Kaip perprasti vairavimą ir įveikti stresą kelyje: išsamūs patarimai

Vairavimas - tai ne tik mechaninių įgūdžių visuma, bet ir sudėtingas psichologinis procesas, kuriame svarbų vaidmenį atlieka emocijos, ypač stresas. Nepriklausomai nuo to, ar esate pradedantysis, ar patyręs vairuotojas, stresinės situacijos kelyje gali ištikti bet kada. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip efektyviai perprasti vairavimo subtilybes ir valdyti stresą, kad jaustumėtės saugiau ir užtikrinčiau už vairo.

Streso priežastys kelyje ir kaip jas atpažinti

Psichologas Feliksas Laugalys teigia, kad siekiant įveikti stresą, pirmiausia svarbu surasti ir įvertinti jo priežastis. Emocinis stresas žmones gali kamuoti dėl įvairiausių priežasčių - tiek išorinių, tiek vidinių. Bendrais atvejais tai gali būti problemos šeimoje, darbo aplinkoje, nerimas dėl sveikatos, artimųjų, finansinės padėties ar laiku neatliktų darbų.

Nors kiekvienas atvejis yra individualus, tikėtina, kad jei didesnį nei įprasta stresą ar emocinį susijaudinimą vairuotojas patiria išimtinai tik vairuodamas, už to gali slypėti labai konkrečios priežastys:

• Išorinės priežastys: sudėtingos oro sąlygos, prasta automobilio techninė būklė, užstrigimas spūstyje, netikėtos iškilusios situacijos.
• Vidinės priežastys: vairavimo patirties stoka ar abejonės savo įgūdžiais.

Kiekvienu atveju, siekiant pradėti kovoti su šia būsena, labai svarbu suprasti jos šaltinį.

Vairavimo patirties stoka ir žinių atgaivinimas

Vairavimo instruktorius Gintaras Sinevičius antrino psichologo prielaidoms, teigdamas, kad jo patirtis liudija, jog dažniausiai baimė, nerimas ir stresas kamuoja neseniai teises įgijusius vairuotojus arba tuos, kurie ilgą laiką nevairavo. Dažnai pasitaiko tokių situacijų, kad jaunuolis įgyja teisę vairuoti, o tuomet ilgą laiką nevairuoja, nes, pavyzdžiui, neturi nuosavo automobilio.

Po ilgesnio nevairavimo periodo dingsta didelė dalis vairuotojo įgūdžių, jis gali pamiršti net pagrindinius įgūdžius, tokius kaip pajudėjimas iš vietos ar sustojimas. Tokiais atvejais patarimai būtų gan paprasti:

• Patirtį praradę vairuotojai pirmiausiai turėtų prisiminti Kelių eismo taisykles (KET).
• Nepasikuklinti, nepatingėti ir esant galimybei paprašyti pagalbos šeimos nario ar paimti papildomų pamokų vairavimo mokykloje.

Specialistas teigė, kad neigiamas emocijas ne tik kelyje, bet ir gyvenime dažnai įveikti padeda žinojimas, ką darai.

Streso įtaka vairavimo greičiui ir sprendimams

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) Psichologijos katedros docentė dr. L. Šeibokaitė primena, kad stresas mobilizuoja organizmą, tačiau tuo pačiu ir siaurina suvokimo lauką. Susitelkus į streso sukėlėją, kitiems veiksniams skiriama mažiau dėmesio.

Tipinė žmogaus reakcija į staiga ištikusį stiprų stresorių yra „bėk arba sustink“. Manoma, kad tokią savybę žmogus įgijo evoliucijos eigoje. Patyrus stiprų stresą gyvybinės organizmo reakcijos apmiršta, sakoma, „stovi lyg stabo ištiktas“, arba, priešingai, jei organizmas reaguoja „pabėgimu“, kraujas subėga į raumenis ir galvojimui vietos nelieka. Sukontroliuoti instinktyvios elgsenos žmogus beveik neturi galimybių.

Autotransporto vairavimas yra kompleksinis veiksmas: reikia ne tik sukti vairą, minti pedalus, bet ir numatyti tolesnius veiksmus, dairytis, stebėti greitį, kelio ženklus, prisiminti jų reikšmes, vertinti kitų eismo dalyvių elgesį ir t.t.

Dauguma vairuotojų reaguoja ir automobilį valdo automatiškai, t.y. neskiria tam sąmoningo dėmesio ir nieko blogo nenutinka. Tačiau, kai patiriamas stresas, sklandų vairavimą užtikrinantys veiksniai gali būti blokuojami. Nėra taip, kad žmogus visai nemato, bet mato siauriau, praranda koncentraciją, kai kurių dalykų nebepastebi.

Streso įtaka klaidingiems vairuotojų pasirinkimams

Kaip pastebi patys vairuotojai, ypač didelės įtakos stresas turi vairavimo greičiui. Susinervinę nejučia stipriau spaudžiame greičio pedalą. Rizika auga, pasekmės - skaudžios: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, net trečdalį eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, sukėlė saugaus važiavimo greičio nepasirinkę arba jį viršiję vairuotojai. Streso įtaka klaidingiems vairuotojų pasirinkimams įrodyta moksliškai.

Psichologė pabrėžė, kad patiriantis stresą žmogus ne tik viršija greitį, bet ir pavojingai manevruoja, imasi kitų taisyklėms prieštaraujančių veiksmų. Pasak mokslininkės, gali būti, kad žmonės susikoncentruoja į juos ištikusią problemą, o visa kita jiems atrodo nereikšminga.

Streso valdymo metodai ir savikontrolė kelyje

Nors dažnai negalime kontroliuoti situacijų, į kurias pakliūname, didele dalimi tai, kaip jaučiamės vairuodami, priklauso nuo mūsų pačių. Psichologas Feliksas Laugalys pataria:

• Dažnai stresas juntamas, kai bijant pavėluoti tenka kažkur skubėti. Tai itin pavojinga eismo saugumui. Todėl prieš kiekvieną kelionę geriau išvažiuoti šiek tiek anksčiau, nei atrodo būtina. Toks elgesys gali padėti išvengti nenumatytų aplinkybių (pvz., spūsčių, avarijų) keliamo streso, nelieka būtinybės skubėti ir nervintis.
• Padėti nurimti gali ir negarsiai klausoma atpalaiduojanti, raminanti muzika.
• Jaučiant spaudimą iš kitų vairuotojų važiuoti greičiau, kai visi aplinkui lekia, skuba, vertėtų suprasti bei įsisavinti, kad saugų greitį jūs pasirenkate individualiai ir darote tai vardan visų saugumo.
• Planavimas į priekį, jauki aplinka bei savo elgesio motyvų supratimas gerokai sumažina streso krūvį.

Klasikiniai streso valdymo metodai

Nemaloniose situacijose galima imtis ir klasikinių metodų:

• Mintyse suskaičiuoti iki 10.
• Giliai pakvėpuoti.
• Pamėginti „sugaudyti“ savo mintis ir jas įvertinti žiūrint iš šalies.

Kiti patarimai, padedantys įveikti stresą

Lenktynininkė I. Mitkutė pataria naujiems vairuotojams vengti parkuoti automobilį mažose stovėjimo aikštelėse, kadangi dažniausiai būna labai sudėtinga tiek tvarkingai priparkuoti automobilį, tiek išvažiuoti iš aikštelės, nekliudžius greta stovinčių automobilių. Taip pat stenkitės palaikyti akių kontaktą su kitais vairuotojais - sudėtingesnėse situacijose to pakanka, kad susikalbėtumėte.

Kaip teigia buvęs autolenktynininkas, autoritetingas automobilių sporto treneris J. Dereškevičius, stresas prie vairo visada trukdo. Vienintelis būdas nepatirti streso vairuojant gatvėse - neskubėti. Kad ir kaip būtų, J. Derečkevičiaus įsitikinimu, žmogus gali rinktis skubėti ar ne. Spausti akceleratorių ar važiuoti saugiu greičiu. Juolab, kad didžiausią stresą kelia ne pats vėlavimas, bet nuolatinis galvojimas - „spėsiu, nespėsiu“. Jei neįsivaizduojame kasdienybės be vairavimo, norime ar nenorime - turime išmokti taip susiplanuoti keliones į darbą, iš darbo ir pan., kad netikėta gaišatis kelyje neišmuštų iš vėžių.

Svarbi aplinkinių pagalba ir savikontrolė

Dr. L. Šeibokaitė minėjo tyrimus, kurių duomenimis eismo sąlygos veikia kaip mažesnis stresorius, nei sunkumai darbe, namuose ar asmeniniame gyvenime. Jei kitas automobilis užkirto kelią, pavojingai manevravo ar praskriejo pro mus, tarsi stovėtume, nors vairavome maksimaliu leistinu greičiu, garsiai ar mintyse pasisakome apie vairuotoją ir pamirštame. Įvykio sukeltas stresas ilgai netrunka.

Tačiau jei, tarkim, esame nepagrįstai pakritikuojami darbdavio ar pan., ir situacija lieka neišspręsta, tikėtina, kad dėl to kilęs stresas paveiks mūsų elgesį kelyje. Jeigu ištinka didžiulė nelaimė, tarkime, netenkame artimojo, o reikia vairuoti, - labai svarbu, kad aplinkiniai sureaguotų. Pasisiūlytų padėti, nuvežti, kur reikia, neleistų streso ištiktam žmogui vairuoti pačiam.

Jeigu pačiam žmogui užtenka sąmoningumo ir savitvardos, nors ribinėse situacijose tai ir mažai tikėtina, patyręs didžiulį stresą turėtų pats išsikviesti pavežėją, taksi ar paprašyti kitų pagalbos.

Kaip suvaldyti mažesnius stresorius?

Mažesni stresoriai gali būti suvaldyti paties žmogaus pastangomis. Jei vairuodamas žmogus pajaučia, kad sunkiai valdosi, viskas pykdo ir erzina, automatiškai didina greitį, per vėlai stabdo, nebefiksuoja kelio ženklų ir pan. - jis turi sau pasakyti: „Laikas sustoti“. Suradus tinkamą vietą saugiai pastatyti automobilį, vertėtų išlipti pavaikščioti, giliai pakvėpuoti. Nebūtina daryti pritūpimų ar bėgioti, tačiau jei norisi - viskas tinka.

Kitaip tariant, jei žmogus suvokia, kad kažkas išmušė jį iš vėžių, turi sustoti, „išventiliuoti“ smegenis, apsiraminti ir tik tada judėti toliau. Vis dėlto, anot mokslininkės, geriau savo stresinę būklę atpažinti prieš sėdant prie vairo, o į kelią leistis tik pajėgiant visą savo dėmesį skirti tik vairavimui.

Bėda ta, kad dažnai žmogus savo būsenos nesuvokia, nes stresas ima viršų. O jei savo būklės neatpažįsti - ir susitvardymo galimybės nelieka. Savikontrolę susigrąžinti padeda minėtos ir pačių vairuotojų išbandytos bei pasitvirtinusios nusiraminimo technikos, o ateityje, mokslininkės įsitikinimu, tam pasitarnaus ir besivystančios autonominio automobilių valdymo technologijos. Jau dabar esama atpažįstančiųjų vairuotojo nuovargį, nedėmesingumą, tik dar nediegiama visuotinai.

Vairavimo įgūdžių tobulinimas ir saugumo aspektai

Vairavimo instruktorė Odeta Žičkė sako, kad pradedantys vairuotojai kartais pamiršta, kad turi nedaug patirties. Anot jos, išlaikytas vairavimo egzaminas nereiškia, kad iškart tampi geru vairuotoju. Pradedantys vairuotojai kartais nepagalvoja apie tai, kad eisme visuomet reikia žvalgytis. Tai ypatingai galioja didžiuosiuose miestuose, kadangi jų keliai yra itin sudėtingi.

Žiūrėti į veidrodėlius, žvalgytis per petį ir tikrinti akląją zoną reikia ne tik egzamino metu, tai privaloma daryti kaskart dalyvaujant eisme. Pavyzdžiui, prieš pradedant rikiuotis į kitą eismo juostą, reikėtų atidžiai apsižvalgyti, įsitikinti, kad nėra automobilių, o jeigu jų yra, patikrinti, ar jie nutolę saugiu atstumu. Tai padarius galima saugiai persirikiuoti.

Pašnekovė tikina, kad į kelią išriedėję naujieji vairuotojai nemato pėsčiųjų - tai dažniau nutinka tiems, kurie vairuoja automobilį su mechanine pavarų dėže. Dėl praktikos stokos arba išsiblaškymo pradedama žvalgytis į pavarų svirtį, nes baiminamasi įjungti ne tą pavarą, taip atitraukiant dėmesį nuo eismo. Instruktorius nuramina, kad praleidus daugiau laiko už vairo, pavaras vairuotojai išmoks mintinai.

Pedalų valdymas ir greičio pojūtis

Nepatyrę vairuotojai taip pat dažnai maišo pedalus arba nejaučia jų svorio - kuomet koja nėra pripratusi prie pedalų, pasidaro sunku palaikyti pastovų greitį. Žinoma, pajusti greitį ir geriau susipažinti su pedalų vietomis padės didesnis praktikos kiekis.

Kai kurie žmonės mano, kad norint gerai vairuoti užtenka išlaikyto egzamino, bet tai netiesa - po vairavimo pamokų ir egzamino žmogus tik pradeda suprasti, kad jis yra už vairo, tačiau daug vairuojant lavinami tiek įgūdžiai, tiek bendras supratimas apie eismą. Tai ilgainiui tampa įpročiu, o vairuotojas pradeda gerai jaustis eisme per daug apie tai negalvodamas.

Moteris teigia, kad eisme saugiau ir patikimiau jaustis galima tik tada, kai pats žmogus už vairo jaučiasi tvirtai ir pasitiki savo sugebėjimais. „Išmokti vairuoti arba tai daryti geriau gali visi. Šiuo metu mokinu žmones nuo 16-os iki 82-ejų metų amžiaus. Vieni vairavimo subtilybes įsisavina greičiau, kiti - lėčiau, bet tai yra normalu, nes mes visi esame skirtingi. Svarbu turėti noro išmokti ką nors naujo ir tobulėti“, - sako instruktorė.

Patarimai pasiruošimui vairavimo egzaminams

Vairavimo teorijos ir praktikos egzaminai gali kelti didelę įtampą ir nerimą. Tai svarbus žingsnis, kad įgytumėte vairuotojo pažymėjimą, tačiau egzaminatoriai gali pasirodyti griežti, o nepažįstamas kelias ar kliūtys gali sukelti papildomų iššūkių. Pasiruošimas yra svarbiausias, negailėkite tam laiko.

Gerai susipažinkite su egzamino reikalavimais ir taisyklėmis. Lavinkite praktinį vairavimą su draugu ar šeimos nariu, kad vairuodami jaustumėtės kuo saugiau ir komfortabiliau. Gerai išmokite kelio ženklus, saugaus vairavimo ir kitas eismo taisykles. Kai jaučiatės užtikrinti dėl savo žinių, būsite mažiau įsitempę ir testo užduotys bus lengvesnės. Laiku atvykite į egzaminą. Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą. Ypač įtemptose situacijose dažnai kvėpuojame greitai ir paviršutiniškai.

Jeigu jaučiate didelį stresą ir nerimą vairavimo teorijos ar praktikos egzaminų metu, nepamirškite, kad tai yra normalu, tačiau tinkamas pasiruošimas ir kiti patarimai gali padėti tai suvaldyti. Nuolatinis mokymasis yra efektyviausias būdas pasiruošti. Reguliariai spręskite KET testus, skaitykite kelių eismo taisykles, įsiminkite kelio ženklus ir stenkitės suprasti tiek teoriją, tiek praktiką.

Teisingas kvėpavimas taip pat puikiai padeda sumažinti stresą - giliai įkvėpkite per nosį, sulaikykite 2-3 sekundes ir lėtai iškvėpkite per burną. Teigiamas požiūris irgi gali sumažinti streso ir nerimo jausmus. Nekritikuokite savęs per daug dėl klaidų. Jeigu vis tiek jaučiate didelį stresą, nebijokite pasikalbėti su vairavimo instruktoriumi arba psichologu. Jie gali suteikti daugiau naudingų patarimų, kaip suvaldyti šiuos jausmus.

Dažnos streso situacijos egzamino metu ir kaip jas įveikti

Dėl įtampos ir jaučiamo streso žmogaus kūnas pradeda reaguoti kitaip nei įprastai - padažnėja jo širdies plakimas, kvėpavimas, įsitempia raumenys. Egzaminą laikančiam žmogui dėl to gali prasidėti nervinis kojos drebėjimas. Šis fiziologinis kūno atsakas į patiriamą stresą, anot „Regitra“ egzaminuotojo, yra toks dažnas, jog yra gavęs net specialų terminą - „sankabos drebinimas“. Koja laikantiesiems egzaminą drebėti pradeda dažniausiai prieš egzaminą arba pačioje jo pradžioje.

Ką daryti?

Jei dar nė neprasidėjus egzaminui jauti, kad pradeda drebėti koja, gali atlikti šiuos pratimus: paspaudinėti kairės kojos sąnarį, pamasažuoti blauzdos raumenį. Jei koja yra drebėjusi ir anksčiau, jei žinai ar nerimauji, kad taip gali nutikti ir vėl, koją gali pamasažuoti ir prieš egzaminą. Jei koja dreba jau prasidėjus egzaminui, pirmiausia pabandyk nusiraminti - ramiai pakvėpuok.

Grįžimas prie vairo po ilgos pertraukos

Gyvenimas yra nenuspėjamas, galime planuoti dalykus savaip, tačiau gaunasi visiškai kitaip, nei planavome. Šis posakis taip pat galioja asmenims, kurie dėl tam tikrų priežasčių negalėjo vairuoti automobilio. Kalbame apie ilgesnius laikotarpius, kuomet buvo prarastos teisės dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, ar tiesiog vairavimo teisės buvo išlaikytos prieš daug metų, tačiau jų prireikė tik dabar pagausėjus šeimai ar pasikeitus darbui. Tai žmonėms kelia nemažai streso, tad kaip jį įveikti?

Priežastys ir baimės

Mus vairavime, kaip ir bet kur kitur, dažnai kausto įvairios baimės. Tai baimė padaryti klaidų, pažeidimų ar kitų nesusipratimų, dėl kurių galėtume jausti gėdą prieš save ir kitus artimus žmones. Pastebėta, jog sunkiausia yra grįžti ir įsivažiuoti į patį vairavimą vyresnio amžiaus moterims, kurios po teisių išlaikymo prieš 5-10 ar daugiau metų taip ir nesėdo prie automobilio vairo. Teoriškai jos turi pilnavertę vairavimo teisę, tačiau iš praktinės pusės įgūdžiai yra labai maži.

Šiuo atveju stipriai padėtų vairavimo kursai. Taip pat būtų pravartu nusipirkti KET knygelę pakartoti ženklams ir kitiems vairavimo reikalavimams.

Šio dalyko nereikia gėdytis, nors dauguma žmonių vis dar gyvena stereotipiškai ir galvoja „ką apie mane pagalvos žmonės“. Turite suprasti, jog niekam tai nerūpi, o visas šis perdėtas mastymas (anglų kalboje overthinking) Jums tik kenkia. Jūs, o ne kiti žmonės, esate atsakingi už savo transporto priemonę, elgesį kelyje ir saugumą paisant KET.

Dažnai pasitaiko ir žmonių, kurie per mažai pasitiki savimi, nors ir yra išlaikę vairavimo teises kuriam nors nedideliame miestelyje, kaip Tauragė, o vairavimas Vilniuje jiems sukelia šoką, juk čia visai kiti automobilių srautai.

Taip pat nevertėtų jaudintis dėl turimų nuobaudų ar teisių praradimo. Visi darome klaidų, praeities nepakeisime, tačiau esame atsakingi už ateitį. Jog ji būtų saugesnė, yra valstybės nustatytas papildomas vairuotojų mokymas, kurių metu instruktoriai, kaip psichologai, nagrinėja iš kur atsiranda noras nepaisyti taisyklių, kodėl darote pažeidimus, kaip išlikti atidžiam.

Kiek reikės papildomų pamokų?

Tai priklauso nuo Jūsų vairavimo „pertraukos“ turėto stažo bei Jūsų pačių gebėjimų. Lengviau yra, jei gyvenate nedideliame mieste, kuriame galite atsargiai praktikuotis, tačiau didmiesčiuose, kaip Vilniuje, - tai padaryti sudėtinga.

Svarbiausi saugaus vairavimo principai

Saugus vairavimas - tai ne tik eismo taisyklių laikymasis, bet ir atsakingas elgesys kelyje, padedantis išvengti nelaimių bei apsaugoti visus eismo dalyvius. Prisiminkite, kad svarbiausia sėdint už vairo yra vairuoti, o ne reguliuoti radijo imtuvą, kalbėti mobiliuoju telefonu ar užkandžiauti. Atidumas ir koncentracija kelyje - geram vairuotojui būtinos savybės. O kai saugus vairavimas tampa įpročiu, išvengiame daugybės skaudžių nelaimių.

Pagrindiniai saugaus vairavimo aspektai

1. Važiuoti gatvėmis dideliu greičiu yra ypač pavojinga ir neapsimoka. Nors atrodo, kad nukeliausime greičiau, bet iš tiesų viršytas greitis kelionę mieste sutrumpina vos 5-8 minutėmis. Dėl tiek tikrai neverta rizikuoti savo, keleivių ir kitų eismo dalyvių sveikata.
2. Važiuojant net ir ramiu keliu, vairuotojas turi būti žvalus ir pasiruošęs reaguoti. Išgėrus alkoholio sulėtėja reakcija, suprastėja rega bei gebėjimas vienu metu daryti kelis dalykus. Tačiau tai ne vienintelis saugaus vairavimo kenkėjas. Paprasčiausias ir dažniausiai pasitaikantis trukdis yra nuovargis ir miego trūkumas.
3. Pasiteisinimai, kad „diržas glamžo drabužius“ ar „man nepatogu vairuoti su diržu“ arba „avarijos atveju nenoriu užstrigti automobilyje“ tikrai nėra įtikinami argumentai atsisakyti saugos diržo. Nebūtina pakliūti į avariją - net lėtai važiuojant gali tekti staigiai stabtelti, kad išvengtumėte eismo įvykio, ir tuo metu neprisisegęs keleivis susitrenks galvą.
4. Vaikai - išskirtinio dėmesio automobilyje reikalaujantys keleiviai. Net jei vaikas labai priešinasi sodinamas į kėdutę, tai nėra tinkama priežastis leisti jam būti neprisisegus ir rizikuoti gyvybe.
5. Rodyti posūkius tiek miesto gatvėse, tiek persirikiuojant autostradoje, yra elementarūs vairavimo įgūdžiai. Būkite dėmesingi ir neskubėkite sankryžose.
6. Saugumą užtikrina ne tik įmontuotos oro pagalvės bei tvirtai užsisegantys saugos diržai. Ne mažiau svarbu pasirūpinti technine savo transporto priemonės būkle, o ypač tomis dalimis, kurios yra susijusios su matomumu ir stabdymu.
7. Net jeigu kai kurie pėstieji linkę nusižengti eismo taisyklėmis ir pereiti gatvę neleistinoje vietoje, nepraraskite kantrybės ir juos praleiskite. Prie perėjų sustokite, o ne apvažiuokite pėstįjį jam kertant gatvę.

Saugus vairavimas prasideda nuo dėmesio, atsakomybės ir pagarbos kitiems eismo dalyviams. Būkite dėmesingi kelyje.

Atsakingas vairavimas

Lenktynininkė I. Mitkutė teigia, kad vairuoti automobilį gali kiekvienas, bet tai daryti atsakingai - ne visi. Jeigu ruošiatės laikyti vairavimo egzaminą, pasistenkite sąžiningai išmokti kelio ženklus - visa kita ateis su patirtimi. Per egzaminą nepanikuokite, nes stresas sukelia sumaištį galvoje, vairuokite ramiai ir bandykite prisiminti viską, ką mokėtės. Jeigu nepavyko iš pirmo karto, nenusiminkite - pavyks iš antro.

Jeigu esi apimtas streso, vėluoji, bandai per dešinę ir kairę pusę aplenkti tuos, kurie niekur neskuba arba skuba, bet laikosi taisyklių, J. Dereškevičiaus žodžiais, nereiks ilgai laukti nelaimės ar bent neigiamos reakcijos iš kitų vairuotojų.

Eismo sraute gerą autolenktynininką iš kitų vairuotojų išskiria ne greitis, o harmonisingas vairavimas. Problemos kelyje prasideda, kai skubėjimas ir stresas ima viršų prieš protą: daugėja nedėmesingumo, beprasmio vairo sukiojimo, priimami momentiniai sprendimai, kuriuos seka staigūs kūno judesiai. Visiems tampa akivaizdu, kad automobilis važiuoja nestabiliai, neharmoningai.

Pasak J. Dereškevičiaus, ar dalyvautume sporto varžybose, ar važiuotume gatve, harmonijos paieškoms pasitarnauja trys informacijos kanalai:

• Vizualinis - regos.
• Kinestetinis - tai, ką jaučiame kūne.
• Klausa.

Žmogus taip sutvertas, kad 80 proc. sprendimų priima remdamasis rega, tuomet sprendimų teisingumą patvirtina savo jausmais. Garsai mus lydi nuolat, tad vairuotojui reikia išmokti naudotis savo regėjimu, skenuoti erdvę, atpažinti pavojus, kad galėtų užtikrinti harmoningą automobilio judėjimą. Taip ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams bus mažiau streso.

tags: #kaip #perprasti #vairavima