Darbdavio atsakomybė už darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu

Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas arba įmonės darbuotojas, vykdantis savo darbo funkcijas. Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, vis dar yra nemažai neapdraustų transporto priemonių. Šiame straipsnyje aptarsime privalomojo draudimo svarbą, veiksmus įvykus eismo įvykiui ir, ypač, darbdavio atsakomybę už žalą, kurią sukėlė jo darbuotojas.

Privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas

Pagal Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kiekviena transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, privalo turėti galiojantį draudimo polisą. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo.

Neapdraustos transporto priemonės ir jų keliami iššūkiai

Kelių transporto priemonių registro duomenimis, keliuose važinėja net apie 140 tūkst. neapdraustų automobilių, tai sudaro apie 9 proc. visų transporto priemonių. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos, siūlydamas užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesdamas, jog pamiršo dokumentus. Tokiu atveju svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių.

Jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, nukentėjęs asmuo nepraranda kompensacijos, o ją išmoka draudimo bendrovė. Žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina LR Transporto priemonių draudikų biuras (Biuras). Vėliau Biuras dėl išlaidų atlyginimo regreso tvarka kreipiasi į asmenį, atsakingą už žalos padarymą, ir į asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį.

Pagrindinės sąvokos pagal įstatymą

Svarbu žinoti pagrindines sąvokas, apibrėžtas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme:

• Europos Sąjungos valstybė narė - Lietuvos Respublika arba bet kuri kita valstybė Europos Sąjungos narė.
• Nacionalinis draudikų biuras (toliau - Biuras) - pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
• Transporto priemonės valdytojas - asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę.
• Žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui (toliau - žala asmeniui) - žala nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo.
• Žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui (toliau - žala turtui) - nukentėjusio trečiojo asmens turtui padaryta žala.

Darbdavio atsakomybė už darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-183-628/2023 sprendė klausimą dėl darbdavio atsakomybės už jo darbuotojo sukeltą žalą eismo įvykio metu ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Ši byla iliustruoja sudėtingą darbdavio atsakomybės mechanizmą, kai darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijas, sukelia eismo įvykį.

Faktinės bylos aplinkybės ir teismų sprendimai

Įmonės darbuotojas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu. Dėl šio įvykio jame buvęs mažametis keleivis žuvo, o kiti automobiliu važiavę asmenys buvo sunkiai sužaloti. Civiline atsakove byloje pripažinta įmonė, kuriai priklausantį automobilį eismo įvykio metu vairavo nuteistasis (įmonės darbuotojas).

Atsakovė (darbdavys) kasaciniu skundu teigė, kad teismai netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą, transporto priemonių valdytojų nustatymą eismo įvykio metu, civilinę atsakomybę bei neturtinės žalos atlyginimą.

Teisinis reglamentavimas ir atsakomybės pagrindai

Remiantis įstatyminiu reglamentavimu, didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnis). Valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Nagrinėtu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys.

Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis).

Kasacinis teismas nurodė, kad darbdavys, priklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų, kurias vykdant buvo padaryta žala, atsako dviem skirtingais pagrindais:

• Bendrai: pagal CK 6.264 straipsnį kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas.
• Specialiaisiais atvejais: jeigu žala yra didesnio pavojaus šaltinio naudojimo pasekmė - pagal CK 6.270 straipsnį kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas.

Didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, o ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku, t. y. darbdaviu. Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą turi atsakyti darbdavys kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, o ne kaip samdantis darbuotojus asmuo, taigi žala atlyginama pagal CK 6.270 straipsnį.

Atsakomybės pašalinimo sąlygos ir neturtinė žala

Darbdavio atsakomybę nagrinėjamu atveju pašalintų tik nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), tačiau tokių aplinkybių nagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta. Nesant minėtų aplinkybių, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė išlieka.

Kasacinis teismas nematė pagrindų byloje priteistų neturtinės žalos atlyginimų dydžiams mažinti, vertino, kad neturtinės žalos dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Byloje buvo įvertinta, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo veiksmais, dėl staigios ir netikėtos mažamečio mirties eismo įvykio metu visi ieškovai patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, visus juos siejo giminystės ryšiai. Didžiausias fizines ir dvasines kančias patyrė žuvusio mažamečio tėvai, su vaiku juos siejo glaudus ryšys. Kiti automobilio keleiviai taip pat buvo sunkiai sužaloti, ne kartą operuoti, ilgai gydomi, patyrė skausmus, emocinį sukrėtimą ir išgyvenimus, yra likusios pasekmės, dėl kurių jie išgyvena iki šiol. Teismai, spręsdami neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į atsakovo materialinę padėtį.

Vairuotojų pareigos įvykus eismo įvykiui

Kiekvienam vairuotojui reikėtų prisiminti pagrindinius veiksmus patekus į eismo įvykį:

1. Nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka. Pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai, išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina.
2. Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, jei jie buvo sužaloti eismo įvykio metu. Informuoti atsakingas institucijas bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešant apie eismo įvykį, iškviesti medicinos pagalbą ir policiją. Po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
3. Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
4. Eismo įvykio vietoje popierinė eismo įvykio deklaracijos forma pildoma nubraižant eismo įvykio schemą, aprašant aplinkybes, užpildant kitus deklaracijos formos laukus, ir visiems eismo įvykio dalyviams pasirašant šią deklaraciją. Atkreiptinas dėmesys, kad popierinės eismo įvykio deklaracijos 14 laukelyje pasirašo tik eismo įvykio kaltininkas.
5. Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos (pvz., per programėlę draudimoįvykiai.lt), įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai).
6. Visi eismo įvykio dalyviai turi imtis jiems prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusių asmenų turtą. Nufotografuoti ar nufilmuoti eismo įvykio vietą, eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ar kitą eismo įvykio metu sugadinta turtą. Jei fotografuojamos transporto priemonės, nuotraukose turėtų matytis tiek šių transporto priemonių sugadinimai, tiek valstybiniai registracijos numeriai (jei tokius turi).
7. Eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.

Pranešimas draudikui arba Biurui

Atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą asmuo privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti Biurui, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant.

Nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba - šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais - Biurui, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių.

Jei eismo įvykio kaltininkas draustas, dėl žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo gali kreiptis į kaltininką apdraudusią draudimo bendrovę. Tuo atveju, jei kaltininkas nedraustas, tokia žala atlyginama LR transporto priemonių draudikų biuro vardu - nukentėjęs asmuo dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į jį apdraudusią draudimo bendrovę ar kitą savo nuožiūra pasirinktą draudimo bendrovę, kuri žalas administruoja Biuro vardu (surinks reikiamus dokumentus, įvertins žalą ir Biuro vardu ją atlygins).

tags: #zala #is #avarijos #kaltininko #darbdavio