį, yra dujų reduktorius, kuris gali susidėvėti po kažkiek laiko. Tipiškai jį reikia keisti maždaug po kartą per du metus. Dėmesio taip pat reikalaus magnetai, kurie gali susidėvėti po kurio laiko. Pagrindiniai tokios įrangos gedimai paprastai yra susiję su jos komponentų būkle ir naudojamų dujų kokybe. Auto dujų sistema reikalauja reguliarios priežiūros, ir balionas čia nėra išimtis. Sertifikuoti servisai pataria kas kelis metus atlikti techninę apžiūrą ir slėgio testą.

Dažniausi gedimai ir jų priežastys:

• Prasta trauka - dažniausiai to priežastis būna blogas oro ir dujų santykis variklyje. Sureguliavus šiuos lygius problema paprastai yra pašalinama.
• Netolygios apsukos - čia vėlgi kaltas gali būti arba neteisingas dujų mišinys, taigi vėl reikės ją tinkamai sureguliuoti. Gali sukelti ir LPG sistemoje susidarę oro kamščiai, atsiradę pažeidus sistemos sandarumą.
• Per daug sąnaudų - to priežastis gali būti susidėvėjęs dujų reduktorius ar tas pats dujų mišinys.
• Dujų nuotėkis - gali atsirasti įvairiose įrangos dalyse, ypač jungtyse nuo dujų baliono iki reduktoriaus ir nuo užpylimo vožtuvo iki dujų baliono. Dažna priežastis yra susidėvėję jungčių sandarikliai.
• Nesaugūs balionai - senesni ar nekokybiški balionai, ypač rusiškos produkcijos, gali turėti prastesnius redukcinius vožtuvus, kurie sunkiau susidoroja su slėgiu kylant temperatūrai.

Tokios įrangos remontas paprastai apsiriboja ties įrangos permontavimu ar jos perdarymu. Ž. Janušauskas sakė, kad didžiausias dujų nuotėkio pavojus kyla dėl nekokybiško meistrų darbo. Net jeigu įranga buvo sumontuota pavyzdingai, bent jau kartą per pusmetį derėtų apsilankyti pas kvalifikuotus specialistus apžiūrai. Taip pat patikrinti dujų įrangos būklę derėtų po bet kokios avarijos, ar jei kliudėte kažką automobilio dugnu.

Dujinės įrangos privalumai ir trūkumai

Nors dujinė įranga suteikia ekonominių privalumų, svarbu įvertinti ir galimus trūkumus.

Privalumai:

• Žymiai mažesnės išlaidos degalams - užpildyti suskystintų dujų baką yra reikšmingai pigiau nei dyzelino ar benzino, leidžiant sutaupyti nuo 20 iki 30 % įprastų išlaidų.
• Mažesnės emisijos ir įtaka gamtai - dujos prisideda prie žymiai mažesnio azoto oksidų (NOx) ir anglies dioksido (CO2) kiekio, palyginti su dyzelinu. Biometano naudojimas gali sumažinti emisijas net 80-95 %.
• Saugumas - prisilaikant visų LPG įrangos eksploatacijos taisyklių jokio pavojaus nėra. Cilindrai, į kuriuos pilamas kuras, yra patvaresni nei klasikiniai benzino bakai ir mažiau veikiami sprogimo.
• Nuvažiuojamo atstumo prailginimas - kai kurios LPG sistemos, skirtos elektriniams automobiliams, gali prailginti nuvažiuojamą atstumą iki 402 km.

Trūkumai:

• Aukštesnė kaina - automobiliai, kurių varikliai gali naudoti benziną ir LPG, yra brangesni dėl dujų įrangos ir jos sumontavimo kainos (nuo 500 Lt iki 3000 Lt).
• Didesnis svoris - prisideda įrangos svoris (apie 60-100 kg), todėl sumažėja keliamoji galia.
• Žiemą sunkiau užsiveda - pradžioje vis tiek reikia truputį benzino.
• Didėja dujų sąnaudos - LPG sąnaudos vienam kilometrui yra 10-30 % didesnės lyginant su benzino sąnaudomis.
• Mažėja maksimalus greitis - 5-8 % sumažėja maksimalus greitis.
• Variklio galvutės atsparumas karščiui - varikliui veikiant suskystintomis naftos dujomis, mišinio degimo temperatūra cilindre yra šiek tiek aukštesnė nei deginant benziną, todėl vožtuvų lizdai ir pati galvutė turi būti atsparūs karščiui.
• Priklausomybė nuo iškastinio kuro - nors dujos mažiau teršia, jos vis tiek klasifikuojamos kaip iškastinis kuras.

Variklio pritaikomumas dujų sistemoms

Renkantis automobilį su benzininiu varikliu, kuriame planuojama įrengti suskystintų dujų sistemą, reikėtų atsižvelgti į variklio tipą ir jo charakteristikas.

Variklio galvutė ir vožtuvų lizdai

Patartina, kad vožtuvų lizdai ir pati galvutė būtų atsparūs karščiui. Kai kurios galvutės yra pritaikytos tam tikroms šiluminėms sąlygoms, todėl net šiek tiek pakilus temperatūrai išdegs vožtuvų lizdai ir patys vožtuvai. Taip pat patartina įrengti hidraulinį vožtuvų nuokrypių reguliavimą. Jei varikliuose įrengtas rankinis vožtuvų lingių reguliavimas, kas 20 000 km reikia patikrinti ir, jei reikia, sureguliuoti.

Benzininio variklio įpurškimo tipas

Įpurškimas gali būti netiesioginis arba tiesioginis. Netiesioginio įpurškimo atveju benzinas per purkštukus tiekiamas dar įsiurbimo kolektoriuje, o per vožtuvus jau pasiekia cilindrą kaip gatavas degalų ir oro mišinys. Tiesioginio įpurškimo atveju purkštukai yra cilindro galvutėje, tiksliai virš darbinio stūmoklio. Įprastomis eksploatavimo sąlygomis šilumos perteklių pašalina tekantis benzinas. Tačiau jei naudosime populiarią ketvirtos kartos dujų įrangą ir nutrauksime tiekimą benzino purkštukams, purkštukai gali perkaisti. Yra sprendimų, kai, be dujų, į cilindrą tiekiamas nedidelis kiekis benzino, kad būtų aušinami purkštukai, tačiau tai pablogina veiklos ekonominį balansą.

Turbokompresorius

Turbokompresorius yra dar vienas dujų sistemos įrengimą apsunkinantis elementas. Turbininiam varikliui keliami specifiniai degalų dozavimo reikalavimai. Be to, atmosferinio variklio įsiurbimo kolektoriuje visada yra nedidelis vakuumas, o turbokompresoriniuose varikliuose slėgis yra tai didesnis, tai mažesnis už atmosferinio. Ne kiekvienas dujų sistemos reguliatorius gali susidoroti su tokia užduotimi. Norint įrengti turbokompresorinio variklio dujų sistemą, reikia pakankamai galingų ir jo veikimui tinkamų komponentų, kas tiesiogiai susiję su įrengimo kaina.

tags: #kaip #zinoti #kokia #duju #iranga #yra