Saugus Eismas Savivaldybės Keliuose: Taisyklės ir Prevencija

Atėjus žiemos sezonui, eismo sąlygos Lietuvoje, kaip ir visoje šalyje, tampa sudėtingos dėl slidžių kelių, pūgų, šlapdribos ir blogo matomumo. Automobilio stabdymo kelias tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų, kelio dangos, padangų tipo ir paties automobilio techninės būklės. Gerame, sausame kelyje automobilis sustoja greičiausiai, o esant blogoms oro sąlygoms stabdymo kelias pailgėja dvigubai.

Pėsčiųjų Saugumas Miesto Gatvėse

Kviečiame visus miesto gyventojus būti ypač budriais. Prieš pereinant gatvę, būtina įsitikinti, kad transporto priemonė visiškai sustojo ir jus praleidžia. Ypač atsargiai elkitės eidami su vaikais, augintiniais ar stumdami vaikiškus vežimėlius. Visada susiraskite tam skirtą vietą perėjimui - pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Prieikite iki jos ir sustokite, įsitikinkite, kad kelias gerai matomas į abi puses, ir praleiskite važiuojančias transporto priemones. Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėkite į kairę. Kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eikite tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Saugaus Eismo Stotelės ir Prevencinės Akcijos

Kelyje yra ir kiti eismo dalyviai: pėstieji, dviračių vairuotojai, vadeliotojai. Gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose veiks 62 saugaus eismo stotelės. Jose apsilankę eismo dalyviai turės progą prisiminti, kaip saugiai elgtis gatvėje ar kelyje, pasikartoti svarbiausias kelių eismo taisykles. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos laikinai vykdančio direktoriaus funkcijas Remigijaus Lipkevičiaus, saugaus eismo stotelėse laukiami visi, bet ypatingas dėmesys bus skiriamas pėstiesiems ir dviratininkams, nes jie - pažeidžiamiausi eismo dalyviai. Jie patys turėtų rūpintis savo saugumu ir jį užtikrinančiomis priemonėmis (pėstieji - atšvaitais, žibintuvėliais; dviratininkai - šalmais, liemenėmis ir pan.).

Ši akcija vyks artėjant naujiesiems mokslo metams. Ja siekiama atkreipti ir jaunųjų eismo dalyvių - mokinių - dėmesį į galbūt per vasarą primirštas kelių eismo taisykles: kaip saugiai pereiti gatvę, taisyklingai naudoti atšvaitus. Parenkant saugaus eismo stotelių vietas, orientuotasi į mažesnius miestelius ir gyvenvietes, kuriose rečiau organizuojamos saugaus eismo akcijos, tačiau eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo pėstieji ar dviratininkai, yra sąlygiškai dažnesni. Akcijos „Saugaus eismo stotelės“ organizatorė - Kelių direkcija. Prie akcijos organizavimo taip pat prisideda savivaldybės, seniūnijos, bendruomenės, bendruomenių pareigūnai ir kt.

Vienas iš Kelių direkcijos veiklos tikslų yra įgyvendinti saugaus eismo valstybinės reikšmės keliuose valstybės politiką. Kelių direkcija šviečiamąją veiklą vykdo atlikdama jai priskirtas funkcijas. 2019 m. Kelių direkcijos organizuotuose saugaus eismo šviečiamosios veiklos renginiuose ir akcijose apsilankė beveik 90 tūkst. žmonių. Šviečiamoji veikla vykdyta visoje šalyje ir apėmė visas Lietuvos savivaldybes. Ja vairuotojai skatinami laikytis leistino ir visada rinktis saugų greitį, vairuodami nesinaudoti mobiliaisiais telefonais, nevairuoti apsvaigę, taip pat primenama, kad važiuojant visada reikia segtis saugos diržus, pėstiesiems aiškinama atšvaitų svarba, primenama, kaip taisyklingai juos naudoti ir kt.

Pagrindinės Kelių Eismo Taisyklės (KET)

I. Bendrosios nuostatos

Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Instrukcijos, taisyklės ir kiti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, nustatantys eismą keliuose, negali prieštarauti Kelių eismo taisyklėms.

II. KET sąvokos

Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos yra esminės norint suprasti ir laikytis saugaus eismo principų. Toliau pateikiami svarbiausi terminai ir jų apibrėžimai:

• Antialkoholinis variklio užraktas - įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio.
• Automagistralė - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“, su atskirtomis priešingų krypčių važiuojamosiomis dalimis, be viename lygyje kertančių kelių, geležinkelių ar pėsčiųjų takų.
• Automobilis - motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius ir (ar) keleivius, išskyrus motociklus, keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai.
• Automobilių kelias - visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.
• Bėginė transporto priemonė - bėgiais judanti transporto priemonė.
• Blogas matomumas - situacija, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m dėl meteorologinių ar kitų reiškinių.
• Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė - duomenų bazė, tvarkanti transporto priemonių ir jų techninės apžiūros duomenis.
• Didelis transporto priemonės trūkumas - neatitiktis techniniams reikalavimams, kelianti pavojų saugumui, aplinkai ar kitiems eismo dalyviams. Keli nedideli trūkumai gali būti laikomi dideliu.
• Didžiausioji leidžiamoji masė - maksimali transporto priemonės (ar junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, nustatyta gamintojo.
• Dviračių juosta - važiuojamosios kelio dalies juosta, skirta dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui, atskirta ženklinimu ir pažymėta dviračio simboliu.
• Dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias ar kelio dalis, pažymėti atitinkamais ženklais ir atskirti nuo kelio.
• Dviratis - transporto priemonė su ne mažiau kaip dviem ratais, varoma žmogaus raumenų jėga.
• Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
• Eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje ar privačioje teritorijoje, sukėlęs žalą žmonėms ar turtui judant transporto priemonei.
• Eismo juosta - išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, pakankanti automobiliams važiuoti viena eile.
• Eismo organizavimas - teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir veiksmų visuma.
• Eismo saugumas - eismo dalyvių apsaugos nuo eismo įvykių ir jų padarinių lygis.
• Eismo saugumo užtikrinimas - veikla, siekianti užkirsti kelią eismo įvykiams ir sušvelninti jų padarinius.
• Eismo tvarka - transporto priemonių, pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka.
• Elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui skirta elektra varoma transporto priemonė (paspirtukas, riedlentė ir pan.) su tam tikrais greičio ir galios apribojimais.
• Gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, pažymėta kelio ženklais „Gyvenvietės pradžia“ ir „Gyvenvietės pabaiga“, kurioje galioja papildomi eismo reikalavimai.
• Greitkelis - motorinių transporto priemonių eismui skirtas kelias, pažymėtas ženklu „Automobilių kelias“, su įvažiavimais per skirtingo lygio ar reguliuojamas sankryžas.
• Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
• Kelio ženklas - KET nurodytas ženklas, nustatantis eismo tvarką, įspėjantis eismo dalyvius ar suteikiantis informaciją.
• Kelių eismo reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą.
• Kelyje dirbantis asmuo - asmuo, atliekantis darbus kelyje (taisantį, prižiūrintį, reguliuojantį eismą ir pan.), privalantis vilkėti ryškiaspalvius drabužius.
• Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, įskaitant važiuojančius neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedančius dviratį ar stumiančius vežimėlį.
• Pėsčiųjų perėja - važiuojamojoje dalyje esanti pėsčiųjų perėjimo vieta, pažymėta kelio ženklais ir (arba) ženklinimo linijomis.
• Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta.
• Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, nei reikia keleivių laipinimui ar krovinių pakrovimui.
• Sustojimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, nei reikia keleivių laipinimui ar krovinių pakrovimui.
• Tamsusis paros metas - laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.
• Transporto priemonė - priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti.

Elektrinių mikrojudumo priemonių eismas

Nuo 2026-01-01 įsigalios naujos taisyklės dėl elektrinių mikrojudumo priemonių eismo:

• Elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims. Ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims leidžiama tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
• Važiuoti leidžiama tik tvarkinga, stabdį, garso signalą, baltos šviesos žibintą priekyje ir raudonos šviesos žibintą gale, taip pat iš abiejų šonų oranžinius šviesą atspindinčius elementus turinčia elektrine mikrojudumo priemone.
• Važiuodamas važiuojamąja dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale - raudonos šviesos žibintas.
• Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, gale - raudonos šviesos žibintas, o vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
• Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pvz., alkūnių, kelių apsaugas).
• Važiuoti leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis. Kur jų nėra, - tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Jei nėra dviračių takų ar kelkraščio, arba jais važiuoti negalima (duobėti ir pan.), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
• Važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto.
• Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama: važiuoti šaligatviais savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose; važiuoti pėsčiųjų takais; važiuoti važiuojamąja dalimi, išskyrus nustatytus atvejus; važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais; kirsti važiuojamąją dalį važiuojant pėsčiųjų perėjomis; vežti keleivius; kirsti kelią tam nepritaikytose vietose; važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo; vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų; būti velkamiems ar vilkti kitas transporto priemones; važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę.

Kelių ženklinimas ir jo reikšmė

Kelių ženklinimas padeda nustatyti eismo režimą ir tvarką. Yra horizontalusis ir vertikalusis ženklinimas.

Horizontalusis ženklinimas

• Siaura ištisinė linija: skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, stovėjimo vietų ribas, važiuojamosios dalies kraštą; skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos dalies.
• Plati ištisinė linija: žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria maršrutiniam transportui skirtą juostą, maršrutinio transporto stotelę, dviračių juostą.
• Dviguba ištisinė linija: skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia važiuoti priešpriešinio eismo juostomis.
• Geltona ištisinė linija: žymi vietas, kur draudžiama sustoti arba stovėti; gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Kirsti draudžiama.
• Siaura brūkšninė linija (brūkšniai trumpesni už tarpus): skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas.
• Artėjimo linija (brūkšniai ilgesni už tarpus): įspėja apie artėjimą prie ištisinės ženklinimo linijos.
• Siaura brūkšninė linija (brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas): žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo (išvažiavimo) vietas; gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą.
• Plati brūkšninė linija (brūkšniai trumpesni už tarpus): žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir kitos eismo juostos.
• Geltona brūkšninė linija: žymi vietas, kur draudžiama stovėti; gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Leidžiama kirsti iš abiejų pusių.
• Dviguba linija (ištisinė ir brūkšninė): skiria priešingų ar tos pačios krypties transporto srautus, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas apsisukimui, įvažiavimui į stovėjimo aikšteles ir iš jų, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi.
• Pėsčiųjų perėjos: „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.
• Dviračių pervaža: dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį.
• Rodyklės: nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje.
• Užrašai „TAKSI“ ir A+ simboliai: pažymėta juosta leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi.
• Elektromobilio ir A+ simboliai: pažymėta juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams.

Vertikalusis ženklinimas

Vertikalusis ženklinimas, susidedantis iš pakaitomis einančių baltų ir juodų juostų ant kelio statinių ir kelio įrangos elementų, nurodo jų gabaritus ir padeda orientuotis:

• Įstrižos juodos ir baltos juostos žymi kelio statinių (tiltų, viadukų atramų, aptvėrimų galinių dalių ir kt.) vertikaliuosius elementus, kai šie elementai kelia pavojų važiuojančioms transporto priemonėms.

Transporto priemonių ženklinimas ir reikalavimai

• Valstybinio numerio ženklai: draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Turi būti pritvirtinti gerai matomoje vietoje.
• Lietuvos Respublikos skiriamasis ženklas „LT“: turi būti paženklintas motorinės transporto priemonės galas ir jos priekabos galas, jei išvykstama į kitas valstybes ir trumpinio „LT“ nėra valstybinio numerio ženkle.
• Automobilis su dygliuotomis padangomis: gale turi būti priklijuotas baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
• Autobusas, vežantis vaikų grupes: priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu.
• Mokyklinis autobusas: priekis ir galas turi būti pažymėti kvadratiniais šviesą atspindinčio geltono fono skiriamaisiais ženklais su raudonu apvadu ir juodu kelio ženklo „Vaikai“ simboliu. Ant abiejų šonų turi būti užrašas „MOKYKLINIS“. Turi būti įrengtos papildomos įspėjamosios mirksinčios oranžinės šviesos.
• Transporto priemonė, vairuojama asmenų su negalia: priekis ir galas gali būti pažymėti kvadratiniais mėlynais skiriamaisiais ženklais „Asmuo su negalia“.
• Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis, kuriomis mokoma vairuoti: priekis ir galas turi būti pažymėti baltu lygiakraščio trikampio formos skiriamuoju ženklu su raudonu apvadu ir juoda raide „M“ viduryje.
• Išsikišantys kroviniai: priekyje arba gale už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m išsikišantys arba bent kiek į šoną išsikišantys tolimiausi krovinio kraštiniai taškai turi būti pažymėti skiriamaisiais ženklais - 400 mm ilgio kraštinės kvadratais su pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis baltomis ir raudonomis 50 mm pločio juostomis.
• Pavojingus krovinius vežančios transporto priemonės: turi būti paženklintos ir pažymėtos pagal Europos sutartį dėl pavojingų krovinių vežimo keliais (ADR).
• Autobusai su saugos diržais: priešais kiekvieną sėdynę arba ant autobuso sėdynės ar šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“.
• Pradedantieji vairuotojai: privaloma automobilio galinės dalės kairėje pusėje turėti baltą kvadrato formos skiriamąjį ženklą su žaliu apvadu ir žaliu klevo lapu viduryje.

Draudimas sustoti ir stovėti

Draudžiama sustoti ir stovėti šiose vietose:

1. Geležinkelių pervažose ir arčiau kaip 50 m atstumu nuo jų.
2. Skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose.
3. Ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose.
4. Pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų perėjų.
5. Ant vejos, šaligatvio (išskyrus leidžiamus atvejus), sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
6. Ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
7. Ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, - važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.
8. Sankryžoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
9. Maršrutinio transporto sustojimo aikštelėse ir arčiau kaip 15 m atstumu nuo jų (kai aikštelės nėra, - arčiau kaip 15 m atstumu nuo kelio ženklo „Stotelė“), jeigu tai kliudytų maršrutinio transporto eismui; draudžiama kitoms transporto priemonėms stovėti lengvųjų automobilių taksi stovėjimo vietoje.
10. Ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
11. Ne gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 100 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais.
12. Gyvenvietėse, kur bent viena kryptimi kelias matomas mažiau kaip 50 m atstumu; įkalnėje, nuokalnėje arba vingyje, pažymėtuose atitinkamais kelio ženklais.
13. Ant užbrūkšniuotų plotų, žyminčių nukreipimo saleles.
14. Kitoms transporto priemonėms maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje.
15. Kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.

tags: #saugaus #eismo #savivaldybes #taisykles