Dūmingumo Matavimo Kolbos Užkimšimas ir Automobilių Techninė Apžiūra

Šiame straipsnyje bus išsamiai aptariama dyzelinių transporto priemonių dūmingumo patikra, jos metodika, teisiniai reikalavimai, dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai, taip pat apžvelgiami pokyčiai, susiję su naujausiomis Europos Sąjungos direktyvomis. Supratimas apie dūmingumo matavimą yra esminis siekiant užtikrinti transporto priemonių atitiktį aplinkosaugos normoms ir bendrą techninę būklę.

Dūmingumo patikros esmė ir tikslas

Dūmingumo patikra yra būtina procedūra atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą. Taip nustatoma, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje. Nors daugelis mano, kad techninės apžiūros metu, atliekant automobilio dūmingumo bandymą, yra tikrinama, kiek ir kokių teršalų išmeta automobilis, tai nėra visiškai tikslu. Pagrindinis šio bandymo tikslas - įvertinti automobilio variklio būklę. Techninės apžiūros tikslas yra patikrinti techninę automobilio būklę, palyginus su tuo, kas buvo nustatyta tvirtinant transporto priemonės tipą, todėl tai yra variklio ir pagalbinių sistemų įvertinimas.

Tikrinimas šiuo metu apima tai, kas yra išmetama per duslintuvą, ir yra vertinama pagal absorbcijos koeficientą, tai yra, pagal kietųjų dalelių kiekį, kurios sugeria šviesą. Tačiau tai neduoda absoliučių reikšmių, kiek ir kokių medžiagų išmetama nuvažiavus kilometrą. Tai nėra automobilio taršos įvertinimas. Tokie duomenys gaunami atliekant laboratorinius tyrimus, kurie yra brangūs ir labai ilgi. O techninės apžiūros metu atliekamos patikros tikslas - įvertinimą atlikti greitai ir pigiai bei įvertinti transporto priemonės bendrą techninę būklę.

Remiantis gautais duomenimis apie kietųjų dalelių kiekį išmetamosiose dujose, padaroma išvada apie bendrą automobilio variklio būklę. Jei kietųjų dalelių kiekis per didelis, tai reiškia, kad variklis yra techniškai netvarkingas. Jei atitinka normą, traktuojama, kad viskas veikia gerai. Galiausiai, vertinant kietųjų dalelių kiekį, galima daryti išvadą ir apie taršą. Kuo didesnis dūmingumas ir kuo daugiau automobilis išmeta kietųjų dalelių, tuo daugiau jis išmeta ir kitų kenksmingų medžiagų.

Išmetamųjų dujų sudėtis ir teršalai

Automobilis į aplinką daugiausia išmeta anglies dvideginio (CO2). Tačiau išmetama ir daugiau medžiagų, pavyzdžiui, angliavandenilių (nesudegęs kuras), anglies monoksido (CO) ir azoto oksidų (NOx).

Dūmingumo matavimo metodika ir įranga

Automobilio dūmingumo matavimui naudojamas specialus prietaisas, kuris naudoja matavimo kolbą. Viename kolbos gale patenka išmetamosios dujos ir ten yra šviesos šaltinis. Kitame gale yra imtuvas. Tokiu būdu yra išmatuojama, kiek šviesos yra išspinduliuojama ir kiek jos sugrįžta atgal. Šis matavimo būdas yra aptartas tiek Europos teisės aktuose, tiek Jungtinių Tautų taisyklėse ir perkeltas į nacionalinę teisę.

Variklio dūmingumo reikalavimai ir nauji pokyčiai

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ informuoja, kad už papildomą procedūrą atliekant dyzelinių transporto priemonių išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą teks sumokėti 12 Lt (senaisiais pinigais). TA paslauga branginama atsižvelgiant į TA kaštų padidėjimą, esą įsigaliojus pasikeitimams pailgės vidutinės laiko sąnaudos, reikalingos pasiruošimui ir pačiai patikrai, o TA įmonės turės išplėsti (modernizuoti) turimą techninę bazę, atlikti pakeitimus programinėje įrangoje.

Nuo 2024 m. kovo 1 d. dyzeliniams automobiliams, pagal pirmosios registracijos datą, taikomi skirtingi variklio dūmingumo reikalavimai:

• Reikalavimai dėl dūmingumo, kaip ir iki šiol, nebus taikomi tik motorinėms transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms iki 1980 m. sausio 1 d.
• Žemiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30 d. Priklausomai nuo to, ar variklis be turbopripūtimo ar su turbopripūtimu - jų maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės atitinkamai neturės viršyti 2,5 ir 3,0 m-1.
• Beveik pusantro karto griežtesnės maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės, siekiančios 1,5 m-1, reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1-osios iki 2011 m. gruodžio 31-osios.
• Automobiliams, įregistruotiesiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu. Kitaip sakant, neturi viršyti gamintojo deklaruotos maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės.

Naujais reikalavimais dyzeliniams automobiliams siekiama suderinti ES valstybėse narėse TA metu taikomus reikalavimus ir kontrolės atlikimo būdus, užtikrinant, kad transporto priemonių išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jų naudojimo laiką. Tuo pačiu garantuojama, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos.

Akceleratoriaus pedalas iki „dugno“: nauja tikrinimo procedūra

Esminių pokyčių esama ir pačioje kontrolės atlikimo procedūroje. Tikrinimo metu bus privalu akceleruoti iki sūkių ribotuvo suveikimo, t.y. iki maksimalių sūkių, kuriuos gali pasiekti variklis. Akceleravimo trukmė apibrėžta taip pat griežtai - patikros metu akceleratoriaus pedalas turės būti nuspaudžiamas iki galo greičiau nei per 1 sek. Taip siekiama sukurti sąlygas, kurioms esant dyzelinio variklio įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu našumu.

Naujoji dyzelinių variklių dūmingumo tikrinimo procedūra suderinta su gamintojų reikalavimais ir atitinka jų rekomendacijas bei nuorodas dūmingumo matavimui. Šis tikrinimo metodas ES valstybėse senbuvėse taikomas ganėtinai seniai, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje ši procedūra naudojama jau 12 metų.

Pradėjus taikyti naują dūmingumo matavimo metodą, atvykusiems į TA transporto priemonių valdytojams gali kilti psichologinio pobūdžio problemų. Pirmiausia, kad dyzelinis variklis per trumpą laiką bus akceleruojamas iki aukščiausios variklio sūkių ribotuvo padalos. Tai natūraliai sukels daugiau triukšmo, padidės agregato vibracija. „Tokia tikrinimo technologija leidžia susidaryti pilnesnį vaizdą apie bendrą variklio techninę būklę ir nuspręsti, ar tikrinamas automobilis nebus pernelyg didelis aplinkos teršėjas. Iš automobilių vairuotojų dažnokai girdimas teiginys, kad įprastai važinėjant dyzelinis variklis niekada nepasiekia aukščiausios sūkių ribos. Jis nesuteikia pagrindo nukrypti nuo nustatytos patikros technologijos, nes kontrolės esmė - dūmingumo kontrolė, kai įpurškimo siurblys veikia didžiausiu pajėgumu“, - sakė bendrovės „Transporto studijos“ ekspertas Ramūnas Vėlavičius.

Anot jo, galima prognozuoti, kad pradėjus taikyti naują dyzelinių variklių dūmingumo matavimą procedūrą, TA techninių reikalavimų netenkins daugiau transporto priemonių, ypač tos, kurios nebuvo tinkamai prižiūrimos.

Variklių tipų specifika ir patikros skirtumai

Į techninių apžiūrų centrus atvyksta tiek automobiliai, varomi benzinu, tiek dyzelinu. Kadangi skiriasi šių variklių veikimo principas, skiriasi ir jų tikrinimo metodika, tai yra, į kokius duomenis atsižvelgiama patikros metu.

Dyzelinių variklių dūmingumo patikra

Dūmingumo patikra - būtina procedūra atliekant dyzeliniais degalais varomo automobilio techninę apžiūrą. Taip nustatoma, koks yra dyzelinio kuro sudegimo efektyvumas variklyje. Dyzelis dirba vienokiu režimu ir kenksmingiausia teršalų dalis yra kietosios dalelės, pagal kurias galima vertinti techninę būklę.

Benzininiai ir dujomis varomi varikliai

Benzininiams varikliams matuojamas anglies monoksidas (CO) ir lambda reikšmė. Tai padeda įvertinti kuro ir oro mišinio santykį bei degimo efektyvumą.

Šiuolaikinių automobilių (Euro 6) patikra ir OBD diagnostika

Jei tikrinama automobilio, atitinkančio Euro 6 normas, techninė būklė, jam matavimas gali būti atliekamas per diagnostinę jungtį (OBD), kartu su tiesioginiu matavimu. Gali būti, kad tikrinimo metu bus naudojama tik diagnostinė jungtis. OBD testas analizuoja duomenis, esančius automobilio valdymo bloko atmintyje, ir seka automobilyje įrengtų daviklių duomenis. Jei davikliai nerodo klaidos ir jie visi yra sumontuoti, daroma išvada, kad automobilis atitinka gamintojo nustatytas technines charakteristikas ir yra techniškai tvarkingas. Todėl gali būti, kad net neturėsime tam tikrų reikšmių, kaip matuojant senų automobilių dūmingumą.

Išmetamųjų dujų spalvos reikšmė ir gedimų diagnostika

Išmetamųjų dujų spalva gali daug pasakyti apie variklio būklę:

• Juodas dūmas: Dažniausiai pasitaikanti dyzelinių variklių išmetimo spalva. Paprastai juodos spalvos išmetamųjų dujų priežastis yra didelis suodžių kiekis: tai nepilnai sudegęs, apanglėjęs kuras.
• Melsvas, baltas dūmas: Svarbu: balkšvos / baltos spalvos dūmo nevertėtų painioti su vandens kondensato arba AdBlue skysčio garais. Mėlyni dūmai dažniausiai perspėja, kad dega tepalai.

Dažniausios dūmingumo problemų priežastys

Serviso meistrai pastebi, kad dauguma vairuotojų, ypač tų, kurie turi senesnius dyzelinius automobilius, į privalomąją techninę apžiūrą važiuoja su jauduliu, nes nėra tikri, ar pavyks įveikti dūmingumo patikrinimą. Kaip skelbia techninės apžiūros centrų asociacijos „Transeksta“ duomenys, praėjusiais metais dėl šios priežasties atlikti techninį automobilio patikrinimą iš pirmo karto nepavyko kiek daugiau nei 6,5 proc. transporto priemonių.

Dažniausios dūmingumo problemos su dyzeliniais automobiliais:

• EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) vožtuvų problemos: užsikišę ir neveikiantys EGR vožtuvai.
• Turbinos problemos: padidėjęs dūmingumas dėl turbinos gedimų.
• Kuro įpurškimo sistemos gedimai: blogai veikianti kuro įpurškimo sistema.
• Užterštas oro filtras: kartais pakanka pakeisti oro filtrą.
• Susidėvėjęs variklis: tepaliniai žiedai susidėvėję, indėklai ar dar kažkas.
• DPF ir kiti filtrai, katalizatoriai: susidėvėję ar užsikimšę filtrai.
• Blogas išmetimo sistemos slėgio daviklis, temperatūrinis daviklis.
• Kiaura išmetimo sistema.

Benzininiai automobiliai rečiau atvažiuoja dėl dūmingumo problemų, bet jei toks klientas atvyksta, tai dažniausiai problema būna su lambda zondu.

Programavimo įtaka dūmingumui ir mitai

Jeigu automobiliui nepavyksta atlikti techninės apžiūros dėl per didelio dūmingumo, vairuotojai kartais ieško ne gedimo, kurį reikia pašalinti, bet kitokių problemos sprendimo būdų. Pavyzdžiui, yra teigiančių, jog galima variklio valdymo kompiuterį suprogramuoti taip, kad variklis dirbtų tokiu režimu, kuriuo dūmingumas sumažėja. Tačiau specialistai teigia, kad tai mitas.

• Benzininiams varikliams: jei yra pašalinti katalizatoriai, nieko nepadarysi ir techninės apžiūros tikrai nepavyks atlikti. Jokių galimybių tą problemą pašalinti perprogramuojant variklio valdymo kompiuterį nėra.
• Dyzeliniams varikliams: jei dūmingumą lemia kažkoks mechaninis gedimas, programavimas nepadės. Bet pasitaiko atvejų, kai dyzeliniam automobiliui kažkas perprogramavo variklio valdymo kompiuterį, nustatė neproporcingą kuro/oro normą ir tada jis pradėjo dūminti. Tokiu atveju, pabrėžiu, jei tai tik blogas programavimas, problemą galima išspręsti įrašius teisingą variklio valdymo programą.

Priežiūra ir patarimai prieš techninę apžiūrą

Besirengiantiems vykti į TA transporto priemonių valdytojams pirmiausia rekomenduojama patiems pasitikrinti, ar nėra užterštas oro filtras. Net gamintojo numatytas intervalas, kuris gali būti ganėtinai didelis, tarkim, 60 tūkst. km rida neužtikrina, kad filtras nėra pernelyg užterštas. Mat transporto priemonės naudojamos labai skirtingomis eksploatavimo sąlygomis.

Pavyzdžiui, nuolatos važinėjant gruntiniais keliais, o kartais ir miesto, kur keliai nėra reguliariai valomi, gatvėmis, filtras gali užsiteršti kur kas greičiau nei tai numatė transporto priemonės gamintojas. Todėl jis turi būti keičiamas atsižvelgiant į užterštumą, nepriklausomai, kiek transporto priemonė nuvažiavo po oro filtro keitimo.

Pernelyg aukštas, reikalavimų neatitinkančias variklio dūmingumo reikšmes gali nulemti ir ilgalaikis važinėjimas trumpais atstumais (pvz., kai automobilis daugiausia naudojamas mieste) ir (ar) važinėjimas mažais sūkiais. Tokia rizika ypač reali esant šaltesniam orui, kai automobiliai šildomi varikliui dirbant tuščiąja eiga. Taip užteršiamos ne tik variklio degimo kameros, bet ir visa išmetimo sistema.

Siekiant sumažinti tokių problemų tikimybę, prieš pateikiant transporto priemonę TA, būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą varikliui dirbant optimaliomis sąlygomis (kai variklis yra įšilęs iki normalios darbinės temperatūros) aukštesniais - apie 3 tūkst. aps./min. sūkiais, tokiu būdu išmetimo sistema savaime apsivalytų. Prieš pat TA procedūrą pravartu ir pačiam valdytojui papildomai „prapūsti“ išmetimo sistemą. Tai atliekama keletą kartų akceleruojant iki aukščiausios variklio sūkių ribos.

„Jeigu akceleravus pirmą kartą bus išmestas ganėtinai „sodrus“ debesis, o atliekant pakartotinius bandymus dūmai blės, galima spręsti, kad išmetimo sistema valosi. Tačiau TA atlikimui numatytas ribotas akceleracijų skaičius, todėl išmetimo sistemą tikslinga pravalyti dar iki pristatant automobilį techninei apžiūrai, nes priešingu atveju į TA dėl užterštos išmetimo sistemos gali tekti atvykti pakartotinai. Prieš TA su dyzeliniu automobiliu būtų tikslinga nuvažiuoti ilgesnį atstumą arba laukiant eilėje variklį pašildyti padidintais 2000 - 3000 min-1 sūkiais, kad TA teikiamo automobilio variklis būtų pasiekęs įprastinę darbinę temperatūrą. Dūmingumo matavimus numatoma atlikti tik varikliui pasiekus darbinę temperatūrą, kitu atveju teks gaišti, laukiant, kol variklis tinkamai įšils dirbdamas tuščiąja eiga“, - patarė R. Vėlavičius.

Atmintinė prieš TA:

• Pakeiskite oro filtrą, jei jis užterštas.
• Patikrinkite ir sureguliuokite degalų įpurškimo kampą, ypač jei po paskirstymo diržo keitimo atsirado juodi dūmai.
• Laiku keiskite tepalus ir aušinimo skystį.
• Užtikrinkite, kad nebūtų girdimi varikliui nebūdingi triukšmai ar vibracijos.
• Prieš TA nuvažiuokite ilgesnį atstumą aukštesniais sūkiais (apie 3000 aps./min.).
• Laukiant eilėje, pašildykite variklį padidintais 2000-3000 min-1 sūkiais.

Išmetimo sistemos komponentai ir jų svarba

Automobilio išmetimo sistema yra neatsiejama jo veikimo dalis, nes ji ne tik sumažina teršalų išmetimą į aplinką, bet ir veiksmingai mažina variklio keliamą triukšmą. Tam, kad sistema veiktų kuo efektyviau, svarbu suprasti jos sandarą, veikimo principus ir priežiūros ypatumus.

Išmetimo sistemų sandara

Išmetimo sistema prasideda nuo variklio, tiksliau - nuo išmetimo kolektoriaus. Kolektorius surenka išmetamąsias dujas iš kiekvieno variklio cilindro ir perduoda jas toliau per sistemą. Pagrindiniai šios sistemos komponentai yra:

• Išmetimo kolektorius: surenka dujas iš variklio cilindrų.
• Katalizatorius: sumažina kenksmingų dujų (anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOx) ir nevisiškai sudegintų angliavandenilių) kiekį.
• Lambda zondas: reguliuoja degalų ir oro mišinį variklyje.
• Rezonatorius ir duslintuvas: sumažina garso lygį, kurį sukuria išmetamosios dujos.

Katalizatorius ir jo paskirtis

Katalizatorius yra išmetimo sistemos komponentas, kurio paskirtis yra mažinti kenksmingų išmetamųjų dujų kiekį. Jis veikia kaip katalizatorius, padedantis chemiškai pakeisti kenksmingas dujas į mažiau žalingas:

• Anglies monoksidas (CO) paverčiamas anglies dioksidu (CO2).
• Azoto oksidai (NOx) paverčiami azotu (N2) ir deguonimi (O2).
• Nevisiškai sudeginti angliavandeniliai (HC) paverčiami anglies dioksidu (CO2) ir vandeniu (H2O).

Šiuolaikinis katalitinis neutralizatorius yra korpusas, kurio viduje yra specialus, karščiui atsparus keraminis arba metalinis pagrindas, primenantis korio struktūrą. Šio pagrindo paviršius padengtas platinos, paladžio ir rodžio sluoksniu. Dėl specialaus pagrindo mikroreljefo, bendras katalizinio paviršiaus plotas gali siekti iki 20 000 kvadratinių metrų. Katalizatorius montuojamas išmetimo sistemoje, paprastai iškart po išmetimo kolektoriaus, nes jo veiksmingam darbui būtina aukšta temperatūra - apie 250 laipsnių Celsijaus. Veikiant vidaus degimo varikliui, karštos išmetamosios dujos pereina per katalitinio neutralizatoriaus groteles. Dėl katalizatorių - platinos, paladžio ir rodžio - poveikio, kenksmingos dalelės arba oksiduojasi, arba skyla į ne tokias pavojingas chemines medžiagas, tokias kaip vandens garai, anglies dioksidas ir azoto dujos. Katalizatoriaus veiksmingumas gali mažėti dėl įvairių priežasčių, įskaitant senėjimą, nešvarumus ar mechaninius pažeidimus, todėl svarbu reguliariai tikrinti ir, jei reikia, keisti šį komponentą.

Daugelis vairuotojų tiesiog išpjauna katalizatorių ir jį parduoda. Šių gudrybių imasi ir nenaujų mašinų pardavėjai - parduoda automobilius prieš tai pašalinę katalizatorių. Pašalinus katalizatoriaus elementą, padidėja automobilio triukšmingumas. Automobiliuose, kuriuose sumontuotas „Lambda" zondas prieš pat katalizatorių, jis nespėja įkaisti ir siunčia į valdymo bloką klaidinamą informaciją. Be to, išpjovus katalizatorių, pažeidžiamas išmetamosios sistemos temperatūros režimas - nepakankamai atvėsinamos dujos (tai atlieka katalizatorius) greičiau degina kitas išmetamosios sistemos dalis. Lietuvoje negalima praeiti techninės apžiūros be katalizatoriaus, jeigu automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas iki 2013 metų. Išimtis taikoma tiems automobiliams, kuriuose katalizatoriaus nebuvo gamykliškai.

Lambda zondas ir jo vaidmuo

Lambda zondas, dar vadinamas deguonies sensoriumi, yra vienas iš svarbiausių išmetimo sistemos elementų. Jis matuoja deguonies kiekį išmetamosiose dujose ir perduoda šią informaciją variklio valdymo įtaisui (ECU). Remiantis gautais duomenimis, ECU koreguoja degalų ir oro mišinio santykį, siekiant optimizuoti degimo procesą, mažinti teršalų išmetimą ir užtikrinti efektyvų variklio veikimą.

Dažniausi katalizatoriaus gedimų sukėlėjai

Servisų atsakomybė už išmetamųjų dujų matavimus

Nuo 2024 m. gegužės 1 d. įsigaliojo atnaujinti automobilių remontavimo aprašai, kurie numato, kad jei servisas jūsų automobiliui tvarkė tuos komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, kartu su sąskaita už darbus jis turi pateikti ir išmetamųjų dujų matavimų rezultatus. Šiai temai aktualus IV skyriaus „Aplinkos oro apsaugos reikalavimai“ 24-asis punktas skamba štai taip: „Transporto priemonės techninė būklė, jei buvo atlikta degalų tiekimo, oro tiekimo, išmetamųjų dujų neutralizavimo dalių, įrangos, komponentų, sistemų techninė priežiūra ar remontas, įskaitant perdirbimą, privalo atitikti susisiekimo ministro arba jo įgalioto asmens tvirtinamus techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, o išmetamosios dujos - Teršalų išmetimo reikalavimuose nustatytas normas. Išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga (katalizatorius, kietųjų dalelių filtras) pakeičiama nauja arba naudota, jei ši dar yra veiksminga.“

Taigi dabar visi servisai, remontuojantys variklius ir kitus komponentus, kurie daro įtaką išmetamosioms dujoms, turėtų turėti išmetamųjų dujų sudėtį matuojančius aparatus arba sutvarkytus automobilius vežti išmatuoti dūmingumą ir po remonto išvadas pateikti klientams. Tačiau, kol kas mažai servisų turi tokią įrangą ir vadovaujasi šiais aprašais. Jei dūmingumas po remonto nesumažėja, vadinasi, problema nėra išspręsta, ji gali daryti žalą kitiems automobilio komponentams. Klientai gali kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybas, jei servisai nepateikia dūmingumo matavimų po remonto.

tags: #dumingumo #matavimo #kolbos #uzkimsimas