Vilnius - vienas pirmųjų Lietuvos miestų, kuriame diegiama naujovė - prevencinė priemonė, užtikrinanti sklandžias eismo sąlygas sankryžose ir didesnį eismo srauto pralaidumą. Naujas sankryžų ženklinimas geltonomis linijomis, vadinamas „koriu“ arba geltonu tinklu, žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Šis reikalavimas netaikomas tik tais atvejais, kai sankryžoje reikia sukti į kairę.
Kas yra geltonos linijos sankryžose ir ką jos reiškia?
Kai kuriose miesto sankryžose galima pastebėti geltonomis linijomis pažymėtą plotą, vadinamąjį „korį“ arba geltoną tinklą. Kelių eismo taisyklėse (KET) numatytas sankryžos ženklinimas pieštu geltonu tinklu arba geltonu keturkampiu su X viduryje (KET 3 priedas 1.32p.). Šis ženklinimas nurodo, kad į šią pažymėtą zoną draudžiama įvažiuoti, nebent išvažiavimas iš sankryžos yra laisvas. Lietuvoje geltonas langelis arba „korys“ sankryžoje reiškia, kad
Geltonųjų linijų sankryžos skirtos pagerinti eismo srautą ir išvengti spūsčių, tačiau tik tuo atveju, jei vairuotojai laikosi taisyklių. Tikslas yra užkirsti kelią situacijoms, kai vairuotojai, bandydami „prašokti“ sankryžą, įvažiuoja į ją degant žaliam šviesoforo signalui, bet dėl lėtai judančios spūsties lieka stovėti pažymėtame plote, net užsidegus raudonam. Tokiu atveju eismas iš kertamojo kelio yra blokuojamas, formuojasi ilgesnės spūstys ir kitiems vairuotojams. Sustojus sankryžoje, gali tekti palaukti net užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Jei automobilis stovi sankryžoje kirtęs „Stop“ liniją, tai jau yra pažeidimas.
Šis reikalavimas
Istorija ir naujumo aspektas
Nors geltonas tinklas gatvėje gali atrodyti kaip naujovė, tiesiog šis žymėjimas anksčiau nebuvo plačiai naudojamas Lietuvos miestuose. Kelių eismo taisyklėse jau seniai numatytas sankryžos ženklinimas pieštu geltonu tinklu arba geltonu keturkampiu su X viduryje. Tai yra prevencinė priemonė, siekianti sumažinti spūstis piko metu, kai automobiliai juda itin lėtai.
Bauda už pažeidimą
Už įvažiavimą į šias „geltonų langelių“ sankryžas ir sustojimą jose galite gauti iki 90 eurų baudą. Likę stovėti geltonu tinklu pažymėtoje zonoje vairuotojai rizikuoja gauti nuo 28 iki 86 eurų dydžio baudą, kaip ir už stovėjimą neleistinoje vietoje, ištisinės linijos kirtimą ir kitus kelių ženklų bei ženklinimo reikalavimų pažeidimus.
Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos atstovas Egidijus Tučis tvirtino, kad išvengti pažeidimo ir tvarkingai pervažiuoti sankryžą nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. „Sėdint prie vairo reikia „skaityti“ situaciją kelyje ir įvertinti, ar spėsi pravažiuoti. Jei yra spūstis, stovėdamas prie sankryžos matai, kiek transporto priemonių pravažiuoja per vieną šviesoforą. Jei priekyje yra automobilių, reikia netrukdant pėstiesiems sustoti prieš kvadratą ir palaukti laisvos vietos“, - aiškino pareigūnas.
Geltonų linijų ženklinimas Vilniuje
Vilnius - vienas pirmųjų Lietuvos miestų, kurio gatvėse diegiama ši naujovė. Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ženklinti sankryžas, kuriose vairuotojai dažniausiai pažeidžia Kelių eismo taisykles. Pirmiausiai buvo paženklinta Kalvarijų g. - Konstitucijos pr. sankryža. Iki rugsėjo 1 d. planuojama paženklinti dar šešias sankryžas:
- Kalvarijų - Kareivių - Ozo gatvių sankryža
- Žirmūnų - Kareivių gatvių sankryža
- Laisvės pr. - Rygos g. sankryža
- Kalvarijų g. - A. Juozapavičiaus g. sankryža
- Švitrigailos - J. Basanavičiaus gatvių sankryža
- Savanorių pr. - Žemaitės g.
Papildomai bus įrengti skydai, informuojantys apie naują ženklinimą.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, kad ši priemonė padės sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių valandų, praleistų kelyje kasdien. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė pabrėžė, kad šviesoforų reguliavimas negali visiškai pašalinti spūsčių mieste, o didelę jų dalį sukelia nedrausmingi vairuotojai, kurie sutaupę minutėlę sau, sugaišina gerokai daugiau žmonių. Antra didžiausia problema po automobiliais užkemšamų sankryžų yra smulkios avarijos.
Kontrolė ir atsakomybė
Policijos pareigūnai nuolat nestovės prie pažymėtų sankryžų, tačiau jas stebės piko metu. Nedrausmingus vairuotojus stebės miesto kameros, o apie pažeidimą gali pranešti ir kiti vairuotojai per „E-policija“ sistemą. Svarbu atsiminti, kad vairuotojams negalima naudotis mobiliaisiais telefonais. Jei norėsite nufotografuoti ar nufilmuoti chuliganiškai į sankryžą lendanti vairuotoją, tai turėtų padaryti keleivis arba automobilio vaizdo registratorius.
Bendrieji Kelių eismo taisyklių reikalavimai dėl sustojimo sankryžose
Svarbu pažymėti, kad reikalavimas nesustoti sankryžoje galioja ir be atskiro žymėjimo geltonomis linijomis. Pagal KET, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti į stovėjimo aikštelę, stovėjimo vietą, garažą, kiemą, trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos atstovas Egidijus Tučis pabrėžė, kad Vilnius išsiskiria tankiu sankryžų tinklu ir nedideliais atstumais tarp jų, todėl užsikimšus vienai sankryžai, spūstys akimirksniu susiformuoja ir kitose.
Kitos geltonos linijos Kelių eismo taisyklėse (KET)
Horizontalusis ženklinimas yra itin svarbi transporto infrastruktūros dalis, kuri užtikrina eismo saugumą ir tvarką. Jis apima įvairias linijas, žymėjimus ir simbolius, padedančius vairuotojams, pėstiesiems ir dviratininkams orientuotis keliuose. Dažniausiai naudojamos baltos ir geltonos linijos, kurios žymi eismo juostas, sustojimo zonas, pėsčiųjų perėjas ir kitas svarbias vietas. Tinkamai atliktas horizontalusis ženklinimas ne tik pagerina eismo sklandumą, bet ir žymiai sumažina avarijų riziką. Be to, ženklinimas turi būti gerai matomas ir reguliariai atnaujinamas, kad išlaikytų savo funkcionalumą bet kokiomis oro sąlygomis.
Geltonos linijos ir jų paskirtis
Geltonas ženklinimas palei kelkraščius ir pakraščius yra įprastas vaizdas Lietuvos miestuose. Nors šios linijos atrodo paprastos, jų reikšmė yra labai tiksli: kai kurios geltonos linijos draudžia ir sustoti, ir parkuoti, o kitos leidžia trumpam sustoti, bet draudžia parkuoti. Lietuvoje geltoni horizontalūs ženklai dažnai papildo vertikalius kelio ženklus. Jie tiesiogiai ant važiuojamosios kelio dalies ar kelkraščio nurodo sustojimo ir parkavimo apribojimus. Paprastai tariant,
Ištisinė geltona linija (KET 1.4 punktas)
Geltona ištisinė linija žymi vietas,
Ištisinė geltona linija palei kelkraštį rodo griežtą apribojimą: pažymėtoje atkarpoje negalima nei sustoti, nei parkuoti. Tai reiškia, kad prie tokios linijos negalima laukti, išlipti, taip pat negalima palikti transporto priemonės „dviem minutėms su avariniu šviesoforu“, net jei atrodo, kad tai nekliudys eismui. Ant ištisinių linijų trumpas, prižiūrimas sustojimas yra draudžiamas.
Brūkšninė geltona linija (KET 1.9 punktas)
Geltona brūkšninė linija žymi vietas,
Punktyrinė geltona linija paprastai draudžia statyti automobilius (palikti automobilį), tačiau leidžia trumpam sustoti, jei tai netrukdo eismui - pavyzdžiui, išlaipinti ar paimti keleivį arba pakrauti/iškrauti automobilį ten, kur tai saugu ir pagrįsta. Ant punktyrinių linijų greitas, prižiūrimas sustojimas gali būti toleruojamas, jei jis yra saugus ir aiškiai trumpas.
Geltonas zigzagas (KET 1.27 punktas)
Geltona linija pažymėtas zigzagas (KET 1.27 punktas) žymi kelio vietą (pusę),
Tačiau geltono zigzago naudojimas gali sukelti ginčų. Pavyzdžiui, verslininkas Marius Pareščius, susidūręs su geltona linija, nubrėžta viduryje stovėjimo aikštelės, suabejojo, ar toks ženklinimas apskritai galimas, teigdamas, kad kelio ženklai tokio naudojimą numato kelio važiuojamosios dalies pakraštyje, o ne aikštelėse. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Tomas Kamaitis akcentavo, kad toks ženklinimas KET numatytas jau prieš dešimtmetį ir atliekamas pagal reikalavimus, kai pastebima, jog automobiliai pastatomi taip, kad dažnai kliudo išvažiuoti kitiems aikštelėje stovintiems automobiliams. Jis pabrėžė, kad ženklinimas yra važiuojamojoje aikštelės dalyje. Savivaldybė taip pat naudoja tokį ženklinimą daugiabučių kiemuose, siekdama užtikrinti, kad esant reikalui iki jo galėtų privažiuoti ugniagesiai, bei viešojo transporto stotelėse, kurios dažnai užstatomos lengvaisiais automobiliais.
Geltonų linijų taikymas ir aiškinimas
Automobilių statymas aikštelėse prie geltonos linijos, rodančios, kad čia palikti automobilio nevalia, yra dažnas reiškinys. Šios linijos dažniausiai nupiešiamos siauresnėse vietose - tam, kad kiti vairuotojai galėtų laisvai išvažiuoti iš savo stovėjimo vietų, tačiau nemažai vairuotojų vis dar nepaiso KET ir prioritetą teikia asmeniniam patogumui.
Ženklinimo derinimas su vertikaliais ženklais
Geltonos linijos ir vertikalūs ženklai veikia kartu, sudarydami vientisą eismo reguliavimo sistemą. Jei „P“ ženklas (parkavimo ženklas) sukuria paskirtą vietą, tos vietos taisyklės gali panaikinti nuolatinį apribojimą už jos ribų. Ir atvirkščiai, jei sustoti draudžiamas ženklas galioja tam tikromis valandomis, jo tvarkaraštis gali padaryti punktyrinę liniją faktiškai veikiančią kaip sustoti draudžiama zoną tuo laikotarpiu.
Miestai kartais derina geltonų linijų ruožus su gatvių valymu ar sniego valymu. Tokiais atvejais papildomi ženklai gali apriboti sustojimą tam tikromis valandomis, kad galėtų pravažiuoti šlavimo mašinos ar valytuvai. Miesto eismo kontrolė sutelkta į vietas, kuriose sustojimas ar parkavimas kelia pavojų saugumui arba eismo spūstis. Trumpi komerciniai sustojimai arba taksi išlaipinimo vietos nėra automatiškai atleidžiami nuo baudos. Savivaldybių kontrolės tarnybos vis dažniau naudoja patrulius ir kameras probleminėms vietoms stebėti.