Variklio alyva yra nepakeičiamas jūsų automobilio komponentas, kuris padeda užtikrinti efektyvų variklio darbą ir jo ilgaamžiškumą. Ar tinkamai parinkta alyva, priklauso nuo daugelio veiksnių. Jos žymėjimas, pavyzdžiui, 5W-30 ar 10W-40, gali atrodyti sudėtingas suprasti.
Tinkama automobilio variklio alyva užtikrina optimalų variklio darbą, sumažina dalių trintį ir neleidžia joms greitai nusidėvėti. Variklio alyva atlieka keletą svarbių funkcijų: ji sutepa judančias dalis, padeda aušinti variklį, valo nešvarumus ir apsaugo nuo korozijos. Bet laikui bėgant, alyva tampa nešvari ir praranda savo efektyvumą.
Alyvos klampumo supratimas ir SAE klasifikacija
Alyvos žymėjimas, pavyzdžiui, 5W-30, yra susijęs su alyvos klampumo rodikliais, nustatytais pagal SAE (angl. Society of Automotive Engineers) standartus. Klampumas nurodo, kaip skystis teka tam tikromis temperatūromis. Klampumas yra esminis tepalo parametras, nusakantis jos „tirštumą" ir pasipriešinimą tekėjimui. Kuo didesnis klampumas, tuo skystis „tirštesnis“ ir lėčiau teka.
SAE klasifikacija naudoja du skaičius, atskirtus raide „W“ (nuo angl. „Winter“ - žiema).
- Pirmasis skaičius (prieš „W“): nurodo alyvos charakteristikas šaltame ore. Šis skaičius nurodo alyvos savybę veikti esant žemai temperatūrai (angl. Winter). Mažesnis skaičius reiškia, kad alyva geriau cirkuliuoja šaltuoju metų laiku. Kuo šis skaičius mažesnis, tuo alyva skystesnė šaltyje ir tuo lengviau bus užvesti variklį žiemą. Pirmas skaičius prieš W raidę nusako šaltos alyvos klampumą ir svarbus žiemą. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. Pavyzdžiui, 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Dar būna pirkti 0W klampumo alyvos. Jos klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C.
- Antrasis skaičius (po „W“): nurodo alyvos klampumą aukštoje temperatūroje, esant darbinei temperatūrai. Tai alyvos klampumas aukštoje temperatūroje. Didesnis skaičius reiškia, kad alyva išlaiko didesnį klampumą įkaitusiame variklyje. Šis skaičius parodo, kaip gerai alyva išlaiko savo savybes karštomis sąlygomis ir užtikrina tinkamą tepimą. Antras skaičius po raidės W nurodo alyvos klampumą 100°C darbinėje temperatūroje.
Pavyzdžiui, 5W-30 alyva gerai veikia šaltu oru, nes jos klampumas mažas prie žemos temperatūros. Tačiau ji taip pat užtikrina tinkamą tepimą esant normalioms variklio darbo temperatūroms („30“).
Klampumo įtaka variklio darbui
Alyvos klampumas yra matas, rodantis, kaip lengvai teka alyva tam tikroje temperatūroje. Kuo didesnė klampa, tuo vidinis pasipriešinimas didesnis, vadinasi, alyva tekės lėčiau. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis - skystesnis ar klampesnis.
Skystesnės alyvos (W30) privalumas - šiek tiek mažesnė trintis tarp variklio mazgų nei naudojant klampesnes alyvas, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti nepakankamai tepamas. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti, todėl reikės daugiau ir dažniau papildyti.
Klampesnės alyvos (W50) privalumas - ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę. Didėjant klampumui, padidėja variklio vidinis pasipriešinimas, dėl to gali sumažėti galia ir padidėti degalų sąnaudos. Be to, didesnio klampumo alyvos prasčiau atvėsina variklį, o tai labai svarbu naujausiuose, didelio našumo varikliuose.
Klampumas kritinėje situacijoje
Jeigu susiklosto tokios aplinkybės, kad neturite galimybių patikrinti, kokia alyva įpilta į jūsų variklį, o situacija tikrai kritinė, alyvos geriau įpilti, nei toliau važiuoti su per mažu jos kiekiu. Įvykus avarinei situacijai ir sumaišius dvi skirtingų rūšių alyvas, automobilio variklis iš karto tikrai nesuges. Svarbiausia, kad tokiais atvejais alyvą rinktumėtės bent jau tos pačios klampumo klasės, o grįžus neužmirštumėte kuo skubiau ją pakeisti atitinkančia variklio gamintojo patvirtinimą. Pasirinkus netinkamą alyvą, anksčiau ar vėliau teks susidurti su neigiamais padariniais.
aliejus vietoi variklines alyvos, ar suksis variklis???
Alyvos kokybės klasifikacijos: API ir ACEA
Alyvos kokybę nusako API ir ACEA klasės.
API klasifikacija
API (angl. American Petroleum Institute) naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Pirma raidė "S" arba "C" nurodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas. Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams, po C - dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (SG, SH, SJ, SL, SM... ir dyzeliniams CF, CG, CH, CI, CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka. SA žemiausios kokybės, SB geresnė ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą.
ACEA klasifikacija
ACEA (angl. European Automobile Manufacturers' Association) reitingas naudojamas Europoje pagamintiems automobiliams. Ši klasifikacija skirsto tiek variklines, tiek lengvojo, tiek komercinio transporto alyvas, turi ne vieną redakciją ir pakeitimus, todėl nelabai paprasta ją perprasti. Pavyzdžiui, alyva, atitinkanti minimalius „ACEA A3/B3“ 2004 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimus, toli gražu savo savybėmis neprilygsta alyvai, atitinkančiai minimalius „ACEA A3/B3“ 2008 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimams. Dėl to dažniausiai lieka pasitikėti tik naudojamos alyvos gamintoju. Viena alyva gali turėti ir kelių grupių žymėjimus, tarkim, „ACEA E7 ir A3/B3“ ar „ACEA A3/B4 ir C3“.
Gamintojų specifikacijos (pvz., Volkswagen)
Volkswagen'as turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti. Jei tiksliai nežinoma, kokia alyva turėtų būti pagal VW klasifikaciją, geriausia paskambinti atstovams ir paklausti. Interneto duomenimis, VW klasifikacijoje keliami aukštesni nei API reikalavimai alyvos klampumui aukštoje temperatūroje (HTHSV) ir aukštoje temperatūroje bei esant dideliam postūmio greičiui (HTHS).
Alyvos tipai ir jų pasirinkimas
Alyva yra skirstoma į mineralinę bei sintetinę. Be to, vienos yra sukurtos optimaliam naudojimui dyzeliniuose varikliuose, o kitos - benzininiuose.
Mineralinė, pusiau sintetinė ir sintetinė alyva
Pavadinimas "pusiau sintetinė alyva" - tai neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic". "Semi-synthetic" reiškia "mineralinė alyva, savo savybėmis artima sintetinei". Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau nei mineralinių. Sintetiniai tepalai yra sukurti laboratorijose ir pasižymi geresnėmis savybėmis esant ekstremalioms temperatūroms, geresne apsauga nuo oksidacijos ir ilgesniu tarnavimo laiku. Pusiau sintetiniai tepalai yra mineralinių ir sintetinių tepalų mišinys, o mineraliniai tepalai yra gaunami tiesiogiai iš naftos. Tačiau jei mineralinė alyva atitinka automobilio gamintojo nurodytus reikalavimus ir yra žymiai pigesnė už sintetinę, tada geriau pirkti mineralinę ir dažniau keisti.
Sintetinių ir mineralinių alyvų maišymas
Nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, kad mineralinių ir sintetinių alyvų maišymas gali pakenkti jūsų varikliui. Pereinant nuo mineralinių prie sintetinių ar atvirkščiai, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių. Tai visiškai nėra blogai, nes sintetinės ir mineralinės paprastai tarpusavyje suderinamos. Išimtis yra tik specialios pilnai sintetinės alyvos polyglycols pagrindu. Taip pat galima dažnai keisti mineralinę į sintetinę ir atvirkščiai. Prieš daug metų buvo nerekomenduojama pereiti nuo sintetinės prie mineralinės ar atvirkščiai, jei prieš tai ilgą laiką buvo naudojama kurio nors vieno tipo alyva. Variklių riebokšliai (salnikai) pradėdavo leisti, alyvos suvartojimas smarkiai padidėdavo. Bet dabar naudojami kiti alyvos priedai ir kitokios sandarinimo medžiagos ir tokių atvejų nebeturėtų pasitaikyti.
Dyzeliniai varikliai išlieka populiarūs dėl jų patikimumo ir ekonomiškumo. Alyvos dyzeliniams varikliams atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį pilti dyzelinės alyvos nerekomenduojama, nes į alyvą dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis.
Kaip pasirinkti tinkamą alyvą?
Renkantis variklio alyvą, svarbiausia vadovautis automobilio gamintojo rekomendacijomis, kurias rasite vartotojo vadove. Šio tipo patvirtinimo reikalavimus galima rasti automobilio naudotojo vadove. Atkreipkite dėmesį į specifinius reikalavimus, susijusius su variklio tipu, eksploatacijos sąlygomis ir keitimo intervalais.
Šiuo metu populiariausios rinkoje yra universalios alyvos, tinkamos naudoti ir žiemą, ir vasarą. Tai turi praktinę naudą, kadangi nebereikia keisti alyvos kaskart pasikeitus oro sąlygoms. Tokiuose produktuose klampumas žemoje ir aukštoje temperatūroje parenkamas taip, kad alyva puikiai saugotų variklį visomis sąlygomis.
- Jeigu automobiliu dažniausiai važiuojama mieste su dažnu sustojimu ir jis yra laikomas nešildomose patalpose (ypač jei gyvenama aplinkoje su atšiauriomis žiemomis), geriausia rinktis alyvą su žymėjimu 0W arba 5W.
- Tuo tarpu, jei automobilio variklis yra nusidėvėjęs ir tarpai tarp trinties porų padidėję, geriau rinktis klampesnę alyvą.
Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos ir mašina pagaminta iki 1998 metų, siūloma pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ už vidutinę kainą. Jei starteris per šalčius sunkiai pasuka variklį, galima pabandyti supilti kiek skystesnius 5W40. Gamintojas turėtų būti girdėtas. Nereikia į tepalą pilti jokių priedų.
Alyvos keitimo intervalai
Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10 000-15 000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi, kai variklis šaltas. Jei alyva keičiama tik du kartus per metus, alyvą patartina keisti lapkričio pabaigoje prieš šalčius ir balandžio mėnesį. Taip alyva, su kuria važinėjama žiemą, pakeičiama po 4-5 mėnesių vietoje šešių, nes žiemą variklis ilgiau būna šaltas ir tai labiau kenkia alyvai bei varikliui.
tags: #kaip #zinoti #automobiliu #alyvos #klampuma