Transporto priemonės, baigę savo gyvavimo ciklą, gali tapti didžiuliais teršalų šaltiniais, jeigu jos nėra tinkamai tvarkomos. Atlieka tampa ne tik pats nebevažiuojantis automobilis (eksploatuoti netinkama transporto priemonė, ENTP), bet ir visos eksploatuoti nebetinkamos jo dalys, panaudoti skysčiai. Transporto sektorius yra vienas iš sektorių, kurie generuoja didelius CO2 kiekius, kurie sukelia kritinius padarinius aplinkai ir skatina klimato kaitos procesus. Todėl transporto priemonių atliekų tvarkymas taip pat turi didelę reikšmę aplinkos apsaugai, ypač kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą.
Svarbiausi aplinkosauginiai aspektai, susiję su transporto priemonėmis
Kiekvienas litras sudeginto benzino ar dyzelinio kuro teršia aplinką išmetamosiomis dujomis, kuriose yra anglies dioksido, anglies monoksido, azoto oksido, angliavandenilių, sunkiųjų metalų, dulkių ir suodžių. Azoto dioksidas susijęs su kraujotakos sistemos ligomis, astma, miokardo infarktu, pagyvenusių žmonių lėtine obstrukcine plaučiu liga. Sieros dioksido pagrindinis poveikis žmogui yra kvėpavimo takų dirginimas. Apsinuodiję anglies monoksido dujomis žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina. Prie žemės paviršiaus teršalų koncentracija didžiausia. Būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke, begiojimų ar vaikščiojimų. Aplinka daro įtaką mūsų savijautai, gyvenimo kokybei, todėl kiekvienas žmogus turi prisidėti prie prevencinių priemonių taikymo įgyvendinimo, norint sustabdyti neigiamą aplinkos poveikį.
Trumpieji nuotoliai aplinkai labiausiai kenksmingi. Ketvirtadalis išvykų automobiliu yra trumpesnės nei 2-3 kilometrų. Važiuojant trumpus atstumus sunaudojama daug daugiau degalų, nes dar neįšilusiam motorui reikia iki 50 proc. papildomo kuro, todėl daugiau užteršiama ir aplinka. Tokius atstumus sveikas žmogus be vargo gali įveikti pėsčiomis ar dviračiu.
Labai dažnai penkiaviečiame automobilyje važiuoja tik vairuotojas. Kad patektų iš vienos vietos į kitą, 70 kilogramų kaulų ir raumenų tempiasi kartu 1 000 kilogramų skardos ir dirbtinių medžiagų - labai neekonomiškas ir žalingas aplinkai santykis. Todėl reikėtų stengtis automobilį išnaudoti optimaliai.
Netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką atitarnavę akumuliatoriai, dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų tampa itin toksiškomis atliekomis. Seni amortizatoriai, kuro ir tepalo filtrai taip pat laikomi dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Krūvos gamtoje išmestų senų padangų ne tik darko vaizdą, bet ir kenkia augalams bei gyvūnams. Iš aplinkoje likimo valiai paliktų nebevažiuojančių automobilių taip pat dažnai išbėga įvairūs pavojingi skysčiai, yrančios dalys išskiria kenksmingas medžiagas.
Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, kuris yra ŠESD. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais susidariusiose ENTP iš viso buvo 107 tūkst. kg ŠESD. Jeigu ENTP ardoma nelegaliai, ŠESD patenka į aplinką.
Kaip sumažinti transporto priemonės poveikį aplinkai praktikoje
Techninė automobilio priežiūra ir jos įtaka aplinkai
Reguliarus automobilio detalių valymas yra labai svarbus norint išlaikyti geriausią transporto priemonės būklę. Detalizavimas ne tik padeda išlaikyti automobilio išvaizdą, bet ir gali pagerinti jo perpardavimo vertę. Detaluodami automobilį pašalinate purvą, nešvarumus ir kitus teršalus, kurie gali pakenkti dažams, salonui ir mechaniniams komponentams.
Pirmas etapas - techniškai tvarkinga mašina. Nepamirškite, kad tokia ne tik taupys kurą, bet ir bus saugesnė. Variklio cilindrų kompresija turi neviršyti normos, maitinimo ir užvedimo sistemos turi būti sureguliuotos, važiuoklės guoliai - lengvai judėti, o stabdžių trinkelės - netrukdyti ratams suktis.
Kai keisite tepalus, vietoj prastų rinkitės aukštos kokybės alyvą - taip sutaupysite iki 5 proc. degalų. Svarbu reguliariai keisti oro filtrus. Jei oro filtras užsikemša ar yra užterštas, automobilis nepakankamai aprūpinamas švariu oru ir sunaudoja daugiau benzino. Pakeitus užsiteršusį oro filtrą nauju galima sutaupyti iki 10 procentų degalų.
Pasirinkite tinkamą kurą. Beveik kiekvienam automobiliui tinka bešvinis benzinas. Nors jis šiuo metu šiek tiek brangesnis nei degalai su švinu, tačiau tausoja sveikatą bei aplinką. Šiuo metu kenksmingųjų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose katalizatoriais galima sumažinti daugiau kaip 90 proc. (žinoma, ne atmosferos dujų anglies dioksido!). Automobiliams su katalizatoriais reikalingas bešvinis benzinas.
Važiavimo stilius ir jo įtaka kuro sąnaudoms
Kuro sąnaudos yra tiesiogiai susijusios su aplinkos tarša. Kuo mažiau kuro sunaudosite, tuo mažiau teršite aplinką, ir dar sutaupysite.
Tolygus važiavimas: Pavažinėkite porą dienų lėčiau, neviršydami konkretaus greičio. Vienodo greičio išlaikymas iki minimumo sumažina automobilio mazgams tenkančias apkrovas bei kuro sąnaudas. Taip pat reiktų atsargiai naudoti akseleratoriaus paminą. Staigus startas - puikus būdas tuščiai eikvoti kurą, kadangi staigiai spaudžiant akseleratoriaus paminą į cilindrus paduodamas didesnis kuro kiekis. Patyrusieji vairuotojai siūlo didinti greitį pamažu. Taip galima sutaupyti iki 40 proc. kuro. Taip pat reikia vengti staigaus stabdymo.
Greičio pasirinkimas: Kuo greičiau važiuosite, tuo daugiau degalų sunaudosite - padidinus greitį nuo 40 km/h iki 80 km/h bus sunaudota beveik dvigubai daugiau degalų. Degalai optimaliai taupiai naudojami važiuojant nuo 50 km/h iki 70 km/h greičiu. Tačiau nepamirškite, kad daug degalų gali būti sunaudojama ir važiuojant per mažu greičiu. Pasiekę didelį greitį įjunkite aukščiausią pavarą - taip važiuoti ekonomiškiau.
Padangų slėgis: „Minkštos“ padangos, po nešvaraus filtro, labiausiai išplitęs ir tiesiogiai kuro naudojimo kiekį veikiantis faktorius. Kuro sąnaudas iki 4 proc. gali padidinti tiek oro trūkumas, tiek perteklius. Specialistai rekomenduoja padangų slėgį padidinti iki 10 proc. virš reikalaujamos normos. Spaudimą tikrinti reikia šaltose padangose, nes judėjimas sušildo gumą ir padidina spaudimą. Kaskart besipilant benziną geriausia kontroliuoti ir padangų slėgį.
Nereikalingas svoris: Išmeskite iš savo automobilio visą nereikalingą šlamštą. Pagal statistiką kiekviename automobilyje įvairių nereikalingų dalykų paprastai susikaupia net apie 40 kg. Gabendamas 100 kg „antsvorio“ mieste automobilis 100 km sunaudoja maždaug 0,5 l degalų daugiau. Nuimkite ir stogo bagažinę, jei ji naudojama itin retai.
Aerodinamika: Jei leidžia sąlygos - uždarykite langus. Atidaryti langai bei stoglangiai mažina automobilio aerodinamines savybės - jis ima judėti lėčiau, greičiui palaikyti prireikia daugiau energijos, taigi degalai naudojami ne taip efektyviai, jų prireikia daugiau. Tyrimais įrodyta, kad važiuojant atsidarius langus degalų sąnaudos yra gerokai didesnės, nei veikiant oro kondicionieriui.
Elektros prietaisų naudojimas: Jei įjungta daug elektros prietaisų, sunaudojama ir daugiau degalų. 100 km kondicionierius sunaudoja 0,5-1 l, ventiliatorius - 0,08-0,3 l, radijas - 0,06-0,21 l, moderni audioaparatūra - 0,2-0,7 l. Sėdynių, langų ir veidrodėlių šildymas, papildomi apšvietimo įrenginiai, atidaryti langai kuro sąnaudas taip pat padidina.
Alternatyvios transporto priemonės ir keliavimo būdai
Nevažiuokite automobiliu visada. Pamirškite, kad yra visuomeninis transportas arba gal galima mašiną būtinoms kelionėms dalintis su artimaisiais ir giminaičiais. Be to, ėjimas pėsčiomis arba važinėjimas dviračiu padeda ir taupyti pinigus, ir gerina sveikatą. Kaskart, kai šoksite į mašiną tik tam, kad nuvažiuotumėt iki artimiausios parduotuvės, paklauskite savęs: ar man tai būtina?
Trumpieji nuotoliai aplinkai labiausiai kenksmingi. Ketvirtadalis išvykų automobiliu yra trumpesnės nei 2-3 kilometrų. Važiuojant trumpus atstumus sunaudojama daug daugiau degalų, nes dar neįšilusiam motorui reikia iki 50 proc. papildomo kuro, todėl daugiau užteršiama ir aplinka. Tokius atstumus sveikas žmogus be vargo gali įveikti pėsčiomis ar dviračiu.
Transporto priemonių atliekų tvarkymas ir perdirbimas
Kodėl svarbu tinkamai tvarkyti automobilių atliekas?
Kiekvienais metais Lietuvoje išregistruojama dešimtys tūkstančių automobilių, o kartu su jais susidaro milžiniški kiekiai metalinių, plastikinių ir kitų komponentų atliekų. Problema ta, kad didelė dalis šių dalių baigia savo kelionę sąvartynuose arba nelegaliai išmetamos gamtoje, užteršdamos dirvožemį ir vandens telkinius. Paradoksalu, bet tuo pat metu automobilių savininkai perka naujas dalis, kurių gamyba reikalauja didžiulių energijos kiekių ir gamtinių išteklių. Viena nauja variklio dalis gali reikšti kelių tonų rūdos iškasimą, metalų lydymą aukštoje temperatūroje ir transportavimą per pusę pasaulio. Situaciją komplikuoja ir tai, kad daugelis žmonių tiesiog nežino, ką daryti su senosiomis dalimis po remonto. Autoservisai ne visada prisiima atsakomybę už jų utilizavimą, o individualūs savininkai neturi nei žinių, nei motyvacijos ieškoti tinkamų sprendimų.
Lietuvoje, kaip ir visoje ES, automobilių dalių utilizavimas yra reguliuojamas griežtais teisės aktais. Direktyva dėl eksploatuoti nebetinkamų transporto priemonių numato, kad bent 95% automobilio masės turi būti perdirbta ar kitaip panaudota. Licencijuoti automobilių ardymo įmonės privalo priimti senus automobilius ir jų dalis, užtikrinti tinkamą pavojingų medžiagų tvarkymą ir maksimalų dalių pakartotinį naudojimą ar perdirbimą. Už šių reikalavimų nesilaikymą gresia baudos.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) neretai yra patyrusios ne vieną gedimą, kurie dažnai atsiranda dėl senstančių konstrukcijų ir eksploatavimo, todėl kyla grėsmė, jog tokia transporto priemonė daro žalą aplinkai. Dažnu atveju šie automobiliai turi alyvos, antifrizo, stabdžių skysčio ir kitų pavojingų medžiagų nutekėjimų, kurie ilgainiui patenka į dirvožemį ir vandens telkinius. Todėl ENTP naudojimas ar tiesiog laikymas kieme turi poveikį aplinkai. Tai ne tik gamtos teršimas, bet ir rimta grėsmė ekosistemoms bei gyvūnų ir žmonių sveikatai. Taip pat svarbu, jog automobilių padangos, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai bei amortizatoriai būtų tinkamai utilizuojami.
Senuose automobiliuose gausu ne tik žalos galinčių padaryti medžiagų, tačiau ir vertingų žaliavų. Metalai, tokie kaip plienas, aliuminis, ir varis, yra svarbiausi komponentai, kurie gali būti perdirbti ir panaudoti naujoms transporto priemonėms arba kitiems pramonės produktams gaminti. Be metalų, automobiliuose esantys plastikai, stiklas ir guma taip pat gali būti sėkmingai perdirbti ir panaudoti įvairiose pramonės šakose. Pavyzdžiui, plastikai gali būti perdirbti į naujas automobilių dalis arba naudojami statybose, o perdirbtas stiklas gali būti naudojamas naujų automobilių langų gamybai. Netgi guma iš padangų gali būti perdirbta ir panaudota kelių dangos gamyboje arba sporto aikštelėms kurti.
ENTP utilizavimas ir žaliavų perdirbimas taip pat prisideda prie žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo, kurių pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad gaminiai būtų naudojami kuo ilgiau, o jų komponentai galėtų būti pakartotinai panaudoti po tarnavimo pabaigos.
Pakartotinis dalių naudojimas ir perdirbimas
Ne visos automobilių dalys yra vienodai tinkamos pakartotiniam naudojimui, tačiau jų sąrašas gana ilgas. Variklio komponentai, transmisijos dalys, stabdžių sistemos elementai, elektronika - visa tai gali tarnauti dar daugelį metų, jei tik būklė leidžia.
- Variklio dalys - stūmokliai, alkūninis velenas, cilindro galvutė dažnai gali būti atnaujinti ir naudojami pakartotinai. Profesionalūs remonto meistrai gali atlikti šių komponentų restauravimą, kuris kainuoja gerokai mažiau nei naujų dalių įsigijimas.
- Elektronikos komponentai - valdymo blokai, jutikliai, alternatoriaus ir starterio dalys - taip pat puikiai tinka pakartotiniam naudojimui. Šių dalių gedimas dažnai būna tik dalinis, o profesionalus remontas gali jas grąžinti į darbinę būseną.
- Kėbulo dalys - durys, sparnai, kapotas, bagažinės dangtis - taip pat puikiai tinka pakartotiniam naudojimui. Jei metalas nepažeistas korozijos, tokios dalys gali tarnauti dar dešimtmečius.
- Stiklai, veidrodėliai, žibintai - visa tai lengvai demontuojama ir perkeliama į kitą automobilį.
Tuo tarpu pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai gali pakartotinai panaudoti automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, metalas naudojamas pakartotinai. Perdirbti alyvą galima neribotą kiekį kartų.
Kaip paruošti dalis pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui
Prieš išmesdami ar parduodami seną dalį, būtina atlikti keletą svarbių žingsnių. Pirma, reikia įvertinti dalies būklę - ar ji dar tinkama naudoti, ar reikia remonto, ar tik perdirbimui. Šis vertinimas padės nuspręsti, kokį kelią pasirinkti.
Valymas ir paruošimas yra labai svarbus etapas. Nešvarios, alyvos ar kitų skysčių išteptos dalys ne tik atrodo nepatraukliai potencialiems pirkėjams, bet ir gali būti pavojingos aplinkai. Prieš parduodant ar pristatant perdirbimui, dalis reikėtų nuvalyti, pašalinti visus skysčius ir užtikrinti, kad jos būtų saugios transportuoti.
Dokumentavimas yra dar vienas dažnai pamirštamas aspektas. Jei planuojate parduoti dalį internetu, kokybiškas nuotraukas iš įvairių kampų, tikslus aprašymas ir informacija apie automobilio, iš kurio dalis paimta, istoriją labai padidins pardavimo tikimybę.
Internetinės platformos ir specializuotos įmonės
Internetinė prekyba radikaliai pakeitė atsarginių dalių rinką ir atvėrė naujas galimybes ekologiškam vartojimui. Anksčiau, norint rasti naudotą dalį, reikėjo važinėti po automobilių ardymo aikšteles, dabar viskas pasiekiama keliais pelės paspaudimais. Specializuotos platformos, tokios kaip 0parts, „Autoplius”, „Autogidas” ar tarptautinės „eBay Motors”, „AutoScout24″, leidžia ne tik pirkti, bet ir parduoti naudotas dalis. Tai sukuria antrinio naudojimo rinką, kurioje dalys, kurios vienam žmogui nebereikalingos, tampa vertingu resursu kitam.
Svarbu paminėti ir specializuotas platformas, skirtas būtent automobilių dalių utilizavimui ir perdirbimui. Tokios sistemos jungia automobilių savininkus su licencijuotais perdirbėjais, užtikrindama, kad dalys bus sutvarkytos pagal aplinkosaugos reikalavimus.
Perkant dalis internetu, svarbu atkreipti dėmesį į pardavėjo reputaciją ir dalies būklės aprašymą. Geriausi pardavėjai pateikia išsamias nuotraukas, nurodo tikslų kilometražą ir garantuoja dalies funkcionalumą. Kai kurios platformos net siūlo grąžinimo garantijas, jei dalis neatitinka aprašymo.
Iniciatyvos ir teisinė bazė aplinkosaugos srityje
Lietuvoje kasmet vis daugiau dėmesio skiriama aplinkosaugai, skatinamas tvarus transportas ir taršių automobilių atsisakymas. Vienas iš tokių būdų - kompensacija už senų automobilių utilizavimą, kuri dabar leidžia gyventojams įsigyti ir traukinių bilietus. VĮ „Regitra“ duomenimis, per septynis šių metų mėnesius baigus eksploatuoti ir pranešus apie sunaikinimą Lietuvoje buvo išregistruota jau 18576 M1 klasės automobiliai. Vien gegužę jų buvo net 3732, deja, birželį ir liepą skaičiai kur kas sumažėjo. Atitinkamai buvo išregistruoti 2818 ir 2693 automobiliai, tačiau tikimasi, jog per likusius šių metų mėnesius skaičiai tik augs.
Šia iniciatyva siekiama išugdyti įprotį atsakingai žiūrėti į taršą bei ją mažinti, todėl dabar ne vien skatinama įsigyti mažiau taršias transporto priemones, bet ir skiriamos lėšos keliavimui traukiniais. Kompensacijos suma už seno automobilio utilizavimą priklauso nuo pasirinktos alternatyvos, o norintiems keliauti viešuoju transportu ar traukiniais numatyta didžiausia - iki 1000 eurų.
Internetinės svetainės „autotvarkymas.lt“ duomenimis, jau šiemet apie nenaudojamus senus automobilius pranešta 1312 kartų. Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) neretai yra patyrusios ne vieną gedimą, kurie dažnai atsiranda dėl senstančių konstrukcijų ir eksploatavimo, todėl kyla grėsmė, jog tokia transporto priemonė daro žalą aplinkai.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė pastebi, kad ne visi autoservisai tvarko automobilių atliekas pagal galiojančius teisės aktus: „Tai padidina riziką, kad pavojingos medžiagos nebus tinkamai surinktos ar perdirbtos, o vietoje to nutekės į aplinką. Šios nutekėjusios medžiagos gali prasiskverbti į gruntinius vandenis, dėl ko kenksmingos medžiagos gali pasiekti net ir žmonių vartojamą vandenį.“. Pašnekovė priduria, jog dėl šios priežasties buvo sukurtas portalas, kuriame galima rasti visus autoservisus, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai.
Bendruomenės ir individualūs veiksmai aplinkosaugos srityje
Realybė tokia, kad individualūs sprendimai turi didelę įtaką bendrai situacijai. Kiekvienas iš mūsų, rinkdamasis naudotą dalį vietoj naujos, prisideda prie išteklių taupymo ir emisijų mažinimo.
Vienas iš svarbiausių žingsnių yra informacijos sklaida. Daugelis žmonių tiesiog nežino, kad yra alternatyvų naujų dalių pirkimui, arba mano, kad naudotos dalys yra nepatikimos. Dalijimasis patirtimi su draugais, šeima ir socialiniuose tinkluose gali pakeisti šį suvokimą.
Automobilių priežiūra ir prevencinė techninė priežiūra taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Gerai prižiūrimas automobilis reikalauja mažiau remontų ir dalių keitimo. Reguliarus alyvos keitimas, filtrų priežiūra, stabdžių sistemos tikrinimas - visa tai prailgina dalių tarnavimo laiką ir sumažina atliekų kiekį.
Bendruomenės iniciatyvos ir dalių mainų platformos taip pat yra perspektyvus kelias. Kai kuriose šalyse jau veikia sistemos, kur automobilių entuziastai keičiasi dalimis, dalijasi patirtimi ir padeda vieni kitiems rasti reikalingų komponentų.
Galutinėje formuluotėje, politinis ir ekonominis spaudimas gamintojams yra būtinas. Automobilių pramonė turi būti skatinama kurti ilgaamžiškesnius produktus, lengviau remontuojamas konstrukcijas ir užtikrinti dalių prieinamumą ilgą laiką po automobilio gamybos nutraukimo. Vartotojai, rinkdamiesi tvaresnes markes ir reikalaudami geresnės kokybės, gali įtakoti šiuos procesus.
tags: #kaip #apsaugoti #aplinka #uzvedant #transporto #priemone