Kaip įstoti į profesinę sąjungą ir ginti savo teises

Šiandieninėje globalizuotoje darbo rinkoje, ypač transporto sektoriuje, vairuotojai susiduria su daugybe iššūkių, pradedant sudėtingomis darbo sąlygomis ir baigiant teisiniu neužtikrintumu. Profesinės sąjungos atlieka itin svarbų vaidmenį ginant šių darbuotojų teises ir užtikrinant jų socialinę gerovę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl profesinės sąjungos yra būtinos, kokias funkcijas jos atlieka ir kaip į jas įstoti ar įsteigti naują.

Kodėl verta stoti į profesinę sąjungą?

Profesinė sąjunga yra jūsų organizacija, kuri gina ir atstovauja jūsų teisėms darbe. Ji tariasi su darbdaviu dėl geresnių darbo sąlygų, įskaitant darbo užmokesčio didinimą ir kitas socialines garantijas. Profesinė sąjunga taip pat nemokamai konsultuoja darbo, jo apmokėjimo ir socialiniais klausimais. Kvalifikuoti teisininkai ir specialistai gina bei atstovauja, kai pažeidžiamos jūsų teisės darbe.

Profesinė sąjunga supažindina jus su darbo teisės įstatymais ir informuoja, kai jie pakeičiami. Ji moko ir teikia daug reikalingos bei naudingos įvairios informacijos, organizuoja papildomus mokymus ar konsultacijas. Taip pat sudaro galimybes susipažinti su kitų šalių profesinių sąjungų patirtimi atstovaujant ir ginant darbuotojus, užmegzti su jais kontaktus.

Įstojus į profesinę sąjungą, kartu su visais galėsite:

• Atstovauti savo ir kitų darbuotojų interesams derantis su darbdaviu dėl geresnių nei numato įstatymai darbo, ekonominių ir socialinių teisių bei garantijų.
• Kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi darbo įstatymų, kolektyvinių sutarčių ir kitų susitarimų.
• Dalyvauti Lietuvos profesinių sąjungų judėjime, kartu priimti sprendimus.
• Atstovauti savo ir kitų darbuotojų interesams vietos savivaldos, Respublikos valdymo organuose, darbdavių organizacijose.

Profesinių sąjungų svarba transporto sektoriuje

Transporto sektorius, ypač tarptautinių pervežimų srityje, pasižymi specifinėmis darbo sąlygomis. Ilgos darbo valandos, nuolatinės kelionės, atotrūkis nuo šeimos, psichologinis stresas ir fizinis nuovargis - tai tik keletas iš daugelio faktorių, kurie daro įtaką vairuotojų sveikatai ir gerovei. Šiame kontekste profesinės sąjungos tampa esminiu instrumentu, leidžiančiu vairuotojams kolektyviai derėtis dėl geresnių darbo sąlygų, saugesnės aplinkos ir adekvataus atlyginimo.

Lietuvos profesinė sąjunga "Sandrauga" pastebi didelį tolimųjų reisų vairuotojų, stojančiųjų į jų organizaciją, skaičių, ypač neišmokėtų atlyginimų ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų atvejais.

Pagrindinės profesinių sąjungų funkcijos

Profesinės sąjungos atlieka daugybę svarbių funkcijų, kurios padeda apsaugoti darbuotojų teises ir interesus.

1. Kolektyvinės derybos ir derybų galia

   Vienas svarbiausių profesinių sąjungų uždavinių - kolektyvinės derybos su darbdaviais. Tai procesas, kurio metu sąjungos atstovai derasi dėl darbo sąlygų, atlyginimo, darbo saugos ir kitų svarbių klausimų, siekdami pasiekti abipusiai naudingą susitarimą. Kolektyvinės derybos suteikia vairuotojams stipresnę poziciją, nes individualūs darbuotojai dažnai neturi pakankamai galios derėtis su didelėmis transporto įmonėmis. Sąjungos gali atstovauti visų narių interesams ir užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į jų poreikius.

2. Teisinė pagalba ir konsultacijos

   Profesinės sąjungos taip pat teikia teisinę pagalbą ir konsultacijas savo nariams. Vairuotojai dažnai susiduria su teisiniais klausimais, susijusiais su darbo sutartimis, atleidimu iš darbo, nelaimingais atsitikimais darbe ir kitomis situacijomis. Sąjungos gali padėti vairuotojams suprasti savo teises, gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą ir atstovauti jų interesams teisme, jei to reikia. Tokia parama yra ypač svarbi tarptautinių pervežimų vairuotojams, kurie dirba skirtingose šalyse ir susiduria su skirtingomis teisinėmis sistemomis.

3. Darbo sauga ir sveikata

   Darbo sauga ir sveikata yra dar vienas svarbus profesinių sąjungų prioritetas. Sąjungos aktyviai dalyvauja darbo saugos standartų kūrime ir įgyvendinime, siekdamos užtikrinti, kad vairuotojai dirbtų saugioje aplinkoje ir būtų apsaugoti nuo profesinių ligų ir sužalojimų. Jos taip pat organizuoja mokymus ir seminarus, skirtus vairuotojų saugos įgūdžiams tobulinti ir informuoti apie naujausius darbo saugos reikalavimus.

4. Socialinis dialogas

   Profesinės sąjungos aktyviai dalyvauja socialiniame dialogue su valdžios institucijomis ir darbdaviais, siekdamos gerinti darbo sąlygas ir socialinę apsaugą. Sąjunga dalyvauja įvairiose darbo grupėse ir komisijose, kuriose svarstomi darbo teisės aktai ir socialinės politikos klausimai.

5. Protesto akcijos ir mitingai

   Profesinės sąjungos taip pat organizuoja protesto akcijas ir mitingus, siekdamos atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas ir daryti spaudimą valdžios institucijoms, kad būtų priimti sprendimai, atitinkantys darbuotojų interesus.

Žemiau pateikiama apibendrinta lentelė su profesinės sąjungos funkcijomis ir jų veiklos aprašymu:

Kaip įstoti į jau veikiančią profesinę sąjungą?

Jei norite tapti profesinės sąjungos nariu ir (arba) dalyvauti jos veikloje, reikėtų atlikti kelis paprastus žingsnius:

1. Pasirinkite vieną iš profesinių sąjungų organizacijų, kurios nariu norėtumėte būti. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ar Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.
2. Užpildykite reikiamo prašymo formą (pvz., Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos prašymo forma arba Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos prašymo forma).
3. Prašymą pateikite Jūsų įstaigoje esančiam Profesinės sąjungos atstovui (skyriaus vadovui) arba atsiųskite elektroniniu paštu.

Nuo profesinės sąjungos įregistravimo Registrų centre ar šakos lygmeniu veikiančioje profesinėje sąjungoje jos steigėjai tampa profesinės sąjungos nariais. Jie turi pateikti prašymą darbdavio buhalterijai išskaičiuoti ir pervesti nario mokestį profesinei sąjungai. Jeigu darbuotojai nenori, kad darbdavys žinotų apie jų narystę, reikia pateikti prašymą profesinei sąjungai nario mokestį mokėti tiesiogiai jai.

Darbuotojai, norintys tapti jau esamos profesinės sąjungos nariais, turi rašyti prašymą profesinei sąjungai tapti jos nariu ir jau minėtą prašymą dėl nario mokesčio išskaičiavimo. Narystė profesinėje sąjungoje pasibaigia pateikus raštišką prašymą išstoti iš organizacijos ir darbdavio buhalterijai - nebeišskaičiuoti nario mokesčio.

Profesinės sąjungos nariais negali būti darbdavys arba jam atstovaujantys asmenys.

Kaip įsteigti profesinę sąjungą?

Profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti bei formuoti savo veiklos programą.

Profesinės sąjungos gali steigtis: profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Profesinė sąjunga, kaip ir bet kuri kita teisėta organizacija, jos struktūra ir veikla yra reglamentuojama tam tikrų bendrų ir specialių įstatymų.

Profesinės sąjungos organizatoriui, aktyviai dirbančiam šioje srityje, būtina žinoti mažiausiai tris esminius profesinių sąjungų steigimą, statusą ir veiklą reguliuojančius teisės aktus:

• Darbo kodeksas (nustato profesinės sąjungos teises ir pareigas darbo teisiniuose santykiuose)
• Civilinio kodekso II knyga (bendras įstatymas, taikomas visoms organizacijoms, taip pat ir profesinėms sąjungoms)
• LR Profesinių sąjungų įstatymas (specialus įstatymas, nustatantis specifinį profesinių sąjungų statusą palyginti su kitomis organizacijomis)

Labai svarbus profesinių sąjungų veiklai yra demokratijos ir aktyvaus dalyvavimo principas. Profesinės sąjungos nariai turi suprasti, kad profesinė sąjunga tarnauja jiems ir tik jie sprendžia, kokia yra profesinės sąjungos veiklos kryptis.

Profesinės sąjungos steigimo reikalavimai

Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:

• ne mažiau kaip 20 steigėjų - įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba jie sudarytų ne mažiau kaip 1/10 dalį visų darbuotojų ir ne mažiau kaip 3 darbuotojai;
• susirinkime patvirtintus įstatus (statutą);
• išrinktus vadovaujančius organus.

Taigi, pirmiausia būtina surinkti 20 darbuotojų, pageidaujančių įsteigti profesinę sąjungą. Tai yra vienintelis reikalavimas, jei steigiate profesinę sąjungą, kuri veiks darbdavio (fizinio asmens, įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar jų padalinio) lygmeniu. Jei steigiate tik pas vieną darbdavį veiksiančią profesinę sąjungą ir joje yra mažiau nei 200 darbuotojų, pakanka surinkti 1/10 darbuotojų, bet ne mažiau kaip 3 darbuotojus. Šiuo atveju steigiamojo susirinkimo protokole atskirai turi būti nurodyta, kiek įmonėje yra darbuotojų ir kad steigėjai sudaro ne mažiau kaip 1/10 viso darbuotojų skaičiaus.

Steigiamajame susirinkime reikia patvirtinti įstatus bei išsirinkti pirmininką, pavaduotojus, komitetą - viskas turi būti užfiksuojama protokolu. Per 6 mėnesius nuo steigiamojo posėdžio profesinė sąjunga turi kreiptis į Registrų centrą ir įregistruoti profesinę sąjungą.

Ne visada reikia profesinę sąjungą registruoti Registrų centre. Nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos gali steigti savo padalinius. Tokiu atveju įstaigos ar įmonės darbuotojai turėtų kreiptis į šakinę organizaciją pagal ekonominės veiklos rūšį, kuri pagal savo įstatuose nustatytą tvarką padės įsteigti profesinę sąjungą.

Profesinės sąjungos gali steigtis ir profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais, tačiau norint derėtis dėl kolektyvinių sutarčių, reikėtų jungtis į šakos profesinę sąjungą arba tokią sukurti.

Šakos lygmeniu veikiančios profesinių sąjungų organizacijos jungia vietines įstaigos ar įmonės profesines sąjungas ir/ar teritorinius darinius. Jos gali vesti derybas tiek dėl darbdavio lygmens, tiek dėl šakos kolektyvinės sutarties. Vienos šakos darbuotojai turi daug bendrų reikalų, todėl susivienijus lengviau apginti grupinius interesus. Vienydama kelių įstaigų, bendrovių ar pramonės šakų darbuotojus tokia organizacija sugebės geriau atremti darbdavių puolimus, organizuoti solidarumo akcijas ar teikti teisinę pagalbą nariams.

Nacionalinis profesinių sąjungų centras jungia šakos lygmeniu veikiančias profesines sąjungas. Jis derasi su valdžios institucijomis, dalyvauja priimant įstatymus ir daro įtaką darbo ir socialiniais klausimais aukščiausiu lygmeniu. Profesinių sąjungų susivienijimai taip pat dalyvauja tarptautinių profesinių sąjungų susivienijimų veikloje, kurie teikia pasiūlymus Europos Komisijai, ruošiant europines direktyvas ar kitus teisės aktus. Didžiausias profesinių sąjungų centras Lietuvoje yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, vienijanti 25 šakines organizacijas.

Profesinės sąjungos principai

Profesinių sąjungų veikla grindžiama keliais pagrindiniais principais, kurie užtikrina jų efektyvumą ir atstovavimą darbuotojų interesams.

Vienybė ir solidarumas

Pirmasis ir pagrindinis darbuotojų judėjimo principas yra vienybė arba solidarumas: „vienas - už visus, visi - už vieną“. Be šio principo neįmanoma pasiekti jokių rezultatų, o esant tvirtai vienybei - galima nuversti kalnus. Todėl visų profesinių sąjungų tikslas - siekti šimtaprocentinės narystės. Kuo didesnis profesinės sąjungos narių procentas nuo bendro darbuotojų skaičiaus, tuo organizacija stipresnė. Nepriklausomai nuo to, kokiu principu veikia profesinė sąjunga - įmonės ar įstaigos, šakos ar nacionaliniu lygmeniu, - visi jos nariai yra lygūs, nepriklausomai nuo jų rasės, tautybės, pilietybės, lyties, pažiūrų, lytinės orientacijos, sugebėjimų ar socialinio statuso. Profesinės sąjungos negali tapti uždarais klubais. Jos turi būti atviros visiems darbuotojams, nes streiko atveju profesinės sąjungos atstumtus darbuotojus darbdavys gali panaudoti kaip streiklaužius.

Nepriklausomumas

Tam, kad organizacija tarnautų savo narių interesams, ją ir turėtų kontroliuoti patys nariai. Niekas geriau nei patys nariai negali nuspręsti, ką ir kaip turi daryti profesinė sąjunga. Jei ji nori pasiekti savo tikslų, ji neturi leisti, kad jai nurodinėtų ar ją kontroliuotų išorinės jėgos: vyriausybė, darbdaviai, politinės partijos, religinės, visuomeninės ar kitokios organizacijos bei paskiri asmenys.

Būna atvejų, kai profesinę sąjungą savo darbuotojams „suorganizuoja“ darbdavys. Tokią profesinę sąjungą vadiname „geltonąja“, jai įtaką daro administracija ir jos statytiniai. Dažniausiai tai - įmonės ar įstaigos profesinė sąjunga, ir jos tikslas - ne ginti darbuotojų interesus, o priešingai - neleisti susikurti tikrajai profesinei sąjungai. Kai įmonės administracija pradeda darbuotojus spausti stoti į profesinę sąjunga, tai yra aiškus ženklas, jog ji - „geltonoji“. Taip pat reikėtų atsispirti ir politinėms partijoms, kurios norėtų profesinę sąjungą kontroliuoti ar jai vadovauti. Iš esmės skiriasi abiejų šių institutų tikslai: profesinės sąjungos tikslas yra padėti nariams, o politinės partijos - gauti kuo didesnį visuomenės palaikymą ir ateiti į valdžią. Be abejo, profesinės sąjungos nariai gali pasirinkti, kokiai partijai ar religinei bendruomenei priklausyti, bet jie neturėtų primetinėti savo įsitikinimų profesinei sąjungai ir versti ją veikti ne pagal profsąjunginius principus.

Demokratiniai metodai

Priimant sprendimus turi būti atstovaujama visų organizacijos narių grupių interesams, o nutarimus turi lemti daugumos narių valia. Profesinės sąjungos nariai turi gauti informaciją apie organizacijos principus ir struktūrą, kad galėtų kuo aktyviau dalyvauti formuojant profesinės sąjungos sprendimus. Visi profesinės sąjungos nariai privalo turėti lygias teises ir privilegijas, taip pat ir pareigas. Visa su profesinės sąjungos reikalais ir veikla susijusi informacija turi būti prieinama nariams ir būti jų dėmesio centre. Profesinių sąjungų vadovai, atstovai, vadovaujamųjų organų nariai turėtų būti reguliariai renkami narių balsavimu ir būti jiems atskaitingi. Jie gali būti atšaukiami, jei jų veikla netenkina daugumos narių. Niekada ir jokiomis sąlygomis asmenys į vadovaujančius profesinės sąjungos postus negali būti skiriami į pareigas vieno ar kelių asmenų. Savo prigimtimi profesinė sąjunga yra demokratinis institutas, nes kitu atveju nebūtų įmanomas jos ilgalaikis ir efektyvus veikimas bei nuolatinis atsinaujinimas.

Finansavimas

Jei solidarumas yra profesinės sąjungos jėga, tai finansai - jos kraujas. Profesinės sąjungos galia priklauso ne tik nuo narių gausumo, bet ir nuo jų sąmoningumo bei aktyvumo. Tai reiškia, kad veiklios profesinės sąjungos rengia narių mokymus, kelia jų sąmoningumą ir kvalifikaciją. Šiam darbui reikia lėšų, kaip ir kampanijoms pritraukti naujų narių. Be to, gerai organizuotos profesinės sąjungos yra pasirengusios netikėčiausioms aplinkybėms. Efektyviam darbuotojų teisių gynimui yra reikalingi teisininkai, ekspertai, tyrėjai, viešųjų ryšių specialistai ir kt. Kai profesinė sąjunga skelbia streiką, reikia ypač daug lėšų, kurios kaupiamos specialiuose fonduose daugelį mėnesių ir net metų. To padaryti neįmanoma, jei nariai mano, jog profesinei sąjungai mokami mokesčiai turi būti kuo mažesni.

Labai svarbu, kad profesinės sąjungos netaptų priklausomos nuo darbdavių, politinių partijų, kitų organizacijų, todėl didžioji dalis lėšų turi ateiti nario mokesčio pavidalu. Posakis „kas moka, tas ir muziką užsako“ šiuo atveju ypač tinka. Profesinė sąjunga, kuri iš išorinių šaltinių gauna daugiau lėšų nei iš narių, ilgainiui tampa priklausoma nuo tų, kurie moka. Norint turėti bent kiek stipresnę profesinę sąjungą, nario mokestis turėtų būti mažiausiai 1 proc. nuo darbuotojo brutto darbo užmokesčio. Procentinė mokesčio sistema yra pasiteisinusi, nes šiuo atveju mokesčių našta visiems nariams yra vienoda: tie, kurie uždirba daugiau, gali ir daugiau mokėti, uždirbantieji mažiau atitinkamai moka ir mažesnį nario mokestį.

Prie darbuotojų judėjimo galima prisidėti ir Valstybinei mokesčių inspekcijai parašius prašymą (kasmet iki gegužės 1 d.) atitinkamai profesinei sąjungai pervesti 0,6 proc. nuo per praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Nuo 2019 m. profesinėms sąjungoms nebereikia dėl paramos konkuruoti su kitomis organizacijomis, jos turi atskirą eilutę, kaip ir politinės partijos. Visiems profesinių sąjungų nariams reikia suprasti, kaip svarbu yra ne tik reguliariai mokėti nario mokestį, bet ir nuolat gauti informaciją, kaip lėšos yra panaudojamos.

Darbuotojų teisės ir gynybos būdai

Kiekvienas darbuotojas turi teisę į:

• saugią darbo aplinką;
• adekvatų atlyginimą;
• poilsį;
• socialinę apsaugą;
• profesinę sąjungą.

Kaip ginti savo teises?

Norint veiksmingai ginti savo teises, svarbu imtis aktyvių veiksmų:

1. Įstokite į profesinę sąjungą. Tai suteiks jums kolektyvinę jėgą ir profesionalią pagalbą.
2. Žinokite savo teises. Informuokitės apie darbo teisės aktus ir savo darbo sutarties sąlygas.
3. Dokumentuokite pažeidimus. Rinkite visus įrodymus, kurie vėliau gali pasitarnauti ginčą sprendžiant darbo ginčų komisijoje. Darbo ginčų komisijai ar teismui galima pateikti ir slapta darytų garso įrašų, tačiau negalima piktnaudžiauti savo teisėmis, elgtis nesąžiningai, norint falsifikuoti įrodymus ar viešinti įrašą su įrodinėjimu nesusijusiais tikslais.
4. Profesinė sąjunga - ne paslauga, o priemonė. Profesinė sąjunga - ne paslauga, kurią perki už nario mokestį, o priemonė kartu pasiekti tam tikrų tikslų. Sprendimus dėl visų veiksmų nariai turi priimti kartu. Konkrečiai suformuluokite, ko norite pasiekti: tikslaus darbo laiko skaičiavimo, apmokamų viršvalandžių, reguliarios pertraukos ir pan. Dažnai geriau pradėti nuo mažesnių dalykų, - labai svarbu yra pasiekti pirmąją pergalę, kuri suteiktų pasitikėjimo savimi. Aptarkite, kokiomis sąlygomis galėtumėte nusileisti. Reikalauti reikėtų daugiau, nei realiai tikitės pasiekti, bus daugiau erdvės derybose.

Veiksmų strategija

Prieš pradedant bet kokius veiksmus, yra būtina turėti strategiją: dėl ko, kada ir ką darysite. Visi sėkmingi darbuotojų kovos būdai yra grįsti vienybe, tarpusavio pagalba ir gebėjimu atsikirsti. Labai svarbu atidžiai atsirinkti, kokią informaciją pateiksite darbdaviui ir žiniasklaidai. Su pastarąja reikia bendrauti tuomet, kai darbdavys nesileidžia į kalbas ir ignoruoja jūsų reikalavimus. Taip pat apsvarstykite visas galimas darbdavio reakcijas ir joms pasiruoškite. Reikėtų susitarti, kas kalbės su darbdaviu ir žurnalistais.

Streikas - yra įprastos darbo tvarkos nutraukimas darbuotojams susitarus be administracijos nurodymo. Tačiau jį surengti laikantis visų procedūrų yra gana sudėtinga, tam reikalingi kompetentingi teisininkai ir didelės lėšos streikui nepavykus. Tačiau be streiko yra ir kitų kovos taktikų, t.y. itališkas streikas, japoniškas streikas, pagaliau - įvairūs piketai ir t.t. Jeigu jūsų darbdavys vis tiek negirdi, ir veiksmus reikia tęsti, nedarykite ilgų pertraukų tarp akcijų. Po kiekvieno veiksmo naudinga aptarti, kas ir kaip įvyko, kad tai, kas nepasisekė, nesikartotų ateityje. Būkite pasirengę, jog darbdavys gali bandyti jus po vieną paveikti versdamas išstoti iš profesinės sąjungos. Eikite pas jį po kelis ir reikalaukite viską pateikti raštu. Savo reikalavimus išdėstykite raštu bei reikalaukite raštiško atsakymo iš darbdavio (tinka ir el. paštu), rinkite visus įrodymus, kurie vėliau gali pasitarnauti ginčą sprendžiant darbo ginčų komisijoje.

Profesinės sąjungos ir darbo tarybos

Profesinė sąjunga turi ginti savo narius ir jiems atstovauti individualiuose darbo santykiuose (darbo ginčų komisijose, teismuose); dalyvauti kolektyvinėse derybose, sudaryti kolektyvines sutartis ir kontroliuoti jų vykdymą, inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl interesų; reikalauti, kad darbdavys panaikintų neteisėtus sprendimus, taip pat - skelbti streiką. Profesinės sąjungos taip pat turi didesnes galimybes organizuoti įvairius mokymus darbo teisės ar atstovavimo klausimais savo nariams, kviečiasi ekspertus derybose dėl kolektyvinės sutarties ar teikia pasiūlymus įstatymų projektų rengėjams.

Tuo tarpu pareigą inicijuoti darbo tarybos steigimą turi darbdavys, kurio dispozicijoje yra daugiau nei 20 darbuotojų. Išrinkti darbo tarybų nariai dažnai net formaliai negali vykdyti jiems priskirtų funkcijų - atstovauti darbuotojams informavimo ir konsultavimo procese, nes darbdaviai juos verčia pasirašyti konfidencialumo sutartis. Jeigu darbovietėje jau yra veikianti darbo taryba, tai niekaip neriboja darbuotojų galimybės steigti profesinę sąjungą.

Kolektyvinė sutartis

Kolektyvinė sutartis - tai rašytinis darbdavio ir profesinės sąjungos susitarimas dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių ir ekonominių sąlygų. Kolektyvinė sutartis visuomet sudaroma derybų keliu. Todėl šiam procesui reikalingi jau gana brandūs šalių santykiai, nes darbdavys neturėtų būti dominuojanti šalis, galinti primesti savo valią kitai šaliai. Abi šalys turi būti lygios ir turėti vienodą galimybę teikti savo pasiūlymus, sąlygas ar reikalavimus, kuriuos šalis norėtų įtraukti į kolektyvinę sutartį.

Kolektyvinės sutartys turėtų pagerinti tam tikras darbo, socialines, ekonomines sąlygas, palyginti su įstatymų nustatytais minimaliais reikalavimais. Kartais darbdavys siekia sudaryti kolektyvinę sutartį, kurioje numatytos tik jam palankios nuostatos (daugiau viršvalandžių, platesnės terminuotų sutarčių sudarymo galimybės, šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašo praplėtimas, numatyta daugiau atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą ir pan.). Tokiu atveju nereikėtų skubėti pasirašyti kolektyvinės sutarties, o siekti ir darbuotojams palankių nuostatų. Tam pasitelkti galima kolektyvinio darbo ginčo inicijavimą, o jo neišsprendus profesinė sąjunga turi teisę skelbti streiką.

tags: #kaip #istoti #i #vairuotoju #profsajunga