Nematomų zonų stebėjimo sistema (BSM) padidina jūsų budrumą, kad visuomet būtumėte pasirengę kitam manevrui. Ši sistema, naudodama kvazimilimetrinių bangų radarą, stebi vairuotojui nematomoje zonoje esančias transporto priemones. Atgal sklindančių bangų veikimo diapazonas siekia iki šešiasdešimties metrų. Kai vairuotojas įjungia posūkio signalą, parodydamas, kad ketina persirikiuoti į kitą eismo juostą, durelių veidrodėlyje, tiesiai priešais vairuotojo akis, užsidega signalas, rodantis, kur yra kliūtis.
Kas yra automobilio „akloji zona“ ir kodėl ji svarbi?
„Akloji zona“ - tai transporto priemonės šoninė ar galinė dalis, kurios nematote per vidinius ar šoninius veidrodėlius. Su „aklosiomis zonomis“ susiduria ir dviračių transporto priemonių vairuotojai (motorolerių, motociklų ir kt.). Tai yra vieta, kur galite patirti skaudžiausias pasekmes, jei automobilis rikiuosis į kitą eismo juostą jūsų nematydamas ir įsiverš į jūsų erdvę. Pavyzdžiui, jei jūsų priekinis ratas susilygina su kito automobilio galiniu buferiu, tikėtina, kad esate jo aklojoje zonoje. „Aklųjų zonų“ vieta ir ilgis yra kintamas dydis, tai gali priklausyti netgi nuo mašinos galingumo.
Persirikiuojant būtina įsitikinti, kad nekliudysite kitiems automobiliams. Atidus žvalgymasis tampa esminiu dalyku, padedančiu išvengti tykančių pavojų kelyje, ypač „aklojoje zonoje“.
Kaip sumažinti „akląsias zonas“ vairuojant?
Yra keletas būdų, kaip sumažinti „akląsias zonas“ ir padidinti saugumą kelyje:
- Tinkamas veidrodėlių reguliavimas: inžinierius George'as Platzeris dar 1995 m. aprašė metodą, kaip paprastai panaikinti „akląją zoną“. Sėdėdamas savo vietoje, vairuotojas turi sureguliuoti šoninį veidrodėlį taip, kad jame matytųsi tik automobilio šonas. Tą patį reikia padaryti su keleivio pusės šoniniu veidrodėliu. Galinio vaizdo veidrodėliu stebėkite besiartinančią transporto priemonę. Ji turėtų pasirodyti šoninio vaizdo veidrodėlyje prieš pradingstant iš galinio. Greta judantį automobilį vairuotojas turėtų pamatyti periferiniu regėjimu jam dar prieš pradingstant iš šoninio vaizdo veidrodėlio.
- Žvilgtelėjimas per petį: persirikiuojant labai svarbu dairytis per atitinkamą petį. Keičiant eismo juostas žvilgtelėkite sau per petį - tai saugiausias ir patikimiausias metodas įsitikinti, kad kelias laisvas.
- Greičio keitimas: jeigu jau atsidūrėte tokioje situacijoje, kai negalite žvilgtelti sau per petį, reikėtų šiek tiek padidinti greitį, kuris gali veikti kaip aklųjų zonų atskleidimo įrankis. Automobilis, esantis už ar šalia jūsų, šiek tiek atsiliks ir jūs jį pamatysite veidrodyje, o tai gali padėti išvengti galvos pasukimo kritiniu momentu.
- Papildomi veidrodėliai: senesni automobiliai, neturintys modernios įrangos, gali naudoti prilipdomus sferinius veidrodėlius arba papildomus išorinius veidrodžius, kurie gali padėti sumažinti „akląsias zonas“ ir pagerinti matomumą vairuojant. Tačiau svarbu žinoti, kad techninės apžiūros metu tokie pakeitimai gali būti vertinami kaip transporto priemonės konstrukcijos pakeitimai, kurie neatitinka gamintojo numatytos konstrukcijos.
„Subaru“ ir saugumas
„Subaru“ yra Japonijos automobilių gamintojas, gaminantis automobilius nuo 1950-ųjų, žinomas dėl savo įsipareigojimo užtikrinti saugumą ir patikimumą. „Subaru“ turi turtingą istoriją ir per daugelį metų užsitarnavo reputaciją gamindama aukštos kokybės, patvarius, patikimus ir saugius automobilius. Visuose „Subaru“ modeliuose įdiegta daugybė saugos priemonių, įskaitant pažangias oro pagalvių sistemas, stabdžių antiblokavimo sistemą ir traukos kontrolę. „Subaru“ gavo daugybę saugumo apdovanojimų ir pagyrimų.
„Subaru“ automobiliai unikalūs dėl savo visų varančiųjų ratų sistemos, kuri užtikrina išskirtinį veikimą ir valdymą bet kokiomis sąlygomis. Ši sistema veikia paskirstydama galią visiems keturiems ratams ir taip užtikrindama maksimalią trauką ir kontrolę.
„Subaru“ sauga | Apsaugos sistemos (2021 m.)
„Subaru“ „EyeSight“ aktyvaus saugumo sistema
„Subaru“ turi išskirtinę „EyeSight“ aktyvaus saugumo sistemą, kuri tikrai veikia. Dvi vaizdo kameros, įmontuotos priekinio lango viršuje, atpažįsta pėsčiuosius ir automobilius. Vos tik kameros nustato, kad objektas pateko į mašinos važiavimo trajektoriją, pasigirsta garsinis signalas.
Jeigu jūsų greitis neviršija 30 km/val., automobilis, užfiksavęs kliūtį, sustos arba pristabdys. Sistema primins, kad aplinkui yra potencialių kliūčių, įvertins, koks atstumas skiria, ir paprašys elgtis apdairiai. Jeigu sistema nustato, kad susidūrimo pavojus yra neišvengiamas, „EyeSight“ automatiškai sulėtina automobilį, kad sumažintų galimą žalą, arba, jeigu tam yra tinkamos sąlygos, padėtų visiškai išvengti susidūrimo.
Be kita ko, veikia adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema, kuri kontroliuoja automobilio greitį greitkeliuose ir leidžia vairuotojui labiau atsipalaiduoti, taip pat įspėjimo apie išvažiavimą iš juostos / įspėjimo apie vingiavimą juostoje sistema, kuri padeda užtikrinti saugų vairavimą.
Bendrosios automobilių saugumo sistemos
Kone visi šiuolaikiniai automobiliai yra aprūpinti modernia įranga, padedančia užtikrinti maksimalų saugumą kelyje ir žymiai pagerinti vairavimo patirtį. Toliau pateikiama trumpa dažniausių automobilių saugumo sistemų apžvalga (be tokių savaime suprantamų įrenginių kaip saugos diržai ar oro pagalvės).
1. Adaptyvi greičio palaikymo kontrolė (ACC)
Adaptyvi greičio palaikymo kontrolė (ACC) yra pažangi pagalbinė vairavimo sistema, sukurta siekiant padidinti transporto priemonės saugumą ir vairavimo komfortą. Jeigu įprasta greičio palaikymo kontrolė leidžia automobiliui palaikyti vienodą greitį be papildomo vairuotojo įsikišimo, tai adaptyvi greičio palaikymo kontrolė automatiškai gali reguliuoti greitį tam, kad išlaikytų saugų atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio.
Ši saugumo sistema gali gerokai sumažinti stresą dalyvaujant eisme ir padėti išvengti nemalonių nutikimų atsitrenkus į kito automobilio galą dėl išsiblaškymo ar pavėluotos reakcijos. Žinoma, negalima aklai pasikliauti saugumo sistemomis, todėl visuomet derėtų atidžiai stebėti aplinką, kadangi ACC nėra autonominės vairavimo sistemos pakaitalas.
2. Eismo juostos palaikymo sistema (LDW)
Pagrindinė eismo juostos palaikymo (LDW) sistemos paskirtis yra perspėti vairuotoją, kai automobilis keičia judėjimo kryptį be posūkio signalo. Įprastai LDW sistema naudojasi priekinio lango viršuje sumontuota vaizdo kamera ir seka automobilio vietą eismo juostoje, tačiau tą pačią funkciją gali atlikti ir įvairūs jutikliai, radarai, GPS ir lazeriai.
Yra keletas skirtingų LDW sistemų siunčiamų įspėjimų rūšių:
- Vizualinis, kai skydelyje žybsi įspėjamoji lemputė.
- Garsinis - įprastai tai būna pypsėjimas.
- Jutiminis - įspėjimas juntamas fiziškai, pvz., suvibruoja vairas.
Apibendrinant, LDW sistemos yra naudingas įrankis didinant saugumą keliuose ir padedant vairuotojams sušvelninti rizikingas situacijas ar jų visai išvengti.
3. Aklosios zonos stebėjimo sistema (BSD)
Aklosios zonos stebėjimo (BSD) sistema yra naudinga aptinkant automobilius ar kitas kliūtis aklojoje zonoje (plote, kurios vairuotojas įprastai nemato nei veidrodėliuose, nei per langus). Paprastai tariant, saugumo sistemos, gavusios informaciją iš keleto skirtingų jutiklių, vaizdinėmis arba garsinėmis priemonėmis perspėja apie galimą pavojų.
Nors BSD sistema sumažina susidūrimų riziką, ja taip pat nederėtų visiškai pasitikėti. Kaip ir kitos panašios technologijos, ji gali pasiųsti netikrą įspėjimą, ypač esant ekstremalioms oro sąlygoms arba apsinešus jutikliams. Privalu bet kokiu atveju išlikti budriam ir, jei tik įmanoma, fiziškai patikrinti akląsias zonas.
4. Įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų sistema
Priekinio susidūrimo sistemos (dar žinomos kaip įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų ar susidūrimo švelninimo sistemos) gali pateikti vaizdinius, garsinius ir kitokius signalus, kai transporto priemonė artėja prie kliūties, pvz., pėsčiojo, lėčiau judančio ar visai sustojusio automobilio.
Kaip ir kitos pažangios pagalbinio vairavimo sistemos (ADAS), įspėjimo apie kliūtį priekyje sistema naudoja įvairius jutiklius keliui skenuoti ir susidūrimo su kliūtimi rizikai vertinti. Šie jutikliai vertina tokius aspektus kaip kitų automobilių greitis, artėjimo greitis ir atstumas iki kliūties ir apie tai informuoja vairuotoją.
5. Avarinio stabdymo sistema (AEB)
Avarinio stabdymo (AEB) sistema dažnai yra susieta su įspėjimo apie priekinio susidūrimo pavojų sistemomis, mat jos važiavimo metu taip pat skenuoja kelią priešakyje ir perspėja apie kliūtis. Skirtumas tarp šių dviejų sistemų tas, kad nesureagavus į siunčiamus perspėjimus ir nesiėmus jokių veiksmų kritinėje situacijoje, AEB gali automatiškai pradėti stabdyti ar net visai sustabdyti automobilį idant išvengtų galimo susidūrimo ar sumažintų jo padarinius.
6. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) jau prieš kurį laiką tapo ne tik įprasta, bet ir viena svarbiausių automobilio funkcijų. Ji apsaugo ratus nuo užsiblokavimo staigaus stabdymo metu. Nesant ABS, stabdžių nuspaudimas lemia ypač stiprų stabdžių kaladėlių ir diskų kontaktą, todėl ratai iškart nustoja suktis ir užsiblokuoja. Tokiu atveju automobilis tampa nevaldomas.
ABS gavus signalą, kad ratas jau yra arti užsiblokavimo, sistema laikinai sumažina būtent to rato stabdymo galią ir taip leidžia atgauti sukibimą. Ratams nenustojant suktis, vairuotojas išlaiko automobilio kontrolę net ir esant staigiam stabdymui.
7. Galinio vaizdo kameros
Galinio vaizdo stebėjimo kameros, arba tiesiog galinio vaizdo kameros, įjungus atbulinį bėgį pateikia vairuotojams švarų, aiškų vaizdą teritorijos, esančios už automobilio. Tiesioginį vaizdą vairuotojas mato skydelyje, centrinėje konsolėje įmontuotame ekrane arba galinio vaizdo veidrodėlyje, taip galėdamas išvengti kliūčių ir lengviau valdyti automobilį važiuodamas atgal.
Galinio vaizdo kameros įprastai būna įmontuotos šalia bagažinės atidarymo rankenos, numerių rėmelyje ar kt. panašioje vietoje. Tokios kameros aprūpintos plačiakampiu lęšiu, kuris leidžia matyti platesnį vaizdą; taip pat kai kurios kameros turi įdiegtas funkcijas matomumui tamsoje pagerinti.
8. Prisitaikantys (adaptyvūs) priekiniai žibintai
Priešingai nei įprastų, adaptyvių žibintų šviesos srauto kampas nėra fiksuotas. Adaptyvūs žibintai gali automatiškai reguliuoti spindulio kryptį ir stiprumą priklausomai nuo įvairių veiksnių, pvz., vairavimo kampo, automobilio greičio ir eismo sąlygų. Pagrindinė jų paskirtis - pagerinti matomumą ir saugumą važiuojant tamsoje arba prietemoje efektyviau apšviečiant kelią, ypač kai jis nėra tiesus. Įprasti žibintai visada šviečia tiesiai, o štai adaptyvūs žibintai keičia švietimo kryptį ir šviečia būtent ten, kur važiuoja automobilis.
9. Padangų slėgio matavimo sistema (TPMS)
Tinkamas padangų slėgis yra būtinas norint saugiai eksploatuoti automobilį - jeigu padangose trūksta oro, jos blogiau kontaktuos su kelio danga, pailgės stabdymo kelias ir padidės akvaplanavimo arba slydimo rizika važiuojant per lietų. Bėdų kelia ir per didelis slėgis - tuomet mažėja automobilio stabilumas ir valdomumas. Laimei, padangų slėgio matavimo sistema (TPMS) gali padėti užtikrinti, kad viskas būtų kaip priklauso.
Kadangi kiekviename rate būna įmontuotas padangos slėgio jutiklis, TPMS pateikia duomenis apie situaciją realiu laiku. Pvz., jei sistema nustato, kad oro slėgis vienoje ar daugiau padangų neatitinka normos, skydelyje įsižiebia perspėjimo indikatorius. Tokiu atveju vairuotojui derėtų patikrinti oro slėgį padangose ir, esant reikalui, jį padidinti, mat sistema to padaryti, bent kol kas, negali.
Svarbu perkant naudotą automobilį
Perkant naudotą automobilį, ypač svarbu atkreipti dėmesį į saugumo sistemas:
- Pasidomėkite konkrečiu modeliu: prieš susitinkant su pardavėju, pasidomėkite konkrečiu automobilio modeliu ir sužinokite, kokios saugumo sistemos jame turėtų būti įdiegtos. Taip žinosite, ko ieškoti ir ką tikrinti apžiūros metu.
- Vizualinė patikra: dauguma saugumo sistemų jutiklių ir kamerų būna įmontuoti priekinėse grotelėse, galiniame bamperyje arba šoninio vaizdo veidrodėliuose, todėl apžiūrint automobilį reikėtų atidžiau patikrinti šias vietas. Paieškokite pažeidimų ar kitų trūkumų požymių, kurie galėtų kelti problemų dėl saugumo sistemų veikimo. Taip pat patikrinkite, ar salone nežybsi jokie perspėjimai, susiję su saugumo sistemomis.
- Bandomasis važiavimas: jis leis geriau pajausti automobilį, realiomis sąlygomis patikrinti, ar visos saugumo sistemos veikia taip, kaip turėtų.
- Transporto priemonės istorijos patikra: transporto priemonės istorijos ataskaita gali pateikti naudingos informacijos apie automobilio specifikacijas, eismo įvykius, savininkų pasikeitimus, odometro rodmenis ir kt. Tai leidžia geriau įvertinti bendrą būklę ir gali padėti atrasti trūkumus, susijusius su saugumo sistemomis.