Padangų pridavimas - tai procesas, kai nusidėvėjusios ar nebetinkamos naudoti padangos yra perduodamos specializuotiems atliekų tvarkytojams. Tinkamai tvarkant senas padangas, jos yra perdirbamos arba utilizuojamos, taip sumažinant neigiamą poveikį aplinkai ir skatinant tvarų išteklių naudojimą.
Pasibaigus transporto priemonės padangų eksploatavimo laikotarpio pabaigai kyla dažnas klausimas: kur jas išmesti? Paprasčiausias sprendimas - perkant naujas padangas palikti senas padangas tiekėjui arba jas keičiančiame autoservise. Mažmenininkai ir paslaugų centrai priima senas padangas pirkimo metu.
Aplinkosauginė problema ir žala
Nusidėvėjusios padangos, kurios nėra tinkamai utilizuojamos, tampa rimta aplinkosaugos problema. Padangos gaminamos iš medžiagų, kurios natūraliai nesuyra dešimtmečiais, todėl paliktos aplinkoje, jos teršia dirvožemį, vandens telkinius ir orą. Gamtoje jos suyra tik per 120-140 metų.
Pakelėse, miškuose ar prie konteinerių besimėtančios senos padangos tapo įprastu vaizdu kiekviename Lietuvos mieste ar kaimelyje. Nebestebina ir prie autoservisų pūpsantys kalnai suverstų padangų atliekų. Pasitaiko, jog gyventojai senas padangas neteisėtai degina ir tai tampa netgi gaisrų priežastimi.
„Nepasirūpinę nenaudojamomis padangomis teršiame gamtą, keliame pavojų žmonių sveikatai. Šios atliekos neretai tampa ir gaisro priežastimi“, - pabrėžiama specialistų. Jei padangos tiesiog atsiduria aplinkoje, jos gali užteršti dirvožemį, vandenį ir orą. Kadangi padangos natūraliai sunkiai skaidomos, išmetimas į vandens telkinius ar šalia turi ilgalaikių pasekmių. Nelegalus atsikratymas visais atvejais sukelia rimtų padarinių aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Osborno rifo pamoka
Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje Floridoje iš senų padangų buvo sukurtas povandeninis dirbtinis Osborno rifas. Šios idėjos autorių planas iš tiesų buvo ambicingas: čia turėjo būti ne tik sukurtas rojus žuvims ir jūros augalams, galimybė užsiimti sportine žūkle, nardymu, bet ir utilizuojamos senos automobilių padangos. Vien 1972 metais į vandenį buvo sumesta apie 700 tūkst. padangų.
Tačiau XXI amžiaus pradžioje paaiškėjo, kad dirbtinis rifas buvo tikra nelaimė gamtai. Uraganų ir štormų išjudintos padangos naikino natūralius rifus, dėl sutrūnijusios įrangos pabirusios padangos tebeplaukia į Floridos pakrantes, o augalai ir žuvys čia taip ir neapsigyveno. „Osborno rifo projektas iš tiesų yra skandalingas“, - teigiama specialistų.
Kur priduoti padangas Lietuvoje?
Padangas galima priduoti keliais būdais. Svarbu žinoti, kad automobilių atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. „Pirkdamas naujas padangas vartotojas iš anksto sumoka ir už utilizavimą. Todėl norime priminti, kad gyventojai nekauptų jų savo namuose ar garažuose, o dar blogiau nepaliktų šių pavojingų atliekų neleistinose vietose - pamiškėse, apleistuose pastatuose ir panašiai - nes gresia didelės baudos. Senas padangas privalo paimti servisai, kuriuose jos yra keičiamos.“
Savivaldybės didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės
Savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse galima nemokamai priduoti 4-5 vnt. padangų (per 1 metus, 1 asmeniui). Klaipėdos mieste ir regione į KRATC administruojamas didžiųjų atliekų aikšteles kiekvienas vairuotojas kasmet gali nemokamai atiduoti 5 naudotas padangas. Padangos turi būti nesumontuotos ant ratlankių. Surinkimo tvarką ir tikslų nemokamai priimamų padangų kiekį nustato savivaldybė. Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles asmuo nemokamai per metus gali pristatyti 4 lengvųjų automobilių padangų atliekas. Jei šeimoje yra daugiau asmenų, tai priimamų padangų kiekis padidėja atitinkamai, pvz., du žmonės gali pristatyti 8 padangas, trys - 12 ir t. t. Stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikštelėse nemokamai galima priduoti iki 5 naudotų padangų per metus.
Tačiau atliekų tvarkytojai kiekvieną rudenį ir pavasarį susiduria su situacijomis, kai į KRATC aikšteles atvažiuoja dešimtis naudotų padangų prisikrovę asmenys, kurie teigia, esą darantys gerą darbą - surinkę padangas iš kaimynų, ar tiek padangų radę šalia kelio. Kita pasitaikanti piktnaudžiavimo situacija, kai norėdami atsikratyti didesniu padangų kiekiu, asmenys jas priduoda į skirtingas aikšteles. Taip Klaipėdoje vietoj leistinų 5 padangų atsikratoma 15. Toks piktybinis elgesys sukelia problemų ir atliekų tvarkytojams, ir eiliniams klaipėdiečiams.
Po ekologinės nelaimės Alytuje, kai kilo didžiulis gaisras padangų perdirbimo įmonėje, KRATC aikštelėse leidžiama sukaupti ir laikyti tik nedidelį padangų kiekį. Tad, siekiant geriau kontroliuoti padangų tvarkymą, KRATC nuo gruodžio 1 dienos įsiveda kolegų išbandytą ir pasiteisinusią priemonę - padangų deklaraciją. Kiekvienas Klaipėdos miesto ar regiono gyventojas, atvežantis į KRATC aikštelę naudotas padangas, turės užpildyti blanką, nurodant asmens tapatybę (paso, tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo duomenys) ir automobilio valstybinį numerį. Papildomas punktas, kuris gali būti ir nepildomas, koks servisas atsisakė priimti padangas. Užpildyti padangų deklaraciją bus galima iš anksto parsisiuntus formą iš interneto svetainės kratc.lt, arba atvykus į konkrečią KRATC aikštelę.
Vilniaus padangų pridavimo vietos (pavyzdys)
- Energetikų g.
- Raudondvario pl.
- Kuršių g.
- Palemono g.
- Vandžiogalos pl.
- Chemijos g.
- Julijanavos g.
- Ašigalio g.
* Atliekų priėmimo aikštelės nedirba švenčių dienomis. Prieššventinę darbo dieną atliekų priėmimo aikštelė dirba 1 val. trumpiau.
Autoservisai ir padangų montavimo centrai
Pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą, padangų platintojas privalo priimti nemokamai tiek senų padangų, kiek nusipirkote naujų (jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui). Taigi, kai kuriuose salonuose galima utilizuoti senas padangas. Į naujų padangų kainą jau būna įskaičiuotas padangų sutvarkymo ir perdirbimo mokestis. Autoservisai ir specializuotos parduotuvės privalo nemokamai priimti tiek padangų, kiek pardavė arba sumontavo. Galima priduoti visų rūšių padangas, įskaitant žiemines, universalias ir vasarines.
„Deja, mes dar gauname pranešimų, kad kai kurie meistrai atsisako tai padaryti. Taip neturėtų būti.“
Juridiniai asmenys, netinkamas naudoti padangas privalo priduoti atliekų tvarkymu užsiimančioms įmonėms. Senos guminės padangos iš automobilius ardančių ir dalis parduodančių įmonių, kurios yra pasirašiusios sutartis su Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija (ENTPTA), yra surenkamos nemokamai, o GIA finansuoja jų surinkimą ir perdirbimą.
Padangų perdirbimas ir antrinis panaudojimas
Pridavus padangas į specializuotus centrus, jos yra perdirbamos ir naudojamos naujų produktų gamybai. „Tinkamai perdirbtos padangos ne tik tausoja gamtą, bet ir mažina planetos išteklių naudojimą. Nes gaminiai iš perdirbtų padangų vėl tarnauja žmonėms ar bent jau tampa energijos šaltiniu. Tačiau visas procesas turi prasidėti nuo labai svarbaus žingsnio - nebetinkamos naudoti turi būti paliktos tik tam skirtose vietose ir niekur kitur.“
Iš perdirbtų padangų atsiranda sporto aikštynų, vaikų žaidimo aikštelių ar bituminės stogų dangos, gaminami įvairūs smulkūs gumos gaminiai. Perdirbta guma perdirbama į vertingus gaminius, pavyzdžiui, gumos granules, naudojamas garso izoliacinėms plokštėms, sporto dangoms ir net apsauginiams automobilių stovėjimo aikštelių borteliams gaminti. „Perdirbdami šias medžiagas ne tik tausojame gamtos išteklius, bet ir palaikome tvarią ekonomiką“, - pabrėžia ekspertai. Pasak „Breinas“ generalinės direktorės Emilijos Naudžiūnaitės, per pastaruosius metus gaminių iš perdirbtos padangų gumos paklausa išaugo beveik tris kartus.
Energijos gavyba iš padangų
Kai kurios padangos yra deginamos specialiuose įrenginiuose, siekiant išgauti energiją. Šis procesas yra kontroliuojamas, todėl mažiau teršia aplinką nei netinkamas deginimas. Senos padangos taip pat deginamos specialiuose įrenginiuose ir tokiu būdu išgaunama energija.
Bauda už netinkamą padangų utilizavimą
Baudos už į aplinką išmestas atliekas, tame tarpe ir padangas, yra numatytos Administracinių nusižengimų kodekse. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, baudos už netinkamai utilizuotas padangas gali svyruoti labai skirtingai, priklausomai ne tik nuo pažeidimo pobūdžio, bet ir nuo aplinkai padarytos žalos.
- Fiziniams asmenims: Bauda dažniausiai siekia nuo 30 iki 90 Eur, o maksimali - nuo 2300 iki 2900 Eur. Jos dydis tiesiogiai susijęs ir priklauso nuo pašalinto atliekų kiekio. Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad priklausomai nuo išmestų padangų atliekų kiekio bauda privačiam asmeniui gali būti paskirta net iki 4300 eurų ir daugiau.
- Juridiniams asmenims: Dažniausios baudos - nuo 300 iki 850 Eur, o maksimalios - nuo 1700 iki 6000 Eur.
Taip pat gali būti skaičiuojama ir aplinkai padaryta žala. Kasmet gamtoje surenkama apie 1000 tonų įvairių šiukšlių.
Statistika ir atsakomybė
Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, tačiau tūkstančiai tonų šių atliekų nėra tinkamai sutvarkomos. Šiuo metu vidaus rinkoje susidarė tokia situacija, kad padangų gamintojams ir importuotojams labiau apsimoka mokėti baudas, nei pagal įstatymus finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą. Pagal teisės aktus gamintojai ir importuotojai turi surinkti bei perdirbti 80 proc. Lietuvos rinkai atskirai patiekto kiekio, tai sudarytų vidutiniškai 16 tūkst. tonų.
Automobilių, sunkvežimių, orlaivių ir sunkiasvorių transporto priemonių padangos, pasibaigus jų eksploatacijai, yra viena iš problemiškiausių ir sunkiausiai perdirbamų atliekų rūšių. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, į mūsų šalį padangas įveža daugiau nei 300 įmonių.
„Nors apleistų padangų vis dar galima rasti miškuose ar šalia sąvartynų, tokių atvejų pasitaiko vis rečiau“, - sako „Ekobazė“ generalinė direktorė Marina Curko-Notkuvienė. Kiekvienais metais „Ekobazė“ surenka ir perdirba apie 16 000 tonų naudotų padangų, ir tikimasi, kad šis skaičius padidės 10-15 proc.
Patarimai vairuotojams
Paslaugų tinklo „Melga“ atstovas Andžejus Ostrovskis primena vairuotojams prieš žiemos sezoną įvertinti savo padangų būklę. Būtina ne tik patikrinti protektoriaus gylį, bet ir apžiūrėti, ar nėra tokių pažeidimų, kaip šoninės sienelės išsipūtimas, įtrūkimai ar atsikišę kordai, kurie rodo, kad padanga gali būti nebesaugi.
Tvarūs padangų šalinimo sprendimai - tai ne tik aplinkosauginė atsakomybė, bet ir praktiškas pasirinkimas, naudingas visiems.
tags: #kaip #utiliojamos #padangos