1960-ųjų pradžia buvo laikotarpis, kai Marilyn Monroe populiarumo bumas ėmė slopti. Tam buvo daug priežasčių: aktorė ėmė priešintis naivios blondinės vaidmenims ir siekė vaidinti labiau žiūrovus dominusius dramatinius personažus. Taip pat, jos asmeninės tragedijos gadino reputaciją - dėl sunkiai sutvardomo nerimo Monroe į filmavimus vėluodavo bent valandą.
Monroe ir nebaigtas filmas „Something’s Got To Give“
Paskutiniajame, nebaigtame filme „Something’s Got To Give“ Monroe pirmąkart savo karjeroje galėjo atlikti motinos vaidmenį. Tai buvo svarbiausia priežastis, kodėl ji sutiko pasirašyti sutartį. Aktorė dėl sveikatos problemų negalėjo išnešioti vaisiaus ir neseniai buvo patyrusi kelis persileidimus. Filmo kūrimas neapsėjo be įtampų - dėl sveikatos problemų Monroe dažnai neatvykdavo į filmavimus.
Kontekstas: „Kleopatra“ ir „Something’s Got To Give“
Reikėtų turėti omenyje ir to laikotarpio kontekstą: tuo metu didžiausias ir brangiausias „20th Century Fox“ projektas buvo legendinis filmas „Cleopatra“. Abu šiuos filmus siejo panašios problemos. Tačiau, kai dėl „Cleopatra“ patiriamų nesklandumų „20th Century Fox“ reikėjo rinktis tarp „Cleopatra“ su Elizabeth Taylor ir „Something’s Got To Give“ su Marilyn Monroe, „20th Century Fox“ nė nedvejodami pasirinko pirmąjį.
„Cleopatra“: istorijos pakartojimas ir problemų pradžia
Tai nebuvo pirmasis Holivudo filmas apie Kleopatrą - nuo nebyliojo kino laikų Kleopatrą vaidino kiekvienos kartos Holivudo diva. Trečią kartą statomas „Cleopatra“ buvo planuotas sąlyginai nedidelės vertės - jis turėjo kainuoti 2 milijonus dolerių. Tačiau filmo kūrėjams pavyko užsitikrinti didesnį finansavimą - 5 milijonus dolerių. Filmui režisuoti nusamdytas armėnų kilmės režisierius Rouben Mamoulian, o pagrindiniam Kleopatros vaidmeniui pasirinkta Elizabeth Taylor.
Taylor pasirašė rekordinį kontraktą, kainavusį 1 milijoną eurų. Vos prasidėjus filmavimams, Taylor susirgo sunkia plaučių uždegimo forma, dėl kurios aktorei turėjo būti atlikta operacija ir ji negalėjo dalyvauti filmavimuose. Taip prasidėjo „Cleopatra“ problemos. Dėl pagrindinės aktorės sunkios ligos, praėjus 16 savaičių, buvo nufilmuota tik 10 minučių. Filmas atsiliko nuo veiksmų plano, o jo vertė išaugo iki 7 milijonų dolerių.
„Something’s Got To Give“: perdirbinys su naujomis problemomis
1962 m. - metais vėliau - pradėtas „Something’s Got To Give“ taip pat nebuvo nauja Holivudo idėja. Juo siekta perkurti 1945 metais pastatytą filmą „My Favorite Wife“. Monroe, kurios santykiai su „20th Century Fox“ buvo paskatinę aktorę atidaryti nuosavą prodiuserinę kompaniją, pati galėjo pasirinkti aktorių pagrindiniam vyriškam vaidmeniui. Greičiausiai tokios galimybės Monroe siekė dėl praėjusiuose filmuose patirtų įtampų su pagrindiniais aktoriais vyrais (geriausiai žinomas pavyzdys - Tim Curty iš „Some Like It Hot“). Taip pagrindiniu filmo aktoriumi tapo Dean Martin - artimas Monroe draugas. Filmą režisavo vadinamasis moterų režisierius George Cukor.
Monroe sveikata ir nuogumo scena
Jau pirmosios filmavimo dienos išvakarėse Monroe paskambino pranešti apie pasigautą infekciją, dėl kurios ji negalėsianti dalyvauti filmavimuose. Filmavimo grupė išsiuntė gydytoją į aktorės namus - šis uždraudė Monroe dirbti mėnesį. Tačiau, priešingai negu filmo „Cleopatra“ režisierius, „Something’s Got To Give“ režisierius Cukor bandė apsieiti be pagrindinės aktorės - kol Monroe sirgo, buvo nufilmuotos visos scenos be pagrindinio vaidmens.
Antrąjį filmavimo mėnesį aktorė pasirodydavo tik kartais - įprastai karščiuodama. Aktorei buvo diagnozuotas sinusitas, bronchitas, ji taip pat kentėjo nuo stiprių galvos skausmų. Nors „Something’s Got To Give“ filmavimas buvo kur kas sklandesnis negu „Cleopatra“, nesklandumų pasitaikė ir filmavimo grupėje - scenarijaus autorius niekaip negalėjo pabaigti scenarijaus. Tai kėlė Monroe nepasitenkinimą - aktorė piktinosi, kad turi mokytis vis daugiau naujo teksto. Monroe buvo žinoma dėl polinkio pamiršti savo žodžius - greičiausiai taip būdavo dėl psichiatro išrašytų vaistų, nuo kurių ilgainiui ji tapo priklausoma. Monroe taip pat neva turėjo problemų su alkoholiu ir piktnaudžiavimu kitais medicininiais preparatais.
Vis dėlto pačiai Marilyn Monroe „Something’s Got To Give“ buvo svarbus. Monroe jautė nerimą dėl savo karjeros - tuo metu visas Holivudo damas temdė „Cleopatra“ žvaigždė Elizabeth Taylor, nejučiomis savo filmą populiarinusi asmeninio gyvenimo skandalais. Monroe nusprendė išnaudoti savo tariamai nuogą sceną. Nuogai scenai baseine Monroe buvo paruoštas odos spalvos kostiumėlis. Savo karjeros pradžioje griežtai priešinusis nuogumui, Monroe iš pradžių nusprendė nusimesti viršutinę dalį. Pasibaigus scenai, filmo fotografas padarė kelias nuotraukas su apatine dalimi, vėliau Monroe nusprendė nusimesti ir pastarąją. Fotografijas aktorė pasiūlė JAV geltonosios spaudos leidiniams. Šias ji leido spausdinti tik su sąlyga, kad ant žurnalų viršelio nebus „Cleopatra“ Elizabeth Taylor. Nuogos Monroe nuotraukos buvo sensacingos todėl, kad ji galėjo tapti pirmąja superžvaigžde, kuri nusifilmavo visiškai nuogoje scenoje.
„Cleopatra“: naujas režisierius ir audringas romanas
Tuo tarpu „Cleopatra“ kūrėjams Taylor sveikatos problemos sukėlė abejonių, ar lietingasis Londonas tinkamas vaidinti Romą. Naujasis režisierius Joseph L. Mankiewicz nusprendė perkelti filmavimą į pačią Romą - milžiniškas, brangiai kainavusias Romos dekoracijas teko nugriauti. Dėl užsitęsusių filmavimų, teko pakeisti kai kuriuos aktorius - vietoje Peter Finch’o Julijų Cezarį vaidino Rex Harrison, o Marko Antonijaus vaidmeniui pasirinktą Stephen Boyd pakeitė Richard Burton. Pastarasis buvo žinomas dėl romanų su pagrindinėmis filmo aktorėmis. Taylor, kuri jau turėjo patirties su Burtonu ir, kaip kalbama, iki „Cleopatra“ Burtono ne itin mėgusi, nebuvo išimtis.
Elizabeth&Richard - You're My Everything
Pirmąją savo filmavimo dieną Burtonas pasirodė kankinamas stiprių pagirių - kaip teigė prodiuseriai, aktoriaus rankos taip stipriai drebėjo, kad jis vos išgalėjo pats savimi pasirūpinti. Taylor apsiėmė aktoriaus globa. Aktorių romanas pradėjo vystytis kone nuo pirmųjų filmavimo kartu dienų. Kai režisieriui Mankiewicz teko keletą kartų pakartoti „CUT“ filmuojant pirmąją bučinio sceną, filmavimo komanda išsyk suprato, kad tarp abiejų tuo metu buvusių susituokusių Burton ir Taylor užsimezgė romanas. Holivude vyravo įsitikinimas, kad paprastai po tokių romanų Burtonas grįždavęs pas žmoną, kuri į savo vyro romanus žiūrėjusi pro pirštus. Šįsyk ponia Burton nusprendė atvykti į Italiją. Neilgtukus ši meilės drama buvo labiausiai apkalbama tema JAV ir Didžiosios Britanijos geltonojoje spaudoje.
Tiesa, tokia reklama ir apkalbos filmui nepadėjo: filmo biudžetas ir toliau dramatiškai augo, galiausiai šį romaną apkaltins dėl filmo komercinės nesėkmės - neva žiūrovams Marko Antonijaus ir Kleopatros meilės istorija bus nublankusi prieš Taylor ir Burtono romaną. Burton ir Taylor romanas patraukė dėmesį ir į filmo absurdiškai didėjantį biudžetą, dėl kurio filmo kūrėjai susilaukė begalės kritikos. Ėmė šlubuoti režisieriaus Mankiewicz sveikata.
Monroe atleidimas ir filmo „Something’s Got To Give“ pabaiga
Paskutinįkart filmavime Marilyn Monroe pasirodė per savo 36-ąjį gimtadienį - 1962 m. birželio 1 d. Viena iš aktorių nupirko septynis dolerius kainavusį tortą. Gimtadienio tortą filmavimo grupė papuošė Monroe primenančiomis lėlytėmis su maudymosi kostiumėliais. Nors aktoriai norėjo pasveikinti Monroe jai vos atvykus, režisierius Cukor liepė pasveikinti vakare: norėjo išlaikyti aktorę filmavimo aikštelėje bent vieną pilną darbo dieną. Vakare visa filmavimo grupė atšventė pagrindinę heroję vaidinusios Monroe gimtadienį. Monroe psichiatro duktė pasakojo, kad Monroe, pamačiusi save vienoje iš nuotraukų, pakomentavo: „Aš šioje nuotraukoje šypsausi, bet mano akys atrodo mirusios“. Po šio karto Monroe filmavimo aikštelėje nebepasirodė: aktorę ir toliau kankino sveikatos problemos.
Tuo tarpu „Cleopatra“ filmavimo išlaidos ir toliau augo - peržengta 20 milijonų dolerių suma. Mankiewicz nesiliovė prašęs papildomo biudžeto - režisierius siekė tobuliausio rezultato. Dėl lėtinio nuovargio Mankiewicz pradėtos leisti injekcijos. „20th Century Fox“ ilgainiui pradėjo riboti didžiojo projekto biudžetą. Filmų kompanijai grėsė bankrotas, reputaciją pradėjo temdyti su „Cleopatra“ susiję korupcijos skandalai. Pradėti atšaukti mažesnio biudžeto filmai - nenorėta, kad visi filmui „Cleopatra“ jau išleisti pinigai nueitų perniek. Tarp filmų, kuriems grėsė atšaukimu, atsidūrė ir vėluojantis bei taip pat planuoto biudžeto ribas peržengęs „Something’s Got To Give“.
Tačiau net ir turint omenyje pykčius, niekas nesitikėjo, kad Monroe, nedalyvavusi filmavimuose dėl aukštos temperatūros, bronchito bei sinusito, galiausiai priims kvietimą atvykti į Baltuosiuose rūmuose švenčiamą J. F. Kennedy gimtadienį. Besitęsiant spaudimui iš beveik bankrutuojančios „20th Century Fox“, priimtas sprendimas atleisti Marilyn Monroe bei surasti kitą aktorę. Maža to, už tariamą savivaliavimą nuspręsta paduoti aktorę į teismą - „20th Century Fox“ iš Monroe siekė prisiteisti 500 000 dolerių. „Something’s Got To Give“ filmo kūrėjams pavyko surasti kitą aktorę - Lee Remick. Tačiau Marilyn artimas draugas Dean Martin pasinaudojo savo kontrakte nurodyta teise nepatvirtinti kitų aktorių - Marilyn Monroe byla buvo atšaukta, o filmavimai, atsižvelgiant į aktorės būklę, buvo nukelti į spalio mėnesį. Monroe sutiko grįžti su sąlyga, kad jos honoraras bus padidintas kone dvigubai (dėl „Cleopatra“ jos honoraras buvo neįprastai mažas). Aktorė taip pat paprašė, kad jai nepatikęs režisierius Cukor būtų pakeistas į Jean Negulesco - ją išgarsinusio filmo „Gentlemen Prefer Blondes“ režisierių. Tačiau, deja, filmas taip ir liko neįgyvendintas - rugpjūčio pradžioje Monroe buvo rasta negyva, išgėrusi 40 tablečių barbitūratų. Aktorės laidotuves suorganizavo buvęs vyras Joe DiMaggio - paskutinįkart viešumoje aktorė pasirodė su DiMaggio. Kalbama, kad DiMaggio ir Monroe planavo antrąsias vedybas.
„Cleopatra“ finišas ir paveldo vertinimas
Filmo „Cleopatra“ filmavimas tęsėsi dar metus po Marilyn Monroe mirties. Nufilmuotos net šešios valandos - pastarąsias režisierius Mankiewicz siūlė padalinti per pusę - pirmoji filmo dalis pasakotų apie Kleopatros meilės istoriją su Julijumi Cezariu, antroji - su Marku Antonijumi. „20th Century Fox“ nepriėmė tokio režisieriaus siūlymo ir liepė tučtuojau sutrumpinti stipriai vėluojantį filmą iki dviejų valandų. Filmo biudžetas pasiekė tuo metu rekordinius 31 milijonų dolerių. „Something’s Got to Give“ filmas visgi buvo pastatytas - jis buvo pervadintas į „Move Over, Darling“, o Marilyn Monroe pakeitė to meto garsi amerikiečių dainininkė Doris Day. Tačiau ši knyga taip pat palaikė sąmokslo teoriją, neva aktorė buvo nužudyta FTB.
Tačiau viena yra aišku - dėl filmo „Cleopatra“ patirtų didžiulių finansinių nuostolių filmavimo grafiko ir biudžeto lankstumo „Something’s Got To Give“ kūrėjams nedavė. Maksimalistiniai „Cleopatra“ filmo kūrėjų užmojai leido tuo metu koncentruotis tik į vieną didžiulį projektą, todėl nemažai filmų teko atsisakyti.
Mokymosi svarba ir žinių vertinimas
Harrisono Fordo posakis „Kol žmogus mokosi, tol jis jaunas“ atspindi nuolatinio tobulėjimo idėją. Mokymosi vertė ir teisingumas yra nuolat ginčijami, o žinios tampa pamatų dalimi, kai imama ginčytis dėl tų pamatų buvimo. Iš tikro, daug žinių yra įgyjama mokslo įstaigose. Mokslo progreso siekimas yra be išlygų pageidautinas pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau“.
Akademinių pokyčių banga ir žinių plėtra
Nuo 1947 metų iki 1988-ųjų koledžuose studijuojančių moterų skaičius išaugo nuo 2 338 000 iki 13 043 000. Docentų skaičius išaugo nuo 29 iki 54 proc. Iki 1988 metų 9 proc. visų studentų, kurie mokėsi koledžuose, buvo ne baltieji. Tai atspindi didelį lūžį JAV aukštojo mokslo plėtroje. Mūsų pačių akademinės karjeros prasidėjo kaip pašalietėms, o visuomenės demokratizacija padėjo atitaisyti izoliacijos padarytas skriaudas. Objektyvaus žinojimo modelis, perimtas iš XIX amžiaus, ir toliau išlieka svarbus, tačiau kyla klausimų dėl jo absoliutumo.
Istorijos ir mokslo prasmė
Šiandien mokslo ir istorijos prasmė, bei įgytų žinių vertė ir teisingumas yra susiję su mūsų padėtimi socialinėje erdvėje. Mokslo demokratizavimas leidžia atsiverti įvairialypiam požiūriui į žmonijos istoriją. Tačiau kyla klausimas: ar istorija yra mokslas, menas ar propaganda? Retai istorija yra buvusi tokia kontroversiška. „Hitlerio galutinis sprendimas“ iš tikrųjų buvo įgyvendinamas, o Europoje buvo vykdomas sistemingas žydų tautos genocidas. Šie įvykiai iškelia klausimą apie istorijos tikslus ir atsakomybę. Naujoviškos studijos, apimančios moterų, mažumų, gėjų ar kitų engiamų ir izoliuotų grupių įnašą, kelia diskusijas etninės ir nacionalinės tapatybės klausimais. Ar kiekviena grupė ir tauta turi savą tiesos versiją? Ar viena istorijos versija prilygsta kitai? Tai svarbūs klausimai šiuolaikinėje visuomenėje.
Filosofinė pozicija ir tiesos paieškos
Mes, šios knygos autorės, tikime, kad tiesa egzistuoja, nors ir pripažįstame klydimo galimybę. Kiekviena idėja turi būti pasverta ir išnagrinėta, nesigailint niekieno jausmų. Mūsų visuomenėje tiesa remiasi visuotiniu žinojimu, kuris padeda mums orientuotis pasaulyje. Šis žinojimas, formuojamas nuo vėlyvojo romėnų laikotarpio, leidžia mums suvokti pasaulį ir plėtoti kitas tyrinėjimų sritis.
Mokslo herojizmas ir modernios idėjos
XVIII amžiuje mokslo modelis tapo absoliučiu viso Vakarų žinojimo matu, o Švietimo epocha perdavė Vakarų pasauliui šią idėją. Šis periodas yra herojiškas, nes mokslo genijai tapo kultūros didvyriais. Žinios yra pažangos garantas, o materija yra neutrali. Mokslo šalininkai, remiami filantropų ir XVIII amžiaus filosofų, siekė kurti naujas mokslo draugijas ir stiprinti švietimo institucijas. Jų pastangos buvo susijusios su Newtono, Keplerio, Galileo, Descartes ir Boyle'io įžvalgomis. Tačiau mokslo progresas buvo kupinas problemų ir pavojų, o mokslininkai dažnai rizikavo patirti kankinio dalią. Nuo XVII iki XVIII amžiaus vidurio, mokslas buvo suvokiamas kaip paslaptis, priklausanti nuo socialinės aplinkos.
Mokslo įtaka visuomenei ir demokratijai
Rene Descartes savo darbuose atvirai teigė, kad mokslas leidžia mums tapti gamtos viešpačiais ir profesoriais. Tai reiškė, kad mokslas turėjo pakeisti teologų spekuliacijas ir vesti link naujos visuomenės santvarkos. Mokslo plitimas po apsišvietusią Europą ir Amerikos kolonijas, finansinių galimybių lankyti mokslines paskaitas atsiradimas ir naujų mokslo draugijų steigimas buvo gyvybiškai svarbi sąlyga mokslui išlikti. Mokslas tapo dvigubu pažangos varikliu: jis ir didino materialinę gerovę, ir griovė tradicijas. Mokslinė revoliucija ne tik susijusi su Voltero ir jo draugų antiklerikaline polemika, bet ir su pramonine revoliucija, kuri propagavo garo variklius, kanalų bendroves ir fabrikinę gamybą. Tai sukūrė neregėtą pažangą ir sustiprino demokratijos dalį.
Objektyvumas ir tiesa moksle
Mokslas buvo siejamas su laisve ir piliečių dalyvavimu. Mokslo institucijos, tokios kaip Kembridžo universitetas, siekė palaikyti tvarką ir stabilumą bažnyčioje ir valstybėje. Eksperimentinis metodas, atlikus nuodugnius ir pakartotinius tyrimus, padėjo atskleisti gamtos esmę. Mokslas buvo vertinamas kaip neutrali ir objektyvi zona, leidžianti paskelbti visuotinai taikomus bendruosius dėsnius. Šiame modelyje objektyvumas tapo tolygus neutralumui. Tačiau kyla klausimų, ar šis modelis amžinai buvo teisingas. Mokslo praktikai ir skaitytojai buvo vien vyrai, o mokslininkų vertybės ir veiksmų motyvai atspindėjo jų kultūrinį kontekstą. Mokslo galia buvo vertinama kaip išskirtinai vakarietiška.
Švietimo epochos palikimas
Švietimo epochos mąstytojai, tokie kaip Thomas Jefferson, siekė sukurti racionaliąją religiją ir pažinti pasaulį geometriškai taisyklingais takeliais. Jie tikėjo, kad mokslas gali garantuoti maisto perteklių ir ženkliai pailginti gyvenimo trukmę. Ši epocha perdavė Vakarų pasauliui ideją, kad mokslas gali būti ginklas prieš prietarus ir aristokratų pasipūtimą. Mokslo ir technologijos žinių paplitimas paspartino industrializaciją ir tapo demokratijos dalimi.